Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Hidroizoliacinė stogo danga – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.

Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.

Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantys šią dangą nuo atmosferos poveikio.

Deformacinė siūlė – tai dviejų statybos konstrukcijų (elementų) jungiamoji dalis, leidžianti elementams judėti.

Temperatūrinė siūlė – tai siūlė įrengiama konstrukcijoje norint išvengti plyšių dėka temperatūros poveikio.

Eksploatuojamas stogas – stogas, kurio paviršiai naudojami žmonių buvimui ant jo, susisiekimui apželdinimui ar kitam naudojimui.

Neeksploatuojamas stogas – stogas kurio paviršiai nenumatyti ilgesniam žmonių buvimui ant jų, susisiekimui ar apželdinimui.

Įlaja – stogo konstrukcija vandens nuvedimui nuo stogo.

Karnizas – stogo šlaito dalis išsikišanti už išorinės sienos.

Kraigas – stogo šlaitų sankirtos briauna.

Laštaka – konstrukcinis elementas, apsaugantis sieną nuo stogo nutekančio vandens.

Nuožula – 45° kampo, ne mažesnis kaip 80mm aukščio akmens vatos arba betono apvadėlis kampuose prie vertikalių paviršių.

Parapetas – sienos tęsinys virš stogo dangos.

Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0.7° (1.25%) iki 7° (12.28%) nuolydžio stogas.

Sutapdintas stogas – stogas, sutapdintas su denginį laikančiomis konstrukcijomis.

Šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis už 7° (12.28%).

Santykinė garinė varža – tai santykis tarp to paties sluoksnio storio oro ir medžiagos garinių varžų.

Stogo elementai – ventiliacijos kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, deflektoriai, stoglangiai, dūmtraukiai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos.

Stogo latakas – nuožulnus lovinis dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pakabintas prie atbrailos latakas.

Stogo nuolydis – tai nuolydis lyginant su horizontale. Stogo nuolydžio matmuo reiškiamas kampu tarp stogo plokštumos ir horizontalios linijos laipsniais, arba stogo dangos pakilimo nuo horizontalės procentu.

Stogo pagrindas – tai konstrukcinis elementas, ant kurio įrengiami dengiamieji sluoksniai.

Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos ir hidroizoliacinį sluoksnį:

– nuimant seną stogo dangą;

– remontuojant esamą arba įrengiant naują pagrindą;

– nenuimant senos stogo dangos.

Patiko? Pasidalink

Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?

Kokius dažus pirkti?
Pažvelgus į lentynų labirintus parduotuvėje, kartais atrodo labai sunku išsirinkti tinkamus dažus. Tačiau užduotis bus kur kas lengvesnė, jei žinosite atsakymus į kelis svarbius klausimus. Suprantama, nepakenks ir pardavėjo patarimas – jis padės jums rasti tai, kas geriausiai patenkins jūsų poreikius.
Ar būtina gruntuoti paviršių?
Gruntinių dažų gali prireikti tokiais atvejais:

  • Metalo paviršius reikia gruntuoti, siekiant apsaugoti juos nuo korozijos.

  • Mediniai paviršiai gruntuojami tam, kad geriau sukibtų su apdailos dažais.

  • Nugenėtų medžio šakų vietos gruntuojamos, kad iš jų nesisunktų sakai.

  • Labai svarbu gruntuoti tuomet, kai užglaistyti tik atskiri sienų ar lubų plotai, t.y., nebuvo glaistoma ištisai. Toks paviršius netolygiai sugeria dažus, todėl dažant be grunto gali susidaryti nevienalytė struktūra.

  • Netvirtu tinku tinkuotą paviršių patartina gruntuoti alkidiniu gruntu: jis sutvirtės ir geriau sugers apdailos dažus.

  • Paviršiai su drėgmės ar tabako dūmų dėmėmis gruntuojami specialiu gruntu, izoliuojančiu šias dėmes ir neleidžiančiu joms prasiskverbti pro apdailos dažų sluoksnį.

  • Gruntuoti reikia ir tuomet, kai paviršius perdažomas kitokio tipo dažais nei ankstesnieji, pavyzdžiui, alkidinius dažus perdažant lateksiniais.

Gruntiniai dažai gerai įsigeria į paviršių, išlygina jo akytumą ir suformuoja vienalytę dangą, prie kurios geriau prilimpa apdailos dažai. Dengiamosios savybės nėra pačios svarbiausios gruntiniams dažams, juk paviršius dar bus dažomas apdailos dažais. Gruntavimas sumažina apdailos dažų sąnaudas ir pagerina galutinį rezultatą.
Informaciją apie tai, ar reikalingas gruntavimas konkrečiam paviršiui, galima rasti ant dažų indelio etiketės arba specialiose dažymo instrukcijose. Be abejonės, profesionalaus dažytojo arba kvalifikuoto dažų pardavėjo pagalba visados bus naudinga.
Kokiems paviršiams reikalingi dažai?
Skirtingi paviršiai dažomi skirtingais dažais, turinčiais savo paskirtį ir atitinkančiais tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, virtuvės ir vonios sienas reikėtų dažyti atspariais plovimui ir trinčiai dažais (paprastai jie būna blizgesni), o gyvenamųjų patalpų ir miegamųjų luboms, kurios nėra plaunamos, pakanka visiškai matinių dažų. Vidaus darbams skirti dažai nesuformuoja pakankamai tvirtos plėvelės, todėl jie netinkami dažyti lauke.
Teisingai pasirinkus dažus arba laką, nudažytas paviršius ilgą laiką išliks patrauklus, jo nereikės kasmet perdažyti.
Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?
Be abejonės, patogiau dažyti vandeniu skiedžiamais dažais – jie neskleidžia kvapo, lengvai tepami, greitai išdžiūsta, o darbo įrankius galima be vargo nuplauti vandeniu. Šiuo metu praktiškai bet kokiam paviršiui patalpose galima parinkti tinkamus vandeninius dažus. Antra vertus, kai kuriems paviršiams dažyti geriau tinka dažai su tirpikliais: jie puikiai įsigeria į paviršių, yra atsparūs plovimui ir trinčiai, sudaro lygesnę paviršiaus struktūrą. Tiksotropiniai drebučių pavidalo alkidiniai dažai nenuteka dažant vertikalius paviršius ir nevarva nuo teptuko. Metaliniai ir mediniai paviršiai (langų rėmai, durys, baldai, vamzdžiai, radiatoriai ir pan.) paprastai dažomi tirpiklių turinčiais dažais.
Anksčiau dažytą fasadą geriausia perdažyti to paties tipo dažais. Dažant naujus paviršius svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius, kaip dažų išvaizda, blizgumas (dažai su tirpikliais paprastai esti blizgesni), atspalvių pasirinkimas ir kaina. Išsirinkti dažus padės ir parduotuvėse siūlomi specialūs pavyzdžiai.
Kokio blizgumo dažus geriausia rinktis?

Pirmiausia reikia apsispręsti, ar jums reikalingas matinis, ar blizgus paviršius. Pagal blizgumą dažai skirstomi į šešias grupes. Dažų etiketėse neretai nurodomas dažų blizgumo lygis.
1. Visiškai blizgūs 90-100
2. Blizgūs 60-89
3. Pusiau blizgūs 30-59
4. Pusiau matiniai 11-29
5. Matiniai 6-10
6. Visiškai matiniai 0-5
Daugeliu atvejų galioja taisyklė, kad kuo dažai blizgesni, tuo patvaresnį paviršių jie suformuoja. Blizgūs dažai atsparesni plovimui ir trinčiai, jie mažiau tepasi. Tačiau blizgūs dažai turi ir trūkumų – jie pabrėžia visus paviršiaus nelygumus ar kitas ydas.
Visiškai matiniai dažai nėra atsparūs plovimui, todėl paprastai naudojami luboms dažyti sausose patalpose. Tačiau naujausi dažai, gaminami iš kitokių medžiagų, neretai paneigia šią taisyklę. Pavyzdžiui, matiniai dažai mediniams fasadams VILLA AKVA yra nepaprastai atsparūs atmosferos poveikiui. Dažų blizgumas įvertinamas žiūrint į paviršių 60 laipsnių kampu.
Kokį atspalvį pasirinkti?
Kiekvienas žmogus savaip suvokia spalvas ir atspalvius, be to, šį suvokimą įtakoja ir apšvietimas, nudažyto ploto dydis bei spalvų deriniai. Suvokiant spalvas esama tam tikrų dėsningumų: Šviesūs atspalviai ant didelių plotų atrodo tamsesni, ir tai būtina įvertinti renkantis spalvas iš katalogo. Šviesios spalvos patalpą vizualiai praplečia, o tamsios atvirkščiai – sumažina. Kambarys, kurio lubos nudažytos tamsia spalva, atrodo žemesnis. Ir atvirkščiai – kambarys šviesiomis lubomis ir tamsiomis sienomis pasirodys aukštesnis. Renkantis atspalvius patartina juos apžiūrėti tokioje šviesoje, kokia yra jūsų dažomoje patalpoje. Pavyzdžiui, blausioje šviesoje spalva atrodo tamsesnė. Spalva skirtingai matoma esant dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui. Jei abejojate dėl spalvos, nusipirkite mažą buteliuką tonuotų dažų ir išmėginkite juos namuose. Skysti dažai indelyje visuomet atrodo šviesesni nei ant spalvinio pavyzdžio. Džiūdami dažai tamsėja ir įgauna atspalvį, kuris atitinka pavyzdį. Spalvų suvokimui įtakos turi ir spalvų deriniai. Pavyzdžiui, žalia spalva greta geltonos atrodo visiškai kitaip negu greta violetinės. Baldai ir kitos interjero detalės taipogi įtakoja spalvų suvokimą.

Kaip nuspręsti, kurie dažai geriausi?
Jeigu:

·         dažus rekomenduoja jūsų bičiulis ar pardavėjas,

·         produktas / prekinis ženklas yra aktyviai reklamuojamas,

·         produktas / prekinis ženklas jau seniai rinkoje,

·         dažų kaina nėra įtartinai maža,

tikėtina, kad išsirinkote gerus dažus, juk:

  • jūsų bičiulis nesiūlys dažų, su kuriais pats turėjo problemų,
  • pardavėjas rūpinasi ir savo, ir parduotuvės reputacija,
  • blogi produktai ilgainiui netenka pirkėjų,
  • geras daiktas negali būti pigus, nes jam gaminti naudojamos geriausios žaliavos ir pažangiausios technologijos.

Kiek dažų pirkti?
Vykdami į prekybos vietą turite žinoti, kiek dažų jums prireiks. Apskaičiuokite dažomą plotą kvadratiniais metrais. Patalpose dažų išeiga bus apytiksliai 7-10 m²/l dažant vienu sluoksniu, o lauke – apie 8-12 m²/l. Atsiminkite, kad dažyti visuomet rekomenduojama mažiausiai 2 sluoksniais.

Patiko? Pasidalink

Tinko sluoksnių kietėjimo ir džiūvimo laikas kai atliekamos statybinių šiukšlių išvežimo paslaugos.

Žemiau nurodomas vidutinis tinko sluoksnių išlaikymo laikas, reikalingas sukietėjimui, prieš krečiant sekantį sluoksnį. Priklausomai nuo skiedinio sudėties ir aplinkos sąlygų, šis laikas gali būti labai įvairus.

Vasarą, kai labai sausa, čia nurodytas laikas gali būti per pusę trumpesnis; rudenį, ypač žiemą, kai oras labai drėgnas ir vėsus, jei dar bloga ventiliacija, priešingai, kietėjimas ir galutinis išdžiūvimas gali užtrukti du—tris kartus ilgiau.

Senų ir jau nebenaudojamų baldų išvežimas iš statybos vietos – pirmas dalykas šaunantis į galvą atliekant išlyginamąjį sluoksnį.

Pagrindinio (išlyginamojo) sluoksnio užkrėtimas ar užtepimas ir lyginimas. Kai jau praeina laikas, per kurį paruošiamasis sluoksnis sukietėja, ir, paspaudus pirštais, tinkas netrupa, atrodo žymiai šviesesnis, baltesnis, galima krėsti sekantį — pagrindini tinko sluoksnį. Reikia atsiminti, kad prie kiekvieno perdžiūvusio pirmojo sluoksnio blogai laikosi kitas, sekantis, sluoksnis. Todėl kietėjimo laiką reikia labai atidžiai sekti.

Užkrečiant pagrindinį sluoksnį, darbo veiksmai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie buvo nurodyti krečiant paruošiamąjį sluoksnį. Skirtumas čia tik toks, kad reikia krėsti storiau, o užkrėtus, tuojau, kol dar skiedinys nesustingo, išlyginti. Be to, jei paruošiamąjį sluoksni galima tik užkrėsti, tai šį — pagrindinį — galima ir užkrėsti, ir užtepti. Užtepant arba krečiant mente, skiedinys imamas nuo trintuvės. Galima taip pat tinkuoti pačia trintuve. Šiuo atveju ant jos prisidedama skiedinio beveik tiek pat, kaip ir krečiant mente. Tepant sienas, apatinis trintuvės kraštas priglaudžiamas prie sienos, o viršutinis laikomas šiek tiek atloštas, ir, kiek galima stipriau spaudžiant, braukiama aukštyn, kol nuo trintuvės visas skiedinys prilimpa prie sienos. Taip galima sparčiau tinkuoti, negu krečiant mente, be to, paviršius kartu ir išlyginamas, o, tinkuojant lubas, — nereikia tiek lankstytis ir ar skiedinys netyška į akis. Tinkuojant lubas, vienas trintuvės kraštas prilaikomas mente. Ir kuo stipriau jis prilaikomas, tuo plonesnis bus tinko sluoksnis.

Pagrindinio sluoksnio užtepimas

Pagrindinį sluoksnį galima užtepti ir kiek platesne pustrinte. Dirbama taip pat, kaip ir lyginant. Ja, žinoma, kartu ir išlyginama.

Tinklu (rabicu) aptrauktas paviršius beveik visuomet tinkuojamas, užtepant skiedinį trintuve, be jokio paruošiamojo sluoksnio.

Mente užkrėstas pagrindinis sluoksnis lyginamas pustrinte, tiesikliu arba, kaip jau buvo minėta, tinkuojant iš karto ta pačia trintuve.

Pustrintė daroma iš pušinės, be šakų, 15-20 mm storio lentelės, kurios viršuje pritvirtinama išilginė rankena. Pustrintės gali būti įvairaus dydžio: siauros ilgesnės — 120 X 11 cm, 80 X 12 cm, 54 X 10 cm; siauros trumpesnės — 45 X 10 cm, 29 x 5,5 cm; plačios 50 X25 cm. Didesniems plotams lyginti labiau tinka ilgesnės arba platesnės, o pakraščiams ir prie kampų trumpesnės ir siauresnės pustrintės.

Dirbant pustrintė laikoma viena arba abiem rankomis — tai priklauso nuo jos dydžio, — ir paviršiumi braukiama pirma vertikalia kryptimi — aukštyn, po to — horizontalia — į šalis.

Kad lengviau būtų lyginti, įrankis traukiamas ne tiesiai, bet trūkčiojant zigzagais: braukiant aukštyn, pustrintė trūkčiojama šalis, braukiant šalis — trūkčiojama aukštyn—žemyn. Po to dar lyginama, sukant pustrintę ratu.

Braukiant pustrintės briauna nugrandomas skiedinio perteklius ir nustumiamas ten, kur jo trūksta. Likę didesni neišlyginti įdubimai papildomai užtepami skiediniu ir vėl palyginami. Lyginant tinko lygumas kartkartėmis patikrinamas

Jeigu tiesiklį priglaudus įvairiomis kryptimis prie tinko, ilgyje yra ne daugiau kaip du iki 3 mm gylio įdubimai, tinkas laikomas pakankamai lygiu. Jį užtrynus, jau galima gauti visiškai gerą, dažymui tinkamą paviršių.

Atlikus šiuos darbus reikalingos perkraustymo ir pervežimo paslaugos.

Patiko? Pasidalink