Didesnis azoto kiekis dirvoje augimo pradžioje frezijoms kenkia

Didesnis azoto kiekis dirvoje augimo pradžioje frezijoms kenkia. Šis elementas skatina intensyvų vegetatyvinės masės augimą, ir augalai ilgai nežydi. Daugelyje ūkių šiltnamių dirva dezinfekuojama karštais garais. Tada išsilaisvina daug augalams prieinamo azoto, ir, kad jis nepakenktų frezijoms, dirvą arba reikia praplauti, arba sumaišyti su šviežiomis samaninėmis durpėmis.

Frezijoms tręšti tinka įvairios azoto trąšos. Jeigu dirva gausiai tręšiama azoto trąšomis, ją reikia kalkinti, nes dauguma šių trąšų dirvožemį smarkiai rūgština, pavyzdžiui, amonio sulfatas, amonio chloridas, amoniakas. Šioms trąšoms neutralizuoti atitinkamai reikia 1,13, 1,39 ir 1,47 svorio dalių kalcio karbonato. Kalkinės medžiagos su šiomis trąšomis nemaišomos; jos beriamos į dirvą atskirai.

Azoto trąšos (kalcio, kalio, natrio salietros), turinčios metalo jonų, pakelia dirvos pH, neutralizuodamos dirvą, todėl jos labai tinka daugeliui svogūninių ir gumbasvogūninių gėlių tręšti.

Amonio salietra NH4NO3. Tai labai higroskopiška amoniakinė-nitratinė trąša, kurioje yra pusė amoniakinio (lėtai pasisavinamo) ir pusė nitratinio (greitai pasisavinamo) azoto. Šioje trąšoje yra 34,9% azoto. Amonio salietrą augalai gerai pasisavina ir to¬dėl dirvą rūgština mažiau, negu amonio sulfatas, nors ji fiziologiškai rūgšti. Amonio salietros 1 svorio daliai neutralizuoti reikia 0,74 svorio dalių kalcio karbonato.

Amonio sulfatas (NH4) 2SO4 — viena aš seniausių azoto trąšų, rekomenduojamų svogūninėms ir gumbasvogūninėms gėlėms tręšti. Jame yra apie 20% azoto (amoniakinės formos).

Tai smulkūs, balti, pilkai rusvi ar žalsvi kristalai, mažai drėksta, todėl ir nesupuola. Nepatartina naudoti rausvo atspalvio amonio sulfato, nes šis atspalvis būna nuo augalams žalingų rodonidų. Ši trąša dirvą rūgština — 1 svorio daliai neutralizuoti reikia 1,13 dalies kalcio karbonato.

Kalcio salietra (sinonimai: kalcio nitratas, kalkių salietra, norvegų salietra) Ca(NO3)2. Joje esti 14-15% nitratinio azoto ir 1-1,5% amoniakinio. Tai labai higroskopiška trąša, išleidžiama granulėmis arba smulkiomis plokštelėmis.

Kalcio salietroje yra apie 28% CaO, o tai atitinka 50% kalcio karbonato, kuris, augalui suvartojus azotą, lieka dirvoje. Kalcis ne tiktai neutralizuoja dirvožemio rūgštingumą šaknų zonoje, aprūpina augalus šiuo elementu, bet ir gerina dirvos fizines savybes.

Tręšiant frezijas kalcio salietra, žiedynkočiai užauga stangrūs, būna geras gumbasvogūnių derlius.

Kalis. Fudzivara ir Ajida nurodo, kad kalis augaluose veikia angliavandenių apykaitą, reguliuoja krakmolo sintezę, skaidymąsi ir transportavimą, azoto apykaitą bei baltymų sintezę, taip pat kitų mitybos elementų aktyvumą, neutralizuoja organines rūgštis, aktyvina įvairius fermentus, skatina jaunos meristemos augimą, koordinuoja lapų žiotelių judesius ir augalų vandens režimą. Augalai, kuriuose optimalus kalio kiekis, yra atsparesni šalčiams bei ligoms. Šis elementas lengvai pernešamas iš vienos augalo dalies kitą.

Visos svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės sunaudoja daug kalio, o visi augalai, augantys durpėse, kalio trūkumui jautresni, negu kitų elementų. Daugiausia kalio susikaupia frezijų lapuose — apie 4% sausų medžiagų, stiebuose— 3%, gumbasvogūniuose — 1-1,5%.

Patiko? Pasidalink

Frezijoms tinka durpės, sumaišytos lygiomis dalimis su smėliu

Daug kur nurodoma, kad dirvos rūgštingumas sumažinamas vienetu, kai kubiniame metre išmaišoma 2 kg kreidos. Pagal I. Bojarkiną (1975) durpių pH pakyla 0,5-1,0, kai kubiniame metre išmaišoma 2 kg kreidos arba kalkių miltų. Gesintų kalkių reikia 15— 20% mažiau, nes jose yra apie 70% CaO, o kreidoje yra 50-56% šios medžiagos, kalkių miltuose — 42— 56%. Negesintų kalkių naudoti negalima. Ši autorė pataria kubiniame metre samaninių durpių, kurių rūgštingumas 2,6-3,4, išmaišyti 6-8 kg kalcio karbonato.

Latvių mokslininkas V. Nolendorfas nurodo, kad kalkinės medžiagos kiekis priklauso nuo durpių pradinio rūgštingumo, susiskaidymo laipsnio, taip pat nuo cheminių kalkinės medžiagos savybių. Apskritai kalcio karbonatas turėtų sudaryti apie 5% sausų durpių tūrio. Kad substrato reakcija būttį pH 6, mažai susiskaidžiusioms (120 kg/m3 apimties) durpėms beriama 6 kg/m3 kalcio karbonato. Jeigu durpės susmulkintos, labai sausos (180 kg/m3 apimties), išberiama 9 kg kalcio karbonato.

Kai kurie autoriai nurodo, kad frezijoms tinka durpės, sumaišytos lygiomis dalimis su smėliu.

Žemių mišiniai

Daugelyje šaltinių nurodoma, kad frezijos augintinos įvairiuose žemių mišiniuose, kuriuose velėninė žemė yra būtina sudėtinė dalis. Daug kur frezijas augina gerai mėšlų patręštoje lauko dirvoje.

Todėl atlikdami tręšimo bandymus, viename variante frezijas auginome lygių dalių velėninės žemės ir samaninių durpių mišinyje. Jokiomis trąšomis netręšėme. Tirtos veislės — Eldorado ir Blauwe Wimpel.

Pirmaisiais bandymų metais tarp šio varianto ir kitų nepastebėjome žymesnių skirtumų, tačiau, auginant gumbasvogūnius tokiose pačiose sąlygose antrus metus, paaiškėjo, kad žiedų derlius samaninių durpių ir velėninės žemės mišinyje buvo 2 kartus didesnis, negu grynose netręštose durpėse.

Vadinasi, frezijas sėkmingai galima auginti žemių mišiniuose, kuriuose samaninės durpės būtų tiktai sudėtinė dalis. Tokiuose mišiniuose atigalus galima mažiau papildomai tręšti, retai sutrinka augimas dėl kokių nors mikroelementų trūkumo substrate, lengviau palaikyti reikiamą dirvožemio rūgštingumą. Žemių būna intensyvesnė saprofitinių mikroorganizmų veikla. Tačiau parazitinių mikroorganizmų veikla čia intensyvesnė. Tokius mišinius nelengva paruošti, išmaišyti ir transportuoti, sunkiau iškasti gumbasvogūnius.

Pagrindiniai elementai ir svarbiausios frezijų trąšos

Azotas. Tai daugelio augalo organinių junginių — amino ir nukleino rūgščių, fosfatidų, fermentų, chlorofilo, gliukozidų, vitaminų, alkaloidų — sudėtinė dalis. Šis elementas reguliuoja augalo baltymų apykaitą. Augalai siurbia amonio (NH4) ir nitrato (NO3) formos azotą. Nedideliais kiekiais gali imti organinius azoto junginius, kaip formaldehidą ir nebaltyminę amino rūgštį (P. Kundler, 1975).

Frezijos iš dirvos paima gana daug azoto. Daugiausia šio elemento susikaupia gumbasvogūniuose 2-3% sausų medžiagų, stiebuose — 1,7%, lapuose– 0,7%.

Trūkstant azoto, augalai būna šviesiai žali, lėtai auga, pirmiausia pradeda džiūti apatiniai lapai, mažai susiformuoja žiedų, jie būna smulkūs, džiūsta. Kai azoto labai trūksta, nesivysto generatyviniai organai.

Patiko? Pasidalink

Pasaulinėje prekybos biržoje kava užima antra vietą

Brazilijoje San Paulo miesto centrinėje aikštėje iškilęs originalus monumentas — bronzinis kavamedis — šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.

Pasaulinėje prekyboje pagal pirkimo ir pardavimo operacijų apimtį kava pirmąją vietą užleidžia tik naftai, o pati užima antrąją vietą. Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalin ji yra pagrindinis pelno šaltinis. Su kavos gamyba ir pardavimu susiję milijonai žmonių. Pagal plantacijų dydį kava lenkia arbatą ir kakavą.

Jau truputį susipažinome su kavos paplitimo istorija. Dabar pakalbėsime apie kavos gamybos istorija. Jau žinome, jog kavamedžiai iš Afrikos pateko į Arabija ir visų pirma į Jemeną.

Arabų šalyse kava dar vadinama „bint-al-Jemenas“ — Jemeno duktė. Dėl tokio pavadinimo JAR galima laikyti vienu iš kavos platinimo lyderių. Labai įdomioje O. Gerasimovo knygoje „Artimųjų Rytų sankryžose“ (M., 1983), kurioje pateikiama įdomių faktų apie kavos istoriją bei vaidmenį Artimųjų Rytų šalių gyvenime, rašoma: „Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje yra šeicho Abdal Kadero rankraštis, kuriame tvirtinama, kad Jemene apie kavą sužinota tik 1450 m. Gal tai ir tiesa, bet tik tuo atžvilgiu, kad būtent tuo metu jemeniečiai išmoko auginti kavamedį“.

Viduramžiais Mocho uostas buvo jemeniečių kavos eksporto centras, iš čia kilo ir geriausių rūšių pavadinimas — moka.

Kavos gamybos monopolį arabai išlaikė iki XVII a. Jie akylai stebėjo kavos išvežimą ir užsieniečiams neleisdavo lankyti kavos plantacijų.

Tačiau sumanūs olandų pirkliai gana greitai įvertino kavos gamybos ir pardavimo naudą ir tropikų juostos kolonijose, būtent Javos salose, Batavijoje ir kitose įveisė didžiules kavamedžių plantacijas. Olandai, kad išlaikytų monopolį, slėpė kavamedžių auginimo ir apdorojimo paslaptis. Tai labai erzino prancūzus, kurie tropikuose taip pat turėjo kolonijų.

Po daugybės nesėkmingų bandymų XVIII a. pradžioje Paryžiaus botanikos sode 1714 m. iš sodinukų, pavogtų iš olandų, pasisekė išauginti kavamedį. Dešimtį metų jį prižiūrėjo karaliaus sodininkas Antonis de Žiuso. Tačiau 1723 m. Prancūzijos jūrų karininką Gabrielį de Kil, žinanti apie kavos plantacijas Javoje, užvaldė noras Martinike įveisti prancūziškas plantacijas. Kai Kil kreipėsi į karaliaus sodininką patarimų, šis, įsitikinęs, jog stebuklingąjį medį galima auginti tik botanikos sode, jam atsisakė padėti. De Kil nenusiminė. Jis pavogė kavamedį ir išplaukė į Martiniką. Po daugybės nuotykių, tarp jų ir kai medelį buvo norima sunaikinti, de Kil pasiekė Martiniką.

Sekėsi taip gerai, kad 1778 m. Martinike jau augo iki 16 mln. kavamedžių. Martinikos saloje dėkingi prancūzai pastatė paminklą kapitonui de Kil.

Nuo Olandijos ir Prancūzijos neatsiliko ir kitos kolonijinės valstybės — Ispanija, Portugalija, Anglija. Jos savo užjūrio valdose taip pat įveisė kavos plantacijas. Greitai tokios plantacijos atsirado Brazilijoje.

Tačiau prieš tai dar buvo gana romantiška istorija. Prancūzų kolonijose sėkmingai plėtėsi kavos plantacijos, bet prancūzai pavydžiai saugojo savo monopolį. Mirties bausme buvo baudžiama už sėjamosios medžiagos išvežimą iš kolonijų. 1727 m. tarp olandų ir prancūzų Gvinėjos įvyko pasienio kivirčas. Kaip tarpininkė ginčą buvo pakviesta Brazilija. Ji pasiuntė ten apsukrų žmogų, papulkininkį Francisko de Melo Paletą. Kol vyko derybos dėl sienos, papulkininkis neleido laiko veltui ir artimai susidraugavo su prancūzų Gvinėjos gubernatoriaus žavia žmona. Pasibaigus deryboms, brazilų svečių garbei skirtame bankete gubernatoriaus žmona papulkininkiui viešai įteikė prabangią puokštę. Tarp gėlių buvo kavos sodinukų.

Kava be kofeino

Francisko de Melo Paletas atsiveža į tėvynę brangių sodinukų, palieka darbą ir pradeda veisti kavamedžius. Tačiau ilgą laiką Brazilijos kavos plantacijos esti gana kuklios. XVIII a. šios šalies ekonomikos pagrindą sudarė 1 Europos šalis išvežamas cukrus. Masiškai kavos plantacijoms žuvus Azijoje ir tuo pačiu metu pasaulyje išaugus kavos paklausai, suaktyvėjo kavos gamyba Brazilijoje. Šios šalies klimato ir dirvožemio sąlygos labai tiko kavamedžiams auginti. Jau 1850 m. Brazilijos kavos eksportas sudarė pusę pasaulyje gaminamos kavos. Ir šiandien ji tvirtai pirmauja šioje srityje.

Patiko? Pasidalink

Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Hidroizoliacinė stogo danga – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.

Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.

Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantys šią dangą nuo atmosferos poveikio.

Deformacinė siūlė – tai dviejų statybos konstrukcijų (elementų) jungiamoji dalis, leidžianti elementams judėti.

Temperatūrinė siūlė – tai siūlė įrengiama konstrukcijoje norint išvengti plyšių dėka temperatūros poveikio.

Eksploatuojamas stogas – stogas, kurio paviršiai naudojami žmonių buvimui ant jo, susisiekimui apželdinimui ar kitam naudojimui.

Neeksploatuojamas stogas – stogas kurio paviršiai nenumatyti ilgesniam žmonių buvimui ant jų, susisiekimui ar apželdinimui.

Įlaja – stogo konstrukcija vandens nuvedimui nuo stogo.

Karnizas – stogo šlaito dalis išsikišanti už išorinės sienos.

Kraigas – stogo šlaitų sankirtos briauna.

Laštaka – konstrukcinis elementas, apsaugantis sieną nuo stogo nutekančio vandens.

Nuožula – 45° kampo, ne mažesnis kaip 80mm aukščio akmens vatos arba betono apvadėlis kampuose prie vertikalių paviršių.

Parapetas – sienos tęsinys virš stogo dangos.

Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0.7° (1.25%) iki 7° (12.28%) nuolydžio stogas.

Sutapdintas stogas – stogas, sutapdintas su denginį laikančiomis konstrukcijomis.

Šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis už 7° (12.28%).

Santykinė garinė varža – tai santykis tarp to paties sluoksnio storio oro ir medžiagos garinių varžų.

Stogo elementai – ventiliacijos kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, deflektoriai, stoglangiai, dūmtraukiai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos.

Stogo latakas – nuožulnus lovinis dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pakabintas prie atbrailos latakas.

Stogo nuolydis – tai nuolydis lyginant su horizontale. Stogo nuolydžio matmuo reiškiamas kampu tarp stogo plokštumos ir horizontalios linijos laipsniais, arba stogo dangos pakilimo nuo horizontalės procentu.

Stogo pagrindas – tai konstrukcinis elementas, ant kurio įrengiami dengiamieji sluoksniai.

Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos ir hidroizoliacinį sluoksnį:

– nuimant seną stogo dangą;

– remontuojant esamą arba įrengiant naują pagrindą;

– nenuimant senos stogo dangos.

Patiko? Pasidalink

Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?

Kokius dažus pirkti?
Pažvelgus į lentynų labirintus parduotuvėje, kartais atrodo labai sunku išsirinkti tinkamus dažus. Tačiau užduotis bus kur kas lengvesnė, jei žinosite atsakymus į kelis svarbius klausimus. Suprantama, nepakenks ir pardavėjo patarimas – jis padės jums rasti tai, kas geriausiai patenkins jūsų poreikius.
Ar būtina gruntuoti paviršių?
Gruntinių dažų gali prireikti tokiais atvejais:

  • Metalo paviršius reikia gruntuoti, siekiant apsaugoti juos nuo korozijos.

  • Mediniai paviršiai gruntuojami tam, kad geriau sukibtų su apdailos dažais.

  • Nugenėtų medžio šakų vietos gruntuojamos, kad iš jų nesisunktų sakai.

  • Labai svarbu gruntuoti tuomet, kai užglaistyti tik atskiri sienų ar lubų plotai, t.y., nebuvo glaistoma ištisai. Toks paviršius netolygiai sugeria dažus, todėl dažant be grunto gali susidaryti nevienalytė struktūra.

  • Netvirtu tinku tinkuotą paviršių patartina gruntuoti alkidiniu gruntu: jis sutvirtės ir geriau sugers apdailos dažus.

  • Paviršiai su drėgmės ar tabako dūmų dėmėmis gruntuojami specialiu gruntu, izoliuojančiu šias dėmes ir neleidžiančiu joms prasiskverbti pro apdailos dažų sluoksnį.

  • Gruntuoti reikia ir tuomet, kai paviršius perdažomas kitokio tipo dažais nei ankstesnieji, pavyzdžiui, alkidinius dažus perdažant lateksiniais.

Gruntiniai dažai gerai įsigeria į paviršių, išlygina jo akytumą ir suformuoja vienalytę dangą, prie kurios geriau prilimpa apdailos dažai. Dengiamosios savybės nėra pačios svarbiausios gruntiniams dažams, juk paviršius dar bus dažomas apdailos dažais. Gruntavimas sumažina apdailos dažų sąnaudas ir pagerina galutinį rezultatą.
Informaciją apie tai, ar reikalingas gruntavimas konkrečiam paviršiui, galima rasti ant dažų indelio etiketės arba specialiose dažymo instrukcijose. Be abejonės, profesionalaus dažytojo arba kvalifikuoto dažų pardavėjo pagalba visados bus naudinga.
Kokiems paviršiams reikalingi dažai?
Skirtingi paviršiai dažomi skirtingais dažais, turinčiais savo paskirtį ir atitinkančiais tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, virtuvės ir vonios sienas reikėtų dažyti atspariais plovimui ir trinčiai dažais (paprastai jie būna blizgesni), o gyvenamųjų patalpų ir miegamųjų luboms, kurios nėra plaunamos, pakanka visiškai matinių dažų. Vidaus darbams skirti dažai nesuformuoja pakankamai tvirtos plėvelės, todėl jie netinkami dažyti lauke.
Teisingai pasirinkus dažus arba laką, nudažytas paviršius ilgą laiką išliks patrauklus, jo nereikės kasmet perdažyti.
Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?
Be abejonės, patogiau dažyti vandeniu skiedžiamais dažais – jie neskleidžia kvapo, lengvai tepami, greitai išdžiūsta, o darbo įrankius galima be vargo nuplauti vandeniu. Šiuo metu praktiškai bet kokiam paviršiui patalpose galima parinkti tinkamus vandeninius dažus. Antra vertus, kai kuriems paviršiams dažyti geriau tinka dažai su tirpikliais: jie puikiai įsigeria į paviršių, yra atsparūs plovimui ir trinčiai, sudaro lygesnę paviršiaus struktūrą. Tiksotropiniai drebučių pavidalo alkidiniai dažai nenuteka dažant vertikalius paviršius ir nevarva nuo teptuko. Metaliniai ir mediniai paviršiai (langų rėmai, durys, baldai, vamzdžiai, radiatoriai ir pan.) paprastai dažomi tirpiklių turinčiais dažais.
Anksčiau dažytą fasadą geriausia perdažyti to paties tipo dažais. Dažant naujus paviršius svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius, kaip dažų išvaizda, blizgumas (dažai su tirpikliais paprastai esti blizgesni), atspalvių pasirinkimas ir kaina. Išsirinkti dažus padės ir parduotuvėse siūlomi specialūs pavyzdžiai.
Kokio blizgumo dažus geriausia rinktis?

Pirmiausia reikia apsispręsti, ar jums reikalingas matinis, ar blizgus paviršius. Pagal blizgumą dažai skirstomi į šešias grupes. Dažų etiketėse neretai nurodomas dažų blizgumo lygis.
1. Visiškai blizgūs 90-100
2. Blizgūs 60-89
3. Pusiau blizgūs 30-59
4. Pusiau matiniai 11-29
5. Matiniai 6-10
6. Visiškai matiniai 0-5
Daugeliu atvejų galioja taisyklė, kad kuo dažai blizgesni, tuo patvaresnį paviršių jie suformuoja. Blizgūs dažai atsparesni plovimui ir trinčiai, jie mažiau tepasi. Tačiau blizgūs dažai turi ir trūkumų – jie pabrėžia visus paviršiaus nelygumus ar kitas ydas.
Visiškai matiniai dažai nėra atsparūs plovimui, todėl paprastai naudojami luboms dažyti sausose patalpose. Tačiau naujausi dažai, gaminami iš kitokių medžiagų, neretai paneigia šią taisyklę. Pavyzdžiui, matiniai dažai mediniams fasadams VILLA AKVA yra nepaprastai atsparūs atmosferos poveikiui. Dažų blizgumas įvertinamas žiūrint į paviršių 60 laipsnių kampu.
Kokį atspalvį pasirinkti?
Kiekvienas žmogus savaip suvokia spalvas ir atspalvius, be to, šį suvokimą įtakoja ir apšvietimas, nudažyto ploto dydis bei spalvų deriniai. Suvokiant spalvas esama tam tikrų dėsningumų: Šviesūs atspalviai ant didelių plotų atrodo tamsesni, ir tai būtina įvertinti renkantis spalvas iš katalogo. Šviesios spalvos patalpą vizualiai praplečia, o tamsios atvirkščiai – sumažina. Kambarys, kurio lubos nudažytos tamsia spalva, atrodo žemesnis. Ir atvirkščiai – kambarys šviesiomis lubomis ir tamsiomis sienomis pasirodys aukštesnis. Renkantis atspalvius patartina juos apžiūrėti tokioje šviesoje, kokia yra jūsų dažomoje patalpoje. Pavyzdžiui, blausioje šviesoje spalva atrodo tamsesnė. Spalva skirtingai matoma esant dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui. Jei abejojate dėl spalvos, nusipirkite mažą buteliuką tonuotų dažų ir išmėginkite juos namuose. Skysti dažai indelyje visuomet atrodo šviesesni nei ant spalvinio pavyzdžio. Džiūdami dažai tamsėja ir įgauna atspalvį, kuris atitinka pavyzdį. Spalvų suvokimui įtakos turi ir spalvų deriniai. Pavyzdžiui, žalia spalva greta geltonos atrodo visiškai kitaip negu greta violetinės. Baldai ir kitos interjero detalės taipogi įtakoja spalvų suvokimą.

Kaip nuspręsti, kurie dažai geriausi?
Jeigu:

·         dažus rekomenduoja jūsų bičiulis ar pardavėjas,

·         produktas / prekinis ženklas yra aktyviai reklamuojamas,

·         produktas / prekinis ženklas jau seniai rinkoje,

·         dažų kaina nėra įtartinai maža,

tikėtina, kad išsirinkote gerus dažus, juk:

  • jūsų bičiulis nesiūlys dažų, su kuriais pats turėjo problemų,
  • pardavėjas rūpinasi ir savo, ir parduotuvės reputacija,
  • blogi produktai ilgainiui netenka pirkėjų,
  • geras daiktas negali būti pigus, nes jam gaminti naudojamos geriausios žaliavos ir pažangiausios technologijos.

Kiek dažų pirkti?
Vykdami į prekybos vietą turite žinoti, kiek dažų jums prireiks. Apskaičiuokite dažomą plotą kvadratiniais metrais. Patalpose dažų išeiga bus apytiksliai 7-10 m²/l dažant vienu sluoksniu, o lauke – apie 8-12 m²/l. Atsiminkite, kad dažyti visuomet rekomenduojama mažiausiai 2 sluoksniais.

Patiko? Pasidalink

Patogus sprendimas – roletai iš apačios į viršų

Nors karščiai mūsų šalyje yra fiksuojami didesni, nei praeitais ar net už praeitais metais, didesnį pavojų kelia tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl tam, kad apsisaugotų nuo jų, daugelis griebiasi praktiškų sprendimų. Vienas iš tokių yra roletai, kurie apsaugo biuro ar namų patalpas nuo daugelio problemų.

Roletai iš apačios į viršų

Kaip minėjo Roletailux.lt gamybos specialistai, roletai iš apačios į viršų turi savo klientų ratą. Nors tokia roletų rūšis, kai kuriems, gali atrodyti abejotinu pasirinkimu, rimčiau pasvarsčius, iš apačios į viršų valdomi roletai, dėmesį pritraukia vis daugiau vartotojų. Nuo kitų roletų rūšių tik valdymu išsiskiriantys roletai atlieka tokis pat funkcijas. Roletai: nepraleidžia tiesioginių saulės spindulių į namų ar biurų erdves, sulaiko karštį, jei pasirenkamas tinkamas audinys. Tokie roletai nesugeria ir nesulaiko drėgmės bei dulkių, todėl taip pat yra ilgaamžiai ir neprarandantys spalvos. Tad, kam gi reikalingi roletai, kurių audinys yra keliamas iš apačios į viršų.

Patogus sprendimas

Sutikime, kad yra daug tokių erdvių, kurias naudingiau uždengti iš apačios, nei riboti saulės šviesos patekimą į patalpas. Įsivaizduokime biurą ar butą daugiabutyje, kuris randasi pirmame aukšte. Suprantama, kad praeivių žvilgsniai krypsta į vitrinas ar namų erdves, kurias jie praeina. Todėl savo privatumą norima apsaugoti praktiškai. Tad, klasikiniai roletai, kurie nuleidžiami iš viršaus į apačią principu, tam, kad uždengtų ir apatinė langų dalį, juos privalu nuleisti visus. Tokiu principu, visas langas yra uždengiamas visai ir į patalpas nepatenka šviesa. Bet, roletai iš apačios į viršų, tam, kad uždengtų tik apatinę lango dalį yra ženkliai praktiškesni. Vos trečdalis ar pusė uždengto lango išspręs klausimą dėl privatumo. Tuo pačiu metu, į patalpas pateks tiek šviesa, tiek šiluma, jei bus toks poreikis. Roletailux.lt jau daug metų vykdo roletų gamybą, todėl puikiai supranta kiekvieno užsakovo poreikius. Vienas iš gan populiarių sprendimų langų ar terasų uždengimui yra roletai iš apačios į viršų. Žinoma, dar ne visi gali įsivaizduoti tokių roletų naudą savo erdvėje, bet sutikite, kad ir toks poreikis atsiranda ne kiekvienam. Todėl Roletailux.lt, prieš pasirenkant tokį variantą rekomenduoja pasverti variantus už ir prieš.

Gaminių užsakymas

Praktiškus roletus, pakeliamus iš apačios į viršų galima užsisakyti Roletailux.lt puslapyje nurodytais kontaktais. Pasirinkus valdymą, audinį ir nurodžius matmenis, roletai bus pagaminti nurodytu laiku.

Roletai iš apačios į viršų – Roletailux.lt

Patiko? Pasidalink

Juridinių asmenų finansavimas

Paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą (juridiniams asmenims)

Finansai – tai verslo gyvybė ir kraujas. Be tinkamo finansavimo ir sklandžios pinigų srautų tėkmės nė vienas verslas dar nėra ilgai išlikęs gyvybingas ir konkurencingas.
Finansavimas reikalingas tiek pradedant naują verslą, tiek plėtojant jau egzistuojančią veiklą. Akivaizdu, kad tinkamas verslo finansavimas – tai bene pagrindinis verslo sėkmės garantas. Verslo plėtra be verslo finansavimo ir papildomos pagalbos yra sudėtingas uždavinys. Dažniausiai bankai yra geriausias finansavimo šaltinis dėl palūkanų dydžio ir stabilumo, tačiau jie linkę bendradarbiauti su didesnėmis, ilgai veikiančiomis įmonėmis ir labai atsargiai žiūri į novatoriškas, naujas verslo idėjas, jaunus verslininkus, įmones, negalinčias užstatyti vertingo likvidaus turto.
Jei rengiatės investuoti ar ieškote būdų įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, surasime tinkamą jūsų tikslui pasiekti finansavimo būdą. KTRF finansuoja įmonių apyvartinį kapitalą, prekybos sandorius, turto ar įrangos įsigijimą ir daugelį kitų sandorių. Mes padėsime Jums išsirinkti optimaliausią finansavimo būdą, sutvarkysime visus su tuo susijusius teisinius bei finansinius aspektus.
Jūsų įmonė atsidūrė akistatoje su finansiniai nepritekliais? Pritrūkote apyvartinių lėšų veiklai tęsti ar plėtoti, o gal turite įgeidžių užimti naujas rinkas? Mes galime padėti Jums lengvai išspręsti šiuos klausimus. Teikiame verslo paskolas su užstatu įmonių investiciniams projektams, apyvartinio kapitalo didinimui, nekilnojamajam turtui įsigyti, statybai, rekonstrukcijai, įrengimams, technikai ir technologijoms įsigyti. Paskolos terminas gali būti derinamas, o pasibaigus pratęsiamas šalių susitarimu.
Galimos paskolos ir žemės ūkio verslui.  Galbūt Jums reikia lėšų žemės ūkio plėtrai- technikos ir įrangos įsigijimui, fermų, sandėlių ir kito nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai ar rekonstrukcijai,  gyvulių ar ilgamečių augalų įsigijimui, sėjos, derliaus nuėmimo darbams, pašarų įsigijimui, privačios ar valstybinės žemės įsigijimui siekiant plėsti pasėlių plotus? Galime pasiūlyti palankausias sąlygas lėšoms gauti.
Paskola gali būti užtikrinama įkeičiant:
Butą
Namą
Kotedžą
Komercines patalpas
Kitokios paskirties patalpas
Žemes sklypus
Kitą nekilnojamąjį turtą
Užpildykite paraiškos formą ir kartu ieškosime tinkamiausio sprendimo.

Paskola įkeičiant vertybinius popierius (juridiniams asmenims)

Jei skubiai pritrūkote lėšų ir disponuojate vertybiniais popieriais (akcijos, obligacijos, indėliai ar kitas finansinis turto), galite gauti paskolą kaip garantiją įkeitę šiuos vertybinius popierius.
Jei Jūs turite paskolą ir kilo sunkumų, kurių Jūsų kreditorius nenori spręsti, mes Jums padėsime surasti palankesnes sąlygas, siūlydami savo sprendimą dėl refinansavimo (perkreditavimo). Pagelbėsime Jums refinansuojant paskolą ir surandant tinkamą sprendimą. Turima mūsų patirtis ir finansinių produktų supratimas padės paruošti reikiamus dokumentus ir tikėtis geriausių sąlygų, idant patenkinti Jūsų poreikius. Mūsų specialistai padės Jums sumažinti išlaidas ir sutaupyti daug laiko ieškant reikiamo finansavimo, o svarbiausia pateiks geriausią pasiūlymą, suderins palankiausias sąlygas rinkoje ir tai bus padaryta pačiais trumpiausiais terminais. Mūsų kompanijoje yra visi reikalingi resursai, galimybės, patirtis ir kompetencija suteikti jums kvalifikuotą pagalbą sprendžiant Jūsų finansines problemas.

Paskola įkeičiant skolas (juridiniams asmenims)

Turite neapmokėtų vekselių, ar kitų skolos dokumentų, įrodančių Jūsų pretenziją? Galite tai panaudoti savo tikslams jau dabar. Turite paėmę  paskolą, tačiau palūkanos yra aiškiai per didelės? O gal norėtumėte pratęsti paskolos terminą?
Mes galime padėti Jums gauti ar refinansuoti paskolą.
Esminis paskolos refinansavimo tikslas yra gauti paskolą, su mažesnėmis mokamomis palūkanomis, kurias šią dieną jau mokate,  taip sumažinant mėnesines paskolos  įmokas. Net jei nėra galimybės iš banko, kredito unijos ar kitos kredito įstaigos gauti naujos paskolos su daug palankesnėmis palūkanomis dėl sugriežtėjusių tokių kreditinių įstaigų refinansavimo kriterijų, paskolos refinansavimas įmanomas pas mus. Kreipkitės jau dabar užpildę paraiškos formą.

Šaltinis: http://pcmag.lt/fiziniu-asmenu-finansavimas/ ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Paskola

Patiko? Pasidalink

Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai

Prieš einant i ekskursija, aš net neįsivaizdavau sau kas ten yra. Aš maniau kad ten paprastos kapines nuo antro pasaulinio karo, kur buvo palaidoti Sovietų sąjungos kariai. Ir kai priėjom prie kapinių, pamačius pirma vaizdą aš pagalvojau kad čia nebus nieko įdomaus. Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai. Man labai patiko vienas dalykas, kuri man rodos pastebėjo visi, tai kaip atrodo antkapiai skirtingų valstybių ir laikų. Ir užėjus i kuri nors kapiniu kampeli iškart matosi kokiais metais buvo laidota, man tai pavyzdžiui tai labai patiko. Dar viena pastaba, jeigu dabar pažiūrėsim pavyzdžiui nors į Vilnių, čia mes matom irgi ta pati kaip ir Kapinėse, pastatų architektūra parodo kada buvo pastatytas šis pastatas ir kas tuo metų valdė musų gimtąja šalį. Nežinau, bet kai aš pamatysiu koki pastatą ar Kapinėse antkapi, iškart man nesunku pasakyti kokios jis tautos. Mano manimu kiekvienas sukurtas dalykas parodo žmogaus charakteriu, kultūra net išvaizda. Tai kai aš ėjau per kapines, buvo toks įdomus jausmas, tarsi aš keliauju iš amžių į amžius, iš valstybės į valstybė. Kai pradėjo pasakoti apie kai kurios kapus tai iš tiesu buvo įdomų, bet tuo pačiu ir skaudu, nes mirtis jau nuo žmonijos atsiradimo, tai didele nelaime. Bet kaip žmogus nenorėtu mirti tai neišvengiama. Blogiausiai yra tas, kai tėvai praranda savo vaikus. O vaikščiodamas per kapinius, kiek aš mačiau mirusių vaikų, paauglių ir šiaip jaunių žmonių. Kurie nespėjo padaryti beveik nieko savo gyvenime. O gal jie galėjo pakeisti pasaulį ar dar ką nors nuveikti žmonijos labui. Kai mes priėjom prie kapų kur buvo palaidoti rusų kariai žuvę antrame pasauliniame kare, ten stovėjo kažkur penkių metrų paminklai. Kai mes pradėjom aptarinėti šios paminklus kai kurie studentai pasakė jok paminklai rodo agresija. Aš su tokiom išvadom tikrai nesutinku, man šis paminklas parodo šalies galingumą. Ir gerai pasižiūrėjus į tuos karius, jie stovi dviem eilėm tai parodo valstybes siena ir jai kas nors ateis užkariauti šaly tai tikrai reiks pasigailėtu už savo pasiputima ir abejojama kad ši šalys negali save apginti. Prie šių paminklu tinka labai graži rusiška patarle „Kas pas mus su kardu ateis, tas nuo jo ir pražus”. Po šiu kapiniu mes nuėjom prie kapu tu žmonių kurie padare darbu ir geru, bet deja ir nelabai geru Lietuvos labui. Ir vėl mes matom skirtumą kaip atrodo antkapiai padaryti sovietų laikais, ir kaip atrodo neperseniausiai žuvusiu įžymybių. Dar galima sudaryti viena išvada, antkapis parodo žmogaus vaidmenį ir ką jis padare Lietuvai, o antkapyje jo veidas parodo jo darbu krypti ir ju geruma ar atvirkščiai. Bet mes jau priėjom prie to, kad šiai dienai žmogaus antkapis parodo ant kiek jis buvo turtingas. Dabar už dideliu pinigu kieki tave palaidos tokioj vietoj kur net pati geriausia ir įžymiausia ten nelaidos. Aptarus tai mes nuėjom prie partizanu kapu. Aš iškart galiu pasakyti kad jie kaip buvo partizanais iki mirties tai ir po to ju gyvenimas nepasikeitė. Labiausiai man patiko tas kad ten viskas švaru ir kad valstybe skiria lėšas palaikymui. Per visa ekskursijos laiką buvo pora trukumu tai šaltas oras ir ribotas laikas. Kai jau ėjom atgal į kolegija neilgam sustojom prie kapų kur palaidoti lenkų kariai. Tai atrodė labai įdomiai jie buvo palaidoti ne bendrame kape kaip rusai, o vienas šalia kito ir susidarė nemažas plotas. Dar užėjome į bendros vokiečių ir rusų kapines. Nu galiu pasakyti tik viena, kad ten stovi tik tai paminklas. Nes tais laikais karo metu žmones buvo laiduodami ten kur buvo rasti. Ir galiu pasakyti viena, kad žeme tai ir yra didžiules kapines. Nes per visa žemės egzistavimą man atrodo, kad nėra tokio žemes gabaliuko kur negulėjo miręs kūnas.

Patiko? Pasidalink

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti. Naudinga išgerti kavos prieš darbą, tą malonumą gerai pakartoti po sočių pietų. Tačiau besaikis kavos gėrimas ir ne laiku gero ne-žada. Gana greitai gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo kofeinu požymių: nervingumas, nemiga, galvos skausmas, netaisyklingas pulsas. Jau citavome Balzako, aistringo kavos gerbėjo, žodžius. Pravartu prisiminti ir liūdną jo pavyzdį: piktnaudžiavimas kava galutinai palaužė rašytojo sveikatą. Gyvenimo pabaigoje viename laiške jis rašo: „Po to, kai aš vėl pradėjau gerti juodą kavą, atsinaujino akių traukuliai…“, o kitame laiške: ,,… Ir vėl nė eilutės! Net ištisa kavos srovė nebegali pažadinti mano smegenų…“.

Dabar grįžkime prie anksčiau pateikto klausimo: ar kenkia kava žmogaus organizmui? Gydytojai atsako atsargiai, bet gan tvirtai: sveikam žmogui, normaliai vartojant, kava naudinga. Pati kava nesukelia pavojingų ligų, bet saikingumas kiekvienam turi tapti devizu.

Kavos dirginantis veikimas priklauso nuo kofeino. Natūralioje kavoje vidutiniškai jo yra 1-2, robustoje — 2,4-2,35%. Tirpioje kavoje, pagamintoje iš kavos ekstrakto, jau bus 4,5-5% kofeino, o jei tirpi kava pagaminta iš robusto, tai jo kiekis gali siekti 7,7%. Jei tokios kavos vieną šaukštelį ištirpinsime stiklinėje vandens, vienkartinė kofeino dozė bus 0,19%, — praktiškai medikų rekomenduojama paros dozė. Tarybų Sąjungoje kavos standartuose numatyta tik žemesnioji kofeino kiekio riba. Specialioje literatūroje gvildenamas aukščiausios ribos nustatymo klausimas ir pasiūlymai uždrausti gaminti tirpią kavą iš robusta.

Tai ką gi daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių gydytojas nepataria gerti natūralios kavos? Visiškai atsisakyti gardaus gėrimo? Nebūtina. Gaminamas nemažas asortimentas kavos mišinių, kuriuose natūralios kavos visiškai nėra arba yra tik nedideli kiekiai (nuo 5 iki 35%). Tokie mišiniai sudaromi iš paruoštų augalinių produktų, kuriuos virinant su vandeniu, pasigamina gėrimas pagal skoni ir kvapą primenantis natūralią kavą. Tokiame gėrime nėra kofeino ir kafeolio, kurie nesveikame organizme gali sukelti neigiamus padarinius. Reikia priminti, kad daugelyje šalių gaminama kava, kurioje visiškai nėra kofeino. Tai dekofeinizuota kava. Ji, pagaminta iš geros rūšies kavos ne blogesnė, tik galbūt ne tokia kvapi. Paprastai tokia kava labiau kepinama, kad būtų kartesnė. Deja, dekofeinizuota kava brangesnė, nes dekofeinizacijos procesas sudėtingas ir brangus.

Natūralios kavos pupelės pakaitalų pradėta ieškoti seniai, tačiau visais atžvilgiais vertingo pakaitalo dar nerasta. Ieškodami pakaitalų, pamažu išmokome gaminti kavą, tinkančią sveikiems ir ligoniams. XVIII a. po daugelio nesėkmių atrastas vienas iš pakaitalų — cikorija. Šis atradimas priklauso vokiečių sodininkui Timme.

Cikorija — graižažiedžių šeimos augalas, gerai žinomas ir plačiai paplitęs europinėje dalyje. Šviesiai žydrų cikorijos žiedų, forma primenančių ramunę, aptinkama pievose ir pakelėse.

Patiko? Pasidalink

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas

Šviežiai apkepinta kava yra stipraus, malonaus kvapo. Tokiu atveju išsirinkti lengva. Netinkamų apkartusių pupelių kvapas aitrus, nemalonus. Sunkiausia nustatyti prieš mėnesi apkepintų pupelių kokybę. Tokių pupelių aromatas koncentruojasi viduje ir jas reikia sumalti. šviežia kava sumalta maloniai kvepia. Jei sumalus kvapo neatsiranda, nieko nebepakeisi.

Dalykinis patarimas: jei kava ilgai (bet tinkamai) laikoma neteko kvapo, kavos pupeles, atrinkę defektines, suberkite kiaurąsamtį ir 2-3 min. plaukite šaltu tekančiu vandeniu. Drėgnas pupeles suberkite į švarią keptuvę ir, maišydami ant ugnies, išdžiovinkite. Taip pupelės pasidarys vėl kvapios, bet defektų nepraras.

Beveik viskas paruošta kavai pagaminti. Liko paskiausias darbas — sumalti pupelių. Malama įvairiai: labai smulkiai (dalelės iki 0,15 min); rupiai, stambiai (dalelės iki 0,8 mm). Iš tikrųjų sumaltoje kavoje yra įvairių dydžių dalelių. Jei daugiau yra smulkių dalelių — malinys „smulkus“, jei daugiau didelių — „grubus“.

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas, o kavos kokybė priklauso nuo sumaltų pupelių skoninių ir kvapiųjų medžiagų ekstrakcijos. Ekstrakcijos greitį lemia malinys: kuo smulkesnis malinys, tuo didesnis ekstrakcijos paviršius ir trumpesnis jos laikas. Apytikriai: smulkaus malinio ekstrakcijos laikas — 1-4 min., vidutinio — 4-6 min., grubaus — 6-8 minutės.

Kaip malsime kavą, priklauso nuo to, kokiu būdu ją gaminsime, kokio tankumo yra filtrai. Smulkus malinys pagreitina ekstrakciją, bet pailgina kavos filtravimo laiką verdant aparatuose su filtrais, kadangi vanduo sunkiau prateka pro smulkias daleles. Malinys turi atitikti kavos virimo aparato tipą.

Maisto pramonės įmonėse pupelės malamos specialiais valcavimo malūnais. Paskui sumalta kava praleidžiama pro įvairaus tankumo sietelius, kad malinys atitiktų standarto reikalavimus.

Mes jau žinome, kad apkepintų pupelių ilgai laikyti negalima, tuo labiau sumaltų. Kepintas kavos pupeles galima laikyti keletą dienų, o maltų pupelių kokybė blogėja ne dienomis, o valandomis. Kava, pagaminta iš prieš keletą dienų sumaltų pupelių, neteikia malonumo. Todėl sumaltos kavos nereikia laikyti ilgiau kaip 10 parų.

Kepinant pupelės dėl viduje susidarančių dujų išbrinksta. Taip yra dėl susidariusio azoto dioksido. Mikroskopiniai dujų burbuliukai tartum konservuoja, sulaiko lakiąsias medžiagas, esančias pupelėse. Malant išsiskiria dujos, o kartu su jomis ir kvapiosios medžiagos. Prisiminkite, kaip nuostabiai kvepia ką tik sumalta kava. Aromatas pranyksta ne tik dėl medžiagų lakumo, bet dalis jų paprasčiausiai oksiduojasi.

Karti kava — tai dar ne stipri kava!

Patiko? Pasidalink