Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Hidroizoliacinė stogo danga – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.

Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.

Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantys šią dangą nuo atmosferos poveikio.

Deformacinė siūlė – tai dviejų statybos konstrukcijų (elementų) jungiamoji dalis, leidžianti elementams judėti.

Temperatūrinė siūlė – tai siūlė įrengiama konstrukcijoje norint išvengti plyšių dėka temperatūros poveikio.

Eksploatuojamas stogas – stogas, kurio paviršiai naudojami žmonių buvimui ant jo, susisiekimui apželdinimui ar kitam naudojimui.

Neeksploatuojamas stogas – stogas kurio paviršiai nenumatyti ilgesniam žmonių buvimui ant jų, susisiekimui ar apželdinimui.

Įlaja – stogo konstrukcija vandens nuvedimui nuo stogo.

Karnizas – stogo šlaito dalis išsikišanti už išorinės sienos.

Kraigas – stogo šlaitų sankirtos briauna.

Laštaka – konstrukcinis elementas, apsaugantis sieną nuo stogo nutekančio vandens.

Nuožula – 45° kampo, ne mažesnis kaip 80mm aukščio akmens vatos arba betono apvadėlis kampuose prie vertikalių paviršių.

Parapetas – sienos tęsinys virš stogo dangos.

Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0.7° (1.25%) iki 7° (12.28%) nuolydžio stogas.

Sutapdintas stogas – stogas, sutapdintas su denginį laikančiomis konstrukcijomis.

Šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis už 7° (12.28%).

Santykinė garinė varža – tai santykis tarp to paties sluoksnio storio oro ir medžiagos garinių varžų.

Stogo elementai – ventiliacijos kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, deflektoriai, stoglangiai, dūmtraukiai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos.

Stogo latakas – nuožulnus lovinis dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pakabintas prie atbrailos latakas.

Stogo nuolydis – tai nuolydis lyginant su horizontale. Stogo nuolydžio matmuo reiškiamas kampu tarp stogo plokštumos ir horizontalios linijos laipsniais, arba stogo dangos pakilimo nuo horizontalės procentu.

Stogo pagrindas – tai konstrukcinis elementas, ant kurio įrengiami dengiamieji sluoksniai.

Kapitalinis stogo remontas – tai stogo remontas, įrengiant naują šilumos izoliacijos ir hidroizoliacinį sluoksnį:

– nuimant seną stogo dangą;

– remontuojant esamą arba įrengiant naują pagrindą;

– nenuimant senos stogo dangos.

Patiko? Pasidalink

Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?

Kokius dažus pirkti?
Pažvelgus į lentynų labirintus parduotuvėje, kartais atrodo labai sunku išsirinkti tinkamus dažus. Tačiau užduotis bus kur kas lengvesnė, jei žinosite atsakymus į kelis svarbius klausimus. Suprantama, nepakenks ir pardavėjo patarimas – jis padės jums rasti tai, kas geriausiai patenkins jūsų poreikius.
Ar būtina gruntuoti paviršių?
Gruntinių dažų gali prireikti tokiais atvejais:

  • Metalo paviršius reikia gruntuoti, siekiant apsaugoti juos nuo korozijos.

  • Mediniai paviršiai gruntuojami tam, kad geriau sukibtų su apdailos dažais.

  • Nugenėtų medžio šakų vietos gruntuojamos, kad iš jų nesisunktų sakai.

  • Labai svarbu gruntuoti tuomet, kai užglaistyti tik atskiri sienų ar lubų plotai, t.y., nebuvo glaistoma ištisai. Toks paviršius netolygiai sugeria dažus, todėl dažant be grunto gali susidaryti nevienalytė struktūra.

  • Netvirtu tinku tinkuotą paviršių patartina gruntuoti alkidiniu gruntu: jis sutvirtės ir geriau sugers apdailos dažus.

  • Paviršiai su drėgmės ar tabako dūmų dėmėmis gruntuojami specialiu gruntu, izoliuojančiu šias dėmes ir neleidžiančiu joms prasiskverbti pro apdailos dažų sluoksnį.

  • Gruntuoti reikia ir tuomet, kai paviršius perdažomas kitokio tipo dažais nei ankstesnieji, pavyzdžiui, alkidinius dažus perdažant lateksiniais.

Gruntiniai dažai gerai įsigeria į paviršių, išlygina jo akytumą ir suformuoja vienalytę dangą, prie kurios geriau prilimpa apdailos dažai. Dengiamosios savybės nėra pačios svarbiausios gruntiniams dažams, juk paviršius dar bus dažomas apdailos dažais. Gruntavimas sumažina apdailos dažų sąnaudas ir pagerina galutinį rezultatą.
Informaciją apie tai, ar reikalingas gruntavimas konkrečiam paviršiui, galima rasti ant dažų indelio etiketės arba specialiose dažymo instrukcijose. Be abejonės, profesionalaus dažytojo arba kvalifikuoto dažų pardavėjo pagalba visados bus naudinga.
Kokiems paviršiams reikalingi dažai?
Skirtingi paviršiai dažomi skirtingais dažais, turinčiais savo paskirtį ir atitinkančiais tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, virtuvės ir vonios sienas reikėtų dažyti atspariais plovimui ir trinčiai dažais (paprastai jie būna blizgesni), o gyvenamųjų patalpų ir miegamųjų luboms, kurios nėra plaunamos, pakanka visiškai matinių dažų. Vidaus darbams skirti dažai nesuformuoja pakankamai tvirtos plėvelės, todėl jie netinkami dažyti lauke.
Teisingai pasirinkus dažus arba laką, nudažytas paviršius ilgą laiką išliks patrauklus, jo nereikės kasmet perdažyti.
Kokius dažus pasirinkti – skiedžiamus vandeniu ar tirpikliais?
Be abejonės, patogiau dažyti vandeniu skiedžiamais dažais – jie neskleidžia kvapo, lengvai tepami, greitai išdžiūsta, o darbo įrankius galima be vargo nuplauti vandeniu. Šiuo metu praktiškai bet kokiam paviršiui patalpose galima parinkti tinkamus vandeninius dažus. Antra vertus, kai kuriems paviršiams dažyti geriau tinka dažai su tirpikliais: jie puikiai įsigeria į paviršių, yra atsparūs plovimui ir trinčiai, sudaro lygesnę paviršiaus struktūrą. Tiksotropiniai drebučių pavidalo alkidiniai dažai nenuteka dažant vertikalius paviršius ir nevarva nuo teptuko. Metaliniai ir mediniai paviršiai (langų rėmai, durys, baldai, vamzdžiai, radiatoriai ir pan.) paprastai dažomi tirpiklių turinčiais dažais.
Anksčiau dažytą fasadą geriausia perdažyti to paties tipo dažais. Dažant naujus paviršius svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius, kaip dažų išvaizda, blizgumas (dažai su tirpikliais paprastai esti blizgesni), atspalvių pasirinkimas ir kaina. Išsirinkti dažus padės ir parduotuvėse siūlomi specialūs pavyzdžiai.
Kokio blizgumo dažus geriausia rinktis?

Pirmiausia reikia apsispręsti, ar jums reikalingas matinis, ar blizgus paviršius. Pagal blizgumą dažai skirstomi į šešias grupes. Dažų etiketėse neretai nurodomas dažų blizgumo lygis.
1. Visiškai blizgūs 90-100
2. Blizgūs 60-89
3. Pusiau blizgūs 30-59
4. Pusiau matiniai 11-29
5. Matiniai 6-10
6. Visiškai matiniai 0-5
Daugeliu atvejų galioja taisyklė, kad kuo dažai blizgesni, tuo patvaresnį paviršių jie suformuoja. Blizgūs dažai atsparesni plovimui ir trinčiai, jie mažiau tepasi. Tačiau blizgūs dažai turi ir trūkumų – jie pabrėžia visus paviršiaus nelygumus ar kitas ydas.
Visiškai matiniai dažai nėra atsparūs plovimui, todėl paprastai naudojami luboms dažyti sausose patalpose. Tačiau naujausi dažai, gaminami iš kitokių medžiagų, neretai paneigia šią taisyklę. Pavyzdžiui, matiniai dažai mediniams fasadams VILLA AKVA yra nepaprastai atsparūs atmosferos poveikiui. Dažų blizgumas įvertinamas žiūrint į paviršių 60 laipsnių kampu.
Kokį atspalvį pasirinkti?
Kiekvienas žmogus savaip suvokia spalvas ir atspalvius, be to, šį suvokimą įtakoja ir apšvietimas, nudažyto ploto dydis bei spalvų deriniai. Suvokiant spalvas esama tam tikrų dėsningumų: Šviesūs atspalviai ant didelių plotų atrodo tamsesni, ir tai būtina įvertinti renkantis spalvas iš katalogo. Šviesios spalvos patalpą vizualiai praplečia, o tamsios atvirkščiai – sumažina. Kambarys, kurio lubos nudažytos tamsia spalva, atrodo žemesnis. Ir atvirkščiai – kambarys šviesiomis lubomis ir tamsiomis sienomis pasirodys aukštesnis. Renkantis atspalvius patartina juos apžiūrėti tokioje šviesoje, kokia yra jūsų dažomoje patalpoje. Pavyzdžiui, blausioje šviesoje spalva atrodo tamsesnė. Spalva skirtingai matoma esant dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui. Jei abejojate dėl spalvos, nusipirkite mažą buteliuką tonuotų dažų ir išmėginkite juos namuose. Skysti dažai indelyje visuomet atrodo šviesesni nei ant spalvinio pavyzdžio. Džiūdami dažai tamsėja ir įgauna atspalvį, kuris atitinka pavyzdį. Spalvų suvokimui įtakos turi ir spalvų deriniai. Pavyzdžiui, žalia spalva greta geltonos atrodo visiškai kitaip negu greta violetinės. Baldai ir kitos interjero detalės taipogi įtakoja spalvų suvokimą.

Kaip nuspręsti, kurie dažai geriausi?
Jeigu:

·         dažus rekomenduoja jūsų bičiulis ar pardavėjas,

·         produktas / prekinis ženklas yra aktyviai reklamuojamas,

·         produktas / prekinis ženklas jau seniai rinkoje,

·         dažų kaina nėra įtartinai maža,

tikėtina, kad išsirinkote gerus dažus, juk:

  • jūsų bičiulis nesiūlys dažų, su kuriais pats turėjo problemų,
  • pardavėjas rūpinasi ir savo, ir parduotuvės reputacija,
  • blogi produktai ilgainiui netenka pirkėjų,
  • geras daiktas negali būti pigus, nes jam gaminti naudojamos geriausios žaliavos ir pažangiausios technologijos.

Kiek dažų pirkti?
Vykdami į prekybos vietą turite žinoti, kiek dažų jums prireiks. Apskaičiuokite dažomą plotą kvadratiniais metrais. Patalpose dažų išeiga bus apytiksliai 7-10 m²/l dažant vienu sluoksniu, o lauke – apie 8-12 m²/l. Atsiminkite, kad dažyti visuomet rekomenduojama mažiausiai 2 sluoksniais.

Patiko? Pasidalink

Patogus sprendimas – roletai iš apačios į viršų

Nors karščiai mūsų šalyje yra fiksuojami didesni, nei praeitais ar net už praeitais metais, didesnį pavojų kelia tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl tam, kad apsisaugotų nuo jų, daugelis griebiasi praktiškų sprendimų. Vienas iš tokių yra roletai, kurie apsaugo biuro ar namų patalpas nuo daugelio problemų.

Roletai iš apačios į viršų

Kaip minėjo Roletailux.lt gamybos specialistai, roletai iš apačios į viršų turi savo klientų ratą. Nors tokia roletų rūšis, kai kuriems, gali atrodyti abejotinu pasirinkimu, rimčiau pasvarsčius, iš apačios į viršų valdomi roletai, dėmesį pritraukia vis daugiau vartotojų. Nuo kitų roletų rūšių tik valdymu išsiskiriantys roletai atlieka tokis pat funkcijas. Roletai: nepraleidžia tiesioginių saulės spindulių į namų ar biurų erdves, sulaiko karštį, jei pasirenkamas tinkamas audinys. Tokie roletai nesugeria ir nesulaiko drėgmės bei dulkių, todėl taip pat yra ilgaamžiai ir neprarandantys spalvos. Tad, kam gi reikalingi roletai, kurių audinys yra keliamas iš apačios į viršų.

Patogus sprendimas

Sutikime, kad yra daug tokių erdvių, kurias naudingiau uždengti iš apačios, nei riboti saulės šviesos patekimą į patalpas. Įsivaizduokime biurą ar butą daugiabutyje, kuris randasi pirmame aukšte. Suprantama, kad praeivių žvilgsniai krypsta į vitrinas ar namų erdves, kurias jie praeina. Todėl savo privatumą norima apsaugoti praktiškai. Tad, klasikiniai roletai, kurie nuleidžiami iš viršaus į apačią principu, tam, kad uždengtų ir apatinė langų dalį, juos privalu nuleisti visus. Tokiu principu, visas langas yra uždengiamas visai ir į patalpas nepatenka šviesa. Bet, roletai iš apačios į viršų, tam, kad uždengtų tik apatinę lango dalį yra ženkliai praktiškesni. Vos trečdalis ar pusė uždengto lango išspręs klausimą dėl privatumo. Tuo pačiu metu, į patalpas pateks tiek šviesa, tiek šiluma, jei bus toks poreikis. Roletailux.lt jau daug metų vykdo roletų gamybą, todėl puikiai supranta kiekvieno užsakovo poreikius. Vienas iš gan populiarių sprendimų langų ar terasų uždengimui yra roletai iš apačios į viršų. Žinoma, dar ne visi gali įsivaizduoti tokių roletų naudą savo erdvėje, bet sutikite, kad ir toks poreikis atsiranda ne kiekvienam. Todėl Roletailux.lt, prieš pasirenkant tokį variantą rekomenduoja pasverti variantus už ir prieš.

Gaminių užsakymas

Praktiškus roletus, pakeliamus iš apačios į viršų galima užsisakyti Roletailux.lt puslapyje nurodytais kontaktais. Pasirinkus valdymą, audinį ir nurodžius matmenis, roletai bus pagaminti nurodytu laiku.

Roletai iš apačios į viršų – Roletailux.lt

Patiko? Pasidalink

Juridinių asmenų finansavimas

Paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą (juridiniams asmenims)

Finansai – tai verslo gyvybė ir kraujas. Be tinkamo finansavimo ir sklandžios pinigų srautų tėkmės nė vienas verslas dar nėra ilgai išlikęs gyvybingas ir konkurencingas.
Finansavimas reikalingas tiek pradedant naują verslą, tiek plėtojant jau egzistuojančią veiklą. Akivaizdu, kad tinkamas verslo finansavimas – tai bene pagrindinis verslo sėkmės garantas. Verslo plėtra be verslo finansavimo ir papildomos pagalbos yra sudėtingas uždavinys. Dažniausiai bankai yra geriausias finansavimo šaltinis dėl palūkanų dydžio ir stabilumo, tačiau jie linkę bendradarbiauti su didesnėmis, ilgai veikiančiomis įmonėmis ir labai atsargiai žiūri į novatoriškas, naujas verslo idėjas, jaunus verslininkus, įmones, negalinčias užstatyti vertingo likvidaus turto.
Jei rengiatės investuoti ar ieškote būdų įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, surasime tinkamą jūsų tikslui pasiekti finansavimo būdą. KTRF finansuoja įmonių apyvartinį kapitalą, prekybos sandorius, turto ar įrangos įsigijimą ir daugelį kitų sandorių. Mes padėsime Jums išsirinkti optimaliausią finansavimo būdą, sutvarkysime visus su tuo susijusius teisinius bei finansinius aspektus.
Jūsų įmonė atsidūrė akistatoje su finansiniai nepritekliais? Pritrūkote apyvartinių lėšų veiklai tęsti ar plėtoti, o gal turite įgeidžių užimti naujas rinkas? Mes galime padėti Jums lengvai išspręsti šiuos klausimus. Teikiame verslo paskolas su užstatu įmonių investiciniams projektams, apyvartinio kapitalo didinimui, nekilnojamajam turtui įsigyti, statybai, rekonstrukcijai, įrengimams, technikai ir technologijoms įsigyti. Paskolos terminas gali būti derinamas, o pasibaigus pratęsiamas šalių susitarimu.
Galimos paskolos ir žemės ūkio verslui.  Galbūt Jums reikia lėšų žemės ūkio plėtrai- technikos ir įrangos įsigijimui, fermų, sandėlių ir kito nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai ar rekonstrukcijai,  gyvulių ar ilgamečių augalų įsigijimui, sėjos, derliaus nuėmimo darbams, pašarų įsigijimui, privačios ar valstybinės žemės įsigijimui siekiant plėsti pasėlių plotus? Galime pasiūlyti palankausias sąlygas lėšoms gauti.
Paskola gali būti užtikrinama įkeičiant:
Butą
Namą
Kotedžą
Komercines patalpas
Kitokios paskirties patalpas
Žemes sklypus
Kitą nekilnojamąjį turtą
Užpildykite paraiškos formą ir kartu ieškosime tinkamiausio sprendimo.

Paskola įkeičiant vertybinius popierius (juridiniams asmenims)

Jei skubiai pritrūkote lėšų ir disponuojate vertybiniais popieriais (akcijos, obligacijos, indėliai ar kitas finansinis turto), galite gauti paskolą kaip garantiją įkeitę šiuos vertybinius popierius.
Jei Jūs turite paskolą ir kilo sunkumų, kurių Jūsų kreditorius nenori spręsti, mes Jums padėsime surasti palankesnes sąlygas, siūlydami savo sprendimą dėl refinansavimo (perkreditavimo). Pagelbėsime Jums refinansuojant paskolą ir surandant tinkamą sprendimą. Turima mūsų patirtis ir finansinių produktų supratimas padės paruošti reikiamus dokumentus ir tikėtis geriausių sąlygų, idant patenkinti Jūsų poreikius. Mūsų specialistai padės Jums sumažinti išlaidas ir sutaupyti daug laiko ieškant reikiamo finansavimo, o svarbiausia pateiks geriausią pasiūlymą, suderins palankiausias sąlygas rinkoje ir tai bus padaryta pačiais trumpiausiais terminais. Mūsų kompanijoje yra visi reikalingi resursai, galimybės, patirtis ir kompetencija suteikti jums kvalifikuotą pagalbą sprendžiant Jūsų finansines problemas.

Paskola įkeičiant skolas (juridiniams asmenims)

Turite neapmokėtų vekselių, ar kitų skolos dokumentų, įrodančių Jūsų pretenziją? Galite tai panaudoti savo tikslams jau dabar. Turite paėmę  paskolą, tačiau palūkanos yra aiškiai per didelės? O gal norėtumėte pratęsti paskolos terminą?
Mes galime padėti Jums gauti ar refinansuoti paskolą.
Esminis paskolos refinansavimo tikslas yra gauti paskolą, su mažesnėmis mokamomis palūkanomis, kurias šią dieną jau mokate,  taip sumažinant mėnesines paskolos  įmokas. Net jei nėra galimybės iš banko, kredito unijos ar kitos kredito įstaigos gauti naujos paskolos su daug palankesnėmis palūkanomis dėl sugriežtėjusių tokių kreditinių įstaigų refinansavimo kriterijų, paskolos refinansavimas įmanomas pas mus. Kreipkitės jau dabar užpildę paraiškos formą.

Šaltinis: http://pcmag.lt/fiziniu-asmenu-finansavimas/ ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Paskola

Patiko? Pasidalink

Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai

Prieš einant i ekskursija, aš net neįsivaizdavau sau kas ten yra. Aš maniau kad ten paprastos kapines nuo antro pasaulinio karo, kur buvo palaidoti Sovietų sąjungos kariai. Ir kai priėjom prie kapinių, pamačius pirma vaizdą aš pagalvojau kad čia nebus nieko įdomaus. Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai. Man labai patiko vienas dalykas, kuri man rodos pastebėjo visi, tai kaip atrodo antkapiai skirtingų valstybių ir laikų. Ir užėjus i kuri nors kapiniu kampeli iškart matosi kokiais metais buvo laidota, man tai pavyzdžiui tai labai patiko. Dar viena pastaba, jeigu dabar pažiūrėsim pavyzdžiui nors į Vilnių, čia mes matom irgi ta pati kaip ir Kapinėse, pastatų architektūra parodo kada buvo pastatytas šis pastatas ir kas tuo metų valdė musų gimtąja šalį. Nežinau, bet kai aš pamatysiu koki pastatą ar Kapinėse antkapi, iškart man nesunku pasakyti kokios jis tautos. Mano manimu kiekvienas sukurtas dalykas parodo žmogaus charakteriu, kultūra net išvaizda. Tai kai aš ėjau per kapines, buvo toks įdomus jausmas, tarsi aš keliauju iš amžių į amžius, iš valstybės į valstybė. Kai pradėjo pasakoti apie kai kurios kapus tai iš tiesu buvo įdomų, bet tuo pačiu ir skaudu, nes mirtis jau nuo žmonijos atsiradimo, tai didele nelaime. Bet kaip žmogus nenorėtu mirti tai neišvengiama. Blogiausiai yra tas, kai tėvai praranda savo vaikus. O vaikščiodamas per kapinius, kiek aš mačiau mirusių vaikų, paauglių ir šiaip jaunių žmonių. Kurie nespėjo padaryti beveik nieko savo gyvenime. O gal jie galėjo pakeisti pasaulį ar dar ką nors nuveikti žmonijos labui. Kai mes priėjom prie kapų kur buvo palaidoti rusų kariai žuvę antrame pasauliniame kare, ten stovėjo kažkur penkių metrų paminklai. Kai mes pradėjom aptarinėti šios paminklus kai kurie studentai pasakė jok paminklai rodo agresija. Aš su tokiom išvadom tikrai nesutinku, man šis paminklas parodo šalies galingumą. Ir gerai pasižiūrėjus į tuos karius, jie stovi dviem eilėm tai parodo valstybes siena ir jai kas nors ateis užkariauti šaly tai tikrai reiks pasigailėtu už savo pasiputima ir abejojama kad ši šalys negali save apginti. Prie šių paminklu tinka labai graži rusiška patarle „Kas pas mus su kardu ateis, tas nuo jo ir pražus”. Po šiu kapiniu mes nuėjom prie kapu tu žmonių kurie padare darbu ir geru, bet deja ir nelabai geru Lietuvos labui. Ir vėl mes matom skirtumą kaip atrodo antkapiai padaryti sovietų laikais, ir kaip atrodo neperseniausiai žuvusiu įžymybių. Dar galima sudaryti viena išvada, antkapis parodo žmogaus vaidmenį ir ką jis padare Lietuvai, o antkapyje jo veidas parodo jo darbu krypti ir ju geruma ar atvirkščiai. Bet mes jau priėjom prie to, kad šiai dienai žmogaus antkapis parodo ant kiek jis buvo turtingas. Dabar už dideliu pinigu kieki tave palaidos tokioj vietoj kur net pati geriausia ir įžymiausia ten nelaidos. Aptarus tai mes nuėjom prie partizanu kapu. Aš iškart galiu pasakyti kad jie kaip buvo partizanais iki mirties tai ir po to ju gyvenimas nepasikeitė. Labiausiai man patiko tas kad ten viskas švaru ir kad valstybe skiria lėšas palaikymui. Per visa ekskursijos laiką buvo pora trukumu tai šaltas oras ir ribotas laikas. Kai jau ėjom atgal į kolegija neilgam sustojom prie kapų kur palaidoti lenkų kariai. Tai atrodė labai įdomiai jie buvo palaidoti ne bendrame kape kaip rusai, o vienas šalia kito ir susidarė nemažas plotas. Dar užėjome į bendros vokiečių ir rusų kapines. Nu galiu pasakyti tik viena, kad ten stovi tik tai paminklas. Nes tais laikais karo metu žmones buvo laiduodami ten kur buvo rasti. Ir galiu pasakyti viena, kad žeme tai ir yra didžiules kapines. Nes per visa žemės egzistavimą man atrodo, kad nėra tokio žemes gabaliuko kur negulėjo miręs kūnas.

Patiko? Pasidalink

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti. Naudinga išgerti kavos prieš darbą, tą malonumą gerai pakartoti po sočių pietų. Tačiau besaikis kavos gėrimas ir ne laiku gero ne-žada. Gana greitai gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo kofeinu požymių: nervingumas, nemiga, galvos skausmas, netaisyklingas pulsas. Jau citavome Balzako, aistringo kavos gerbėjo, žodžius. Pravartu prisiminti ir liūdną jo pavyzdį: piktnaudžiavimas kava galutinai palaužė rašytojo sveikatą. Gyvenimo pabaigoje viename laiške jis rašo: „Po to, kai aš vėl pradėjau gerti juodą kavą, atsinaujino akių traukuliai…“, o kitame laiške: ,,… Ir vėl nė eilutės! Net ištisa kavos srovė nebegali pažadinti mano smegenų…“.

Dabar grįžkime prie anksčiau pateikto klausimo: ar kenkia kava žmogaus organizmui? Gydytojai atsako atsargiai, bet gan tvirtai: sveikam žmogui, normaliai vartojant, kava naudinga. Pati kava nesukelia pavojingų ligų, bet saikingumas kiekvienam turi tapti devizu.

Kavos dirginantis veikimas priklauso nuo kofeino. Natūralioje kavoje vidutiniškai jo yra 1-2, robustoje — 2,4-2,35%. Tirpioje kavoje, pagamintoje iš kavos ekstrakto, jau bus 4,5-5% kofeino, o jei tirpi kava pagaminta iš robusto, tai jo kiekis gali siekti 7,7%. Jei tokios kavos vieną šaukštelį ištirpinsime stiklinėje vandens, vienkartinė kofeino dozė bus 0,19%, — praktiškai medikų rekomenduojama paros dozė. Tarybų Sąjungoje kavos standartuose numatyta tik žemesnioji kofeino kiekio riba. Specialioje literatūroje gvildenamas aukščiausios ribos nustatymo klausimas ir pasiūlymai uždrausti gaminti tirpią kavą iš robusta.

Tai ką gi daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių gydytojas nepataria gerti natūralios kavos? Visiškai atsisakyti gardaus gėrimo? Nebūtina. Gaminamas nemažas asortimentas kavos mišinių, kuriuose natūralios kavos visiškai nėra arba yra tik nedideli kiekiai (nuo 5 iki 35%). Tokie mišiniai sudaromi iš paruoštų augalinių produktų, kuriuos virinant su vandeniu, pasigamina gėrimas pagal skoni ir kvapą primenantis natūralią kavą. Tokiame gėrime nėra kofeino ir kafeolio, kurie nesveikame organizme gali sukelti neigiamus padarinius. Reikia priminti, kad daugelyje šalių gaminama kava, kurioje visiškai nėra kofeino. Tai dekofeinizuota kava. Ji, pagaminta iš geros rūšies kavos ne blogesnė, tik galbūt ne tokia kvapi. Paprastai tokia kava labiau kepinama, kad būtų kartesnė. Deja, dekofeinizuota kava brangesnė, nes dekofeinizacijos procesas sudėtingas ir brangus.

Natūralios kavos pupelės pakaitalų pradėta ieškoti seniai, tačiau visais atžvilgiais vertingo pakaitalo dar nerasta. Ieškodami pakaitalų, pamažu išmokome gaminti kavą, tinkančią sveikiems ir ligoniams. XVIII a. po daugelio nesėkmių atrastas vienas iš pakaitalų — cikorija. Šis atradimas priklauso vokiečių sodininkui Timme.

Cikorija — graižažiedžių šeimos augalas, gerai žinomas ir plačiai paplitęs europinėje dalyje. Šviesiai žydrų cikorijos žiedų, forma primenančių ramunę, aptinkama pievose ir pakelėse.

Patiko? Pasidalink

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas

Šviežiai apkepinta kava yra stipraus, malonaus kvapo. Tokiu atveju išsirinkti lengva. Netinkamų apkartusių pupelių kvapas aitrus, nemalonus. Sunkiausia nustatyti prieš mėnesi apkepintų pupelių kokybę. Tokių pupelių aromatas koncentruojasi viduje ir jas reikia sumalti. šviežia kava sumalta maloniai kvepia. Jei sumalus kvapo neatsiranda, nieko nebepakeisi.

Dalykinis patarimas: jei kava ilgai (bet tinkamai) laikoma neteko kvapo, kavos pupeles, atrinkę defektines, suberkite kiaurąsamtį ir 2-3 min. plaukite šaltu tekančiu vandeniu. Drėgnas pupeles suberkite į švarią keptuvę ir, maišydami ant ugnies, išdžiovinkite. Taip pupelės pasidarys vėl kvapios, bet defektų nepraras.

Beveik viskas paruošta kavai pagaminti. Liko paskiausias darbas — sumalti pupelių. Malama įvairiai: labai smulkiai (dalelės iki 0,15 min); rupiai, stambiai (dalelės iki 0,8 mm). Iš tikrųjų sumaltoje kavoje yra įvairių dydžių dalelių. Jei daugiau yra smulkių dalelių — malinys „smulkus“, jei daugiau didelių — „grubus“.

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas, o kavos kokybė priklauso nuo sumaltų pupelių skoninių ir kvapiųjų medžiagų ekstrakcijos. Ekstrakcijos greitį lemia malinys: kuo smulkesnis malinys, tuo didesnis ekstrakcijos paviršius ir trumpesnis jos laikas. Apytikriai: smulkaus malinio ekstrakcijos laikas — 1-4 min., vidutinio — 4-6 min., grubaus — 6-8 minutės.

Kaip malsime kavą, priklauso nuo to, kokiu būdu ją gaminsime, kokio tankumo yra filtrai. Smulkus malinys pagreitina ekstrakciją, bet pailgina kavos filtravimo laiką verdant aparatuose su filtrais, kadangi vanduo sunkiau prateka pro smulkias daleles. Malinys turi atitikti kavos virimo aparato tipą.

Maisto pramonės įmonėse pupelės malamos specialiais valcavimo malūnais. Paskui sumalta kava praleidžiama pro įvairaus tankumo sietelius, kad malinys atitiktų standarto reikalavimus.

Mes jau žinome, kad apkepintų pupelių ilgai laikyti negalima, tuo labiau sumaltų. Kepintas kavos pupeles galima laikyti keletą dienų, o maltų pupelių kokybė blogėja ne dienomis, o valandomis. Kava, pagaminta iš prieš keletą dienų sumaltų pupelių, neteikia malonumo. Todėl sumaltos kavos nereikia laikyti ilgiau kaip 10 parų.

Kepinant pupelės dėl viduje susidarančių dujų išbrinksta. Taip yra dėl susidariusio azoto dioksido. Mikroskopiniai dujų burbuliukai tartum konservuoja, sulaiko lakiąsias medžiagas, esančias pupelėse. Malant išsiskiria dujos, o kartu su jomis ir kvapiosios medžiagos. Prisiminkite, kaip nuostabiai kvepia ką tik sumalta kava. Aromatas pranyksta ne tik dėl medžiagų lakumo, bet dalis jų paprasčiausiai oksiduojasi.

Karti kava — tai dar ne stipri kava!

Patiko? Pasidalink

Batai internetu – vis populiaresnis pasirinkimas

Ar kada nors pagalvojote, kad vietoje reguliaraus lankymosi fizinėse batų parduotuvėse, naujos avalynės paieškas galite atlikti internetu? Kaip bebūtų, pastaruoju metu batai internetu tampa vis populiaresniu pirkėjų pasirinkimu. Todėl jei jūs įprastai tokiais technologiškai pažangiais skaitmeniniais sprendimais nesinaudojote, pats metas bent vienam kartui pakeisti savo apsipirkinėjimo įpročius. Tai padės jums suprasti, kokiais akivaizdžiais privalumais pasižymi batai internetu.

  • Didelis avalynės pasirinkimas. Jei norite daug lengviau surasti jūsų skonį atitinkančius batus, galite būti tikri, kad internetu visą tai padaryti yra daug lengviau. Internetine yra siūlomas labai platus skirtingų batų modelių asortimentas. Jis yra kur kas platesnis ir įvairesnis nei daugelyje fizinių parduotuvių. Todėl jei jums iki šiol būdavote pakankamai sudėtinga fizinėse parduotuvėse atrasti tai, kas jums tinka, internete išvengsite tokių nepatogumų ir galėsite nesunkiai įsigyti jums patinkančius batus.
  • Daug patogesnis batų įsigijimas. Kaip jau supratote, naudojantis elektroninėmis parduotuvėmis nebereikia galvoti apie fizinį apsipirkimo procesą ir dideles laiko sąnaudas. Vietoje to, pakanka vos kelių mygtukų paspaudimu pateikti savo užsakymą nuotoliniu būdu. Be to, labai nesudėtinga palyginti skirtingas prekes, tokiu būdu daug efektyviau pasirenkant būtent tai, kas jums labiausiai patinka ir geriausiai atitinka jūsų skonį.
  • Kur kas žemesnės batų kainos. Taip pat labai svarbu paminėti ir internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių kainas, kurios įprastai yra kur kas žemesnės nei fizinėse prekybos vietose. Kaip bebūtų, jei jūs batus esate linkę pirkti pakankamai dažnai, internetinės parduotuvės yra būtent tai, ko jums reikia.
  • Greitas prekių pristatymas. Šiuolaikinės el. parduotuvės savo pirkėjams jų įsigytas prekes pristato per labai trumpą laiko tarpą. Įprastai tai tetrunka vos kelias dienas, todėl jei norite didelio operatyvumo ir sklandumo, galite būti tikri, kad interneto pagalba visą tai pasieksite daug lengviau.
  • Didelė elektroninių parduotuvių įvairovė. Kadangi internetinė prekyba šiomis dienomis yra labai populiari ir sulaukianti didelio pirkėjų dėmesio, šiuolaikinėje rinkoje yra labai daug skirtingų elektroninių parduotuvių.
Patiko? Pasidalink

Nepaprastu žiaurumu pagarsėjo Juozo Vaitukaičio 7 vyrų gauja

Kaune griežtoji kova su plėšikais tebuvo pradėta tik balandžio mėn. Pačiame Kaune plėšikai nedrįso pasireikšti gal todėl, kad čia buvo daug karių. Bet Kauno priemiesčiuose ir prie užmiesčio kelių jie drąsiai siautėjo. Nepaprastu žiaurumu pagarsėjo Juozo Vaitukaičio 7 vyrų gauja. Balandžio 13 d. 9 val. vakaro Aukštutiniuose Šančiuose ši gauja užpuolė Vitulskių namus, kur dar gyveno Čėsna, Milevičius ir Krasauskas. Banditai peiliais paskerdė Vitulskį, Vitulskienę, Čėsną ir Milevičių o Krasauską sunkiai sužeidė. Bet jie nepastebėjo Vitulskių 9 metų berniuko, kuris buvo palindęs po lova ir iškentė nerėkęs, kai žmogžudžiai badė peiliais jo tėvus ir kitus. Plėšikams išėjus, berniukas nubėgo pas kaimynus ir su kaimynais nuėjo pas lietuvius karius. Šie, kad ir neprityrę nusikaltėlius sekti ir gaudyti, bet su vietos gyventojų pagalba sučiupo 4 gaujos vyrus, o kitiems trims, jų tarpe gaujos vadui Vaitukaičiui, pasisekė pasprukti.

Suimtieji plėšikai buvo keturių tautybių vyrai: lenkas Dorickis, žydas Gendelis, rusas Grekovas ir lietuvis Draugelis. Jie pasakė, kas buvo jų gaujos vadas. Pas juos rasta Vitulskių sidabriniai daiktai, net kraujuoti dar jie tebebuvo. Šie keturi vyrai prisipažino tą baisų nusikaltimą padarę. Kauno komendantūros karo lauko teismas visus keturis nubaudė mirties bausme. Žiauriausias ir drąsiausias buvęs žydas Gendelis. Jis, ir išgirdęs teismo sprendimą, tuojau nepalūžo. „Kai mane šaudysite, neužriškite man akių, žiūrėsiu, kaip kulka lis į kaktą“, — taip kalbėjo Gendelis komendantūroj. Bet visai kitoks pasidarė, kai pamatė paruoštas duobes jų lavonams ir prie tų duobių stulpus, prie kurių jie turėjo būti pririšti šaudant.

Pagal įstatymų nustatytą tvarką, prie mirties sprendimo vykdymo privalo būti ir prokuratūros atstovas. Į egzekucijos vietą vykau pats. Tai buvo balandžio 25 d. Rytas šaltokas. Dangus pasislėpęs už storų debesų. Vėjas įkyrus, šaltas. Paprastais kariškos gurguolės ratais vežė per Ažuolyną į šeštajj fortą 4 vyrus mirčiai. Kokie bebūtų žiaurūs plėšikai, bet, kai matai juos vežant į mirtį, vis tiek nervai purtosi. Nuvykome. Šeštojo forto lygumoj iškastos 4 duobės ir prie kiekvienos įkastas stulpelis šaudomiesiems pririšti. Jau belaukią 16 kareivių su komendantūros karininku. Čia jau buvo ir komendanto padėjėjas karininkas A.Novickis, ir karo kapelionas kun. Bumša. Nei stačiatikių šventikas, nei žydu rabinas neatvyko, nors jiems buvo pranešta apie reikalą jiems dalyvauti prie mirties sprendimą vykdymo jų tikybų žmonėms. Mat kiekvienas, kuriam mirties bausmė vykdoma, turi teisę reikalauti savo tikybos dvasininko priešmirtiniam pasikalbėjimui. Visi 4 žiaurūs žmogžudžiai į mirtį atėję pasidarė ramūs ir paklusnūs. Ir tas drąsusis žydas Gendelis klaikiomis akimis, lyg bijodamas, žiūrėjo į aplinką ir į čia pat stovinčius žmones. Grekovas ir Gendelis buvo paklausti, ar jie reikalauja savųjų dvasininkų, ar pasitenkins katalikų kunigu. Abu noriai sutiko pasikalbėti su kun. Bumša, o savųjų dvasininkų nereikalavo. Kun. Bumša kalbėjosi su kiekvienu atskirai. Tie pasikalbėjimai užtruko gerą pusvalandį. Po tų pasikalbėjimų žiaurieji žmogžudžiai atrodė dar minkštesni. Grekovą apėmė baisus drebulys. Draugelis verkdamas kalbėjo, kad jam esą dabar gaila, kam susidėjo su tokiais žiauriais žudikais. Nors jis savo rankomis ir nežudęs, o tik stovėdavęs prie durų, kad nepabėgtu užpulti žmonės, bet vis tiek jautėsi skriaudęs kitus žmones ir prašė jo visus daiktus išdalinti vargšams. Dorickis ir Gendelis paprašė cigarečių ir užsirūkė.

— Paskutinė cigaretė mano gyvenime, — liūdnai pratarė Dorickis.

— Taip, — tyliai pritarė Gendelis.

Gendelis ir kiti prašė prie stulpų nerišti, jie ir taip nepabėgsią, o akis užrišti. Šis baudžiamųjų paskutinis noras buvo patenkintas.

Šaudomieji sustatyti prie iškastų duobių. Karininkas davė ženklą kareiviams pasiruošti. Kiekvienam šaudomajam buvo paskirti 4 kareiviai ir kiekvienam kareiviui buvo pasakyta, kurį baudžiamąjį jis turi šauti. Dar vienas karininko ženklas, — šūvių griausmas — ir 4 šaudomieji susmuko. Tik du sukrito be gyvybės ženklo, o kiti du dar konvulsijų buvo tampomi. Komendantūros karininko revolverio šūvis į galvą į paskutinę gyvybės liepsnelę ir šiems.

Pasirodo, kad karininkas buvo įsakęs kareiviams dviems šaudomiesiems šauti galvą, o kitiems dviems į krūtinę. Tie, kuriems buvo šauta į galvą, sukrito be gyvybės ženklo, o kuriems krūtine, — tie dar buvo gyvi.

Kiek vėliau prie Karmelavos dar buvo pagauti keli žmogžudžiai kai, kurie taip pat buvo nubausti mirties bausme. Po to plėšikavimas Kaune ir apylinkėse visai buvo aprimęs.

Žiaurus dalykas — mirties bausmė, bet ji anuomet buvo vienintelė tikra priemonė apsaugoti nekaltų žmonių gyvybes ir sudaryti sąlygas normaliam gyvenimui, be kurio buvo neįmanomas jaunos nepriklausomos Lietuvos įstatymas.

Patiko? Pasidalink

Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai griebėsi radikalių priemonių nuo plėšikų apsiginti

Jau esu ne sykį užsiminęs, koks baisus siaubas buvo Lietuvoje plėšikai vokiečių okupacijos metu. Buvo aiškiai suprantama, kad okupantai vokiečiai su plėšikais sąmoningai nekovojo. Tegul sau plėšia ir žudo lietuvius, kad tik jiems (okupantams) nieko nedarytų! Gi lietuvių buvo kuo rūpestingiausiai surinkti ir atimti ginklai. Už ginklo laikymą buvo labai didelės bausmės. Tuo būdu susidarė puikios sąlygos prisiveisti ir įsivyrauti plėšikams. Bet kai tik vokiečių okupacijos varžtai ėmė atsileisti, o neilgai trukus ir visai nukrito, — Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai griebėsi radikalių priemonių nuo plėšikų apsiginti.

Nors Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, bet ne pirmasis ėmėsi efektingų priemonių kovai su plėšikais. Jau vasario ar kovo mėn. Kaune girdėjome, kaip Marijampolės karo komendantas Motiejūnas Valevičius vykdė karo laiko teismo sprendimą viešai pakardamas kelis plėšikus. O kaip Valstybės Gynėjas, turėjau ir oficialių raštų, rodančiu, kaip buvo kai kuriose vietose likviduojami plėšikai. Vilkijoj nepriklausomai Lietuvai kuriantis pirmasis nuovados viršininkas buvo rusas Jermolajevas. Jis buvo buvęs prieš I pasaulinį karą policijos viršininku toje pačioje Vilkijoje. Vilkijos valsčiaus vadovybė pasikvietė Jermolajevą užimti policijos viršininko vietą, nes prieškariniais laikais jis nebuvo žmonėms įkyrėjęs, o kovai su plėšikais dabar reikėjo policijos darbe prityrusio žmogaus. Jermolajevas tuoj suorganizavo milicijos būrį ir ėmė gaudyti plėšikus. Į to milicijos būrio rankas pateko apylinkėje pagarsėjęs savo žiaurumais plėšikas.

Jis veikė ne vienas, bet su gauja. Nors buvo įsakyta, kad Kauno apskrityje suimtieji turėjo būti atgabenti į Kauno kalėjimą, bet iš Vilkijos į Kauną vežti minėtą plėšiką buvo pavojinga, nes jo gaujos vyrų buvo keliolika, ir jie pakeliui galėjo užpulti ir išžudyti gabenančius asmenis, o plėšiką išlaisvinti. Vilkijos milicininkai atsisakė būti sargybiniais-palydovais vežant plėšiką į Kauną. Ką daryti? Policijos viršininkas Jermolajevas su valsčiaus vadovybe aptarė reikalą ir nutarė plėšiką sušaudyti Vilkijoje, gi oficialiai pranešti, kad plėšikas gaudant buvo peršautas ir dėl to mirė. Kaip buvo nutarta, taip ir padaryta. Bet atsirado žmonių, kurie parašė Valstybės Gynėjui, kaip buvo iš tikrųjų. Reikalą teko ištirti. Formaliai imant Jermolajevas ir keli valsčiaus vyrai turėjo būti pašaukti atsakyti, bet atsižvelgiant į ano meto aplinkybes — jiems byla nebuvo keliama. O vietos gyventojai labai geru žodžiu minėjo policijos viršininką Jermolajevą už jo drąsą ir pasiryžimą kovoje su plėšikais. Po to plėšiko sušaudymo Vilkijos apylinkėje plėšikų veikla visai aprimo. Likviduoto gimtinės dėl jo sušaudymo jokio skundo nepadavė.

1918 m. Gruzdžių ir Lygumų apylinkėse siautėjo didelė plėšikų gauja. Viename Gruzdžių valsčiaus kaime veikiausia šios gaujos rankomis buvo nužudytas Maskvos universiteto studentas Jonkus ir jo broliai. Žudė ir kankino gauja daugeli žmonių minėtų valsčių apylinkėse, bet kitų nukentėjusių pavardžių nebeatsimenu, o Jonkaus pavardė man gerai įstrigo atmintin gal todėl, kad studentą Jonkų asmeniškai pažinojau. Tų metų gale, lapkričio ar gruodžio mėn., Lygumų valsčiuje buvo suorganizuotas ir apginkluotas geras būrys kaimo milicijos. Ši milicija sugebėjo suimti visą plėšikų gaują, susidedančią iš 19 vyrų ir 1 moters. Tuo metu Šiaulių apskrity nei teismo, nei valstybinės milicijos ar policijos, nei karinės jėgos nebuvo, nes okupantų vokiečių administracija buvo galutinai pakrikusi, o Lietuvos valstybinis aparatas dar tik buvo pradėtas organizuoti. O gandai ėjo, kad nuo Rokiškio atslenka Rusijos bolševikų kariuomenė. Ką daryti su suimtais plėšikais? Ilgai laikyti Lygumuose buvo neįmanoma, nes nebuvo kalėjimo. Vežti 20 suimtųjų į Šiaulius buvo per daug rizikinga, nes plėšikai turėjo giminių ir draugų, kurie vežamus areštantus galėjo iš palydovų milicininkų atimti, o milicininkus išžudyti.

Valsčiaus valdyba savo posėdy nutarė visus suimtuosius — 19 vyrų ir 1 moterį — sušaudyti. Tą valsčiaus valdybos sprendimą įvykdė milicija. Netrukus Šiaulius, o taipogi Lygumus okupavo bolševikai. Kai bolševikų priešakiniai daliniai nuėjo į Žemaitiją, o Šiauliuose ir jų apylinkės valsčiuose gyvenimas truputį stabilizavosi, plėšikų giminės ėmė skųstis bolševikiškam sovietui, kad valsčiaus valdyba su milicijos pagalba sušaudė jų giminaičius tik už tai, kad jie nepalaikė buožių sudarytos valsčiaus valdybos. Bolševikai ėmėsi tardymo ir jau vieną kitą dėl minėtų plėšikų sušaudymo buvo areštavę. Bet apie kovo vidurį bolševikai turėjo paskubomis trauktis nuo Šiaulių iki Lygumų, tos bylos suimtieji pasiliuosavo ir, žinoma, tolimesnis tardymas nutrūko. Dabar valsčiaus valdyba ir milicininkai manė, kad tuo viskas ir baigsis. Bet kur tau. Kai susidarė Šiaulių apskrity teisėtos valdžios aparatas ir kai ėmė veikti teismo tardytojai, sušaudytųjų giminės ėmė skųstis, kad Lygumų valsčiaus valdyba ir jos milicija sušaudė visai nekaltus žmones.

Tardytojas, apklausinėjęs visą eilę žmonių, atsiuntė Valstybės Gynėjui bylą ir klausė, ką daryti toliau ar kaip kitaip pasielgti? Atvyko į Valstybės Gynėjo įstaigą ir pats Lygumų valsčiaus viršaitis su dviem valsčiaus valdybos nariais ir atsivežė didelę valsčiaus protokolų knygą, kurioje buvo įrašytas ir mirties sprendimas 20-čiai plėšikų. Iš tardytojo pateiktos medžiagos ir iš išsamių viršaičio paaiškinimų bei nupasakojimų susidariau aiškų vaizdą, kad visi sušaudytieji, neišskiriant nė moters, priklausė plėšikų gaujai. Nors valsčiaus valdybos nutarime ir net visoje sušaudytųjų byloje nebuvo pasakyta, kuo kiekvienas jų buvo nusikaltęs, nors valsčiaus valdyba neturėjo teisės spręsti baudžiamąją bylą ir ypač bausti mirties bausme, — bet atsižvelgiant į nepaprastas, dėl karo ir okupacijos susidariusias aplinkybes ir imant dėmesin, kad valsčiaus valdyba ne savo naudos žiūrėdama, o tik gindama ramius gyventojus nuo žmogžudžių plėšikų, griebėsi tokios kraštutinės priemonės, — kaltinimo bylą Lygumų valsčiaus valdybai ir jos milicijai teko nutraukti. Tenka pastebėti, kad po to Lygumų valsčiuje plėšikų siautėjimas buvo žymiai aprimęs.

Patiko? Pasidalink