KAS YRA GARSAI KODĖL JUOS GIRDIME?

Jeigu patrauksime smičiumi per įtemptą smuiko stygą, tai išgirsime garsą. Tuo momentu stebėdami stygą, pamatysime, kad ji virpa. kiekvienas kūnas, sukeldamas garsą, virpa. Tuo lengva įsitikinti, pakabinus ant stygos kampučiu sulenktą popieriuką. Vadinasi, bet kuris virpantis kūnas sukelia garsą. Suduokite aštriuoju šakutės galu į stalą ir paskiau pridėkite ją prie ausies. Jūs išgirsite garsą. Vadinasi, kiekvienas kūnas, kuris skleidžia garsus, virpa. Tačiau ne visuomet girdėti, kaip skamba kūnas. Jeigu po stikliniu gaubtuvu padėsime elektrinį skambuti ir iš po gaubtuvo išsiurbsime orą, tai skambėjimo neišgirsime, nors ir bus matyti, kad rutuliukas daužo skambučio būgnelį. Išeina, kad tuštumoje virpančių kūnų garsai negirdimi. Juos girdime tik tada, kai jie virpa ore, vandenyje arba toje aplinkoje, esančioje tarp šių kūnų ir mūsų ausies. Kaip gi mes girdime? Nuo virpančių kūnų sklinda garso bangos. Sklisdamos oru arba kokioje nors kitoje aplinkoje, jos patenka į mūsų ausį ir suvirpina būgnelio, plėvelę.

Žmogaus ausis girdi toli gražu ne visus virpesius. Girdėti galima ne labai silpnus garsus, kurių dažnumas turi būti maždaug nuo 16 ligi 20 tūkstančių svyravimų per sekundę. Tai ir yra žmogui girdimų garsų sritis. Vieni žmonės turi didesnį virpesių girdimumo diapazoną, kiti — mažesnį. Pagyvenusių žmonių viršutinė girdimumo (aukščiausių tonų pagavimo) riba sumažėja: Kai kurie seneliai negirdi, pavyzdžiui, svirplio čirpimo. Garsai, kurių virpesių dažnumas yra didesnis kaip 20 tūkstančių per sekundę, vadinami ultragarsais. O garsai, kurių dažnumas yra mažesnis kaip 16 virpesių per sekundę (16 hercų), vadinami infragarsais. Pavyzdžiui, juos skleidžia žuvys. Kartais dėl ausų ligos klausa susilpnėja. Tai įvyksta tais atvejais, kai garsų bangos, siekiančios būgnelį, yra. per silpnos„ nepajėgia jo suvirpinti. Pastaruoju metu fabrikai gamina specialius aparatus, kurių dėka žmonės su nusilpnėjusia klausa girdi beveik normaliai.

KAS YRA KVAPAS?

Molekulės, atitrūkusios nuo skysto arba kieto kūno, prasiskverbia į supantį orą ir ten, oro molekulių stumiamos, sklinda aplinkui. Pavyzdžiui, jeigu patalpoje stovi atdaras indas su benzinu, tai išgaravusios benzino molekulės pasklinda ore. Mes sakome, kad jos difundizuoja (savaimingai sklinda į visas puses) ore ir drauge su mūsų įkvepiamu oru pakliūva j viršutinę nosiaryklės dali, dirgindamos uoslės ląsteles. Tas pats vyksta su kiekvienu skysčiu, esančiu atdarame inde, arba garuojančiu kietu kūnu. Tokie kieti kūnai, kaip, pavyzdžiui, kamparas, naftalinas, intensyviai garuoja ir po kurio laiko nustoja buvę kieti. Tada sakome, kad jie sublimavosi, tai yra betarpiškai perėjo iš kieto būvio į lakų.

Patiko? Pasidalink

About author

Author
busyert