Frezijoms tinka durpės, sumaišytos lygiomis dalimis su smėliu

Daug kur nurodoma, kad dirvos rūgštingumas sumažinamas vienetu, kai kubiniame metre išmaišoma 2 kg kreidos. Pagal I. Bojarkiną (1975) durpių pH pakyla 0,5-1,0, kai kubiniame metre išmaišoma 2 kg kreidos arba kalkių miltų. Gesintų kalkių reikia 15— 20% mažiau, nes jose yra apie 70% CaO, o kreidoje yra 50-56% šios medžiagos, kalkių miltuose — 42— 56%. Negesintų kalkių naudoti negalima. Ši autorė pataria kubiniame metre samaninių durpių, kurių rūgštingumas 2,6-3,4, išmaišyti 6-8 kg kalcio karbonato.

Latvių mokslininkas V. Nolendorfas nurodo, kad kalkinės medžiagos kiekis priklauso nuo durpių pradinio rūgštingumo, susiskaidymo laipsnio, taip pat nuo cheminių kalkinės medžiagos savybių. Apskritai kalcio karbonatas turėtų sudaryti apie 5% sausų durpių tūrio. Kad substrato reakcija būttį pH 6, mažai susiskaidžiusioms (120 kg/m3 apimties) durpėms beriama 6 kg/m3 kalcio karbonato. Jeigu durpės susmulkintos, labai sausos (180 kg/m3 apimties), išberiama 9 kg kalcio karbonato.

Kai kurie autoriai nurodo, kad frezijoms tinka durpės, sumaišytos lygiomis dalimis su smėliu.

Žemių mišiniai

Daugelyje šaltinių nurodoma, kad frezijos augintinos įvairiuose žemių mišiniuose, kuriuose velėninė žemė yra būtina sudėtinė dalis. Daug kur frezijas augina gerai mėšlų patręštoje lauko dirvoje.

Todėl atlikdami tręšimo bandymus, viename variante frezijas auginome lygių dalių velėninės žemės ir samaninių durpių mišinyje. Jokiomis trąšomis netręšėme. Tirtos veislės — Eldorado ir Blauwe Wimpel.

Pirmaisiais bandymų metais tarp šio varianto ir kitų nepastebėjome žymesnių skirtumų, tačiau, auginant gumbasvogūnius tokiose pačiose sąlygose antrus metus, paaiškėjo, kad žiedų derlius samaninių durpių ir velėninės žemės mišinyje buvo 2 kartus didesnis, negu grynose netręštose durpėse.

Vadinasi, frezijas sėkmingai galima auginti žemių mišiniuose, kuriuose samaninės durpės būtų tiktai sudėtinė dalis. Tokiuose mišiniuose atigalus galima mažiau papildomai tręšti, retai sutrinka augimas dėl kokių nors mikroelementų trūkumo substrate, lengviau palaikyti reikiamą dirvožemio rūgštingumą. Žemių būna intensyvesnė saprofitinių mikroorganizmų veikla. Tačiau parazitinių mikroorganizmų veikla čia intensyvesnė. Tokius mišinius nelengva paruošti, išmaišyti ir transportuoti, sunkiau iškasti gumbasvogūnius.

Pagrindiniai elementai ir svarbiausios frezijų trąšos

Azotas. Tai daugelio augalo organinių junginių — amino ir nukleino rūgščių, fosfatidų, fermentų, chlorofilo, gliukozidų, vitaminų, alkaloidų — sudėtinė dalis. Šis elementas reguliuoja augalo baltymų apykaitą. Augalai siurbia amonio (NH4) ir nitrato (NO3) formos azotą. Nedideliais kiekiais gali imti organinius azoto junginius, kaip formaldehidą ir nebaltyminę amino rūgštį (P. Kundler, 1975).

Frezijos iš dirvos paima gana daug azoto. Daugiausia šio elemento susikaupia gumbasvogūniuose 2-3% sausų medžiagų, stiebuose — 1,7%, lapuose– 0,7%.

Trūkstant azoto, augalai būna šviesiai žali, lėtai auga, pirmiausia pradeda džiūti apatiniai lapai, mažai susiformuoja žiedų, jie būna smulkūs, džiūsta. Kai azoto labai trūksta, nesivysto generatyviniai organai.

Patiko? Pasidalink