Patogus sprendimas – roletai iš apačios į viršų

Nors karščiai mūsų šalyje yra fiksuojami didesni, nei praeitais ar net už praeitais metais, didesnį pavojų kelia tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl tam, kad apsisaugotų nuo jų, daugelis griebiasi praktiškų sprendimų. Vienas iš tokių yra roletai, kurie apsaugo biuro ar namų patalpas nuo daugelio problemų.

Roletai iš apačios į viršų

Kaip minėjo Roletailux.lt gamybos specialistai, roletai iš apačios į viršų turi savo klientų ratą. Nors tokia roletų rūšis, kai kuriems, gali atrodyti abejotinu pasirinkimu, rimčiau pasvarsčius, iš apačios į viršų valdomi roletai, dėmesį pritraukia vis daugiau vartotojų. Nuo kitų roletų rūšių tik valdymu išsiskiriantys roletai atlieka tokis pat funkcijas. Roletai: nepraleidžia tiesioginių saulės spindulių į namų ar biurų erdves, sulaiko karštį, jei pasirenkamas tinkamas audinys. Tokie roletai nesugeria ir nesulaiko drėgmės bei dulkių, todėl taip pat yra ilgaamžiai ir neprarandantys spalvos. Tad, kam gi reikalingi roletai, kurių audinys yra keliamas iš apačios į viršų.

Patogus sprendimas

Sutikime, kad yra daug tokių erdvių, kurias naudingiau uždengti iš apačios, nei riboti saulės šviesos patekimą į patalpas. Įsivaizduokime biurą ar butą daugiabutyje, kuris randasi pirmame aukšte. Suprantama, kad praeivių žvilgsniai krypsta į vitrinas ar namų erdves, kurias jie praeina. Todėl savo privatumą norima apsaugoti praktiškai. Tad, klasikiniai roletai, kurie nuleidžiami iš viršaus į apačią principu, tam, kad uždengtų ir apatinė langų dalį, juos privalu nuleisti visus. Tokiu principu, visas langas yra uždengiamas visai ir į patalpas nepatenka šviesa. Bet, roletai iš apačios į viršų, tam, kad uždengtų tik apatinę lango dalį yra ženkliai praktiškesni. Vos trečdalis ar pusė uždengto lango išspręs klausimą dėl privatumo. Tuo pačiu metu, į patalpas pateks tiek šviesa, tiek šiluma, jei bus toks poreikis. Roletailux.lt jau daug metų vykdo roletų gamybą, todėl puikiai supranta kiekvieno užsakovo poreikius. Vienas iš gan populiarių sprendimų langų ar terasų uždengimui yra roletai iš apačios į viršų. Žinoma, dar ne visi gali įsivaizduoti tokių roletų naudą savo erdvėje, bet sutikite, kad ir toks poreikis atsiranda ne kiekvienam. Todėl Roletailux.lt, prieš pasirenkant tokį variantą rekomenduoja pasverti variantus už ir prieš.

Gaminių užsakymas

Praktiškus roletus, pakeliamus iš apačios į viršų galima užsisakyti Roletailux.lt puslapyje nurodytais kontaktais. Pasirinkus valdymą, audinį ir nurodžius matmenis, roletai bus pagaminti nurodytu laiku.

Roletai iš apačios į viršų – Roletailux.lt

Patiko? Pasidalink

Juridinių asmenų finansavimas

Paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą (juridiniams asmenims)

Finansai – tai verslo gyvybė ir kraujas. Be tinkamo finansavimo ir sklandžios pinigų srautų tėkmės nė vienas verslas dar nėra ilgai išlikęs gyvybingas ir konkurencingas.
Finansavimas reikalingas tiek pradedant naują verslą, tiek plėtojant jau egzistuojančią veiklą. Akivaizdu, kad tinkamas verslo finansavimas – tai bene pagrindinis verslo sėkmės garantas. Verslo plėtra be verslo finansavimo ir papildomos pagalbos yra sudėtingas uždavinys. Dažniausiai bankai yra geriausias finansavimo šaltinis dėl palūkanų dydžio ir stabilumo, tačiau jie linkę bendradarbiauti su didesnėmis, ilgai veikiančiomis įmonėmis ir labai atsargiai žiūri į novatoriškas, naujas verslo idėjas, jaunus verslininkus, įmones, negalinčias užstatyti vertingo likvidaus turto.
Jei rengiatės investuoti ar ieškote būdų įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, surasime tinkamą jūsų tikslui pasiekti finansavimo būdą. KTRF finansuoja įmonių apyvartinį kapitalą, prekybos sandorius, turto ar įrangos įsigijimą ir daugelį kitų sandorių. Mes padėsime Jums išsirinkti optimaliausią finansavimo būdą, sutvarkysime visus su tuo susijusius teisinius bei finansinius aspektus.
Jūsų įmonė atsidūrė akistatoje su finansiniai nepritekliais? Pritrūkote apyvartinių lėšų veiklai tęsti ar plėtoti, o gal turite įgeidžių užimti naujas rinkas? Mes galime padėti Jums lengvai išspręsti šiuos klausimus. Teikiame verslo paskolas su užstatu įmonių investiciniams projektams, apyvartinio kapitalo didinimui, nekilnojamajam turtui įsigyti, statybai, rekonstrukcijai, įrengimams, technikai ir technologijoms įsigyti. Paskolos terminas gali būti derinamas, o pasibaigus pratęsiamas šalių susitarimu.
Galimos paskolos ir žemės ūkio verslui.  Galbūt Jums reikia lėšų žemės ūkio plėtrai- technikos ir įrangos įsigijimui, fermų, sandėlių ir kito nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai ar rekonstrukcijai,  gyvulių ar ilgamečių augalų įsigijimui, sėjos, derliaus nuėmimo darbams, pašarų įsigijimui, privačios ar valstybinės žemės įsigijimui siekiant plėsti pasėlių plotus? Galime pasiūlyti palankausias sąlygas lėšoms gauti.
Paskola gali būti užtikrinama įkeičiant:
Butą
Namą
Kotedžą
Komercines patalpas
Kitokios paskirties patalpas
Žemes sklypus
Kitą nekilnojamąjį turtą
Užpildykite paraiškos formą ir kartu ieškosime tinkamiausio sprendimo.

Paskola įkeičiant vertybinius popierius (juridiniams asmenims)

Jei skubiai pritrūkote lėšų ir disponuojate vertybiniais popieriais (akcijos, obligacijos, indėliai ar kitas finansinis turto), galite gauti paskolą kaip garantiją įkeitę šiuos vertybinius popierius.
Jei Jūs turite paskolą ir kilo sunkumų, kurių Jūsų kreditorius nenori spręsti, mes Jums padėsime surasti palankesnes sąlygas, siūlydami savo sprendimą dėl refinansavimo (perkreditavimo). Pagelbėsime Jums refinansuojant paskolą ir surandant tinkamą sprendimą. Turima mūsų patirtis ir finansinių produktų supratimas padės paruošti reikiamus dokumentus ir tikėtis geriausių sąlygų, idant patenkinti Jūsų poreikius. Mūsų specialistai padės Jums sumažinti išlaidas ir sutaupyti daug laiko ieškant reikiamo finansavimo, o svarbiausia pateiks geriausią pasiūlymą, suderins palankiausias sąlygas rinkoje ir tai bus padaryta pačiais trumpiausiais terminais. Mūsų kompanijoje yra visi reikalingi resursai, galimybės, patirtis ir kompetencija suteikti jums kvalifikuotą pagalbą sprendžiant Jūsų finansines problemas.

Paskola įkeičiant skolas (juridiniams asmenims)

Turite neapmokėtų vekselių, ar kitų skolos dokumentų, įrodančių Jūsų pretenziją? Galite tai panaudoti savo tikslams jau dabar. Turite paėmę  paskolą, tačiau palūkanos yra aiškiai per didelės? O gal norėtumėte pratęsti paskolos terminą?
Mes galime padėti Jums gauti ar refinansuoti paskolą.
Esminis paskolos refinansavimo tikslas yra gauti paskolą, su mažesnėmis mokamomis palūkanomis, kurias šią dieną jau mokate,  taip sumažinant mėnesines paskolos  įmokas. Net jei nėra galimybės iš banko, kredito unijos ar kitos kredito įstaigos gauti naujos paskolos su daug palankesnėmis palūkanomis dėl sugriežtėjusių tokių kreditinių įstaigų refinansavimo kriterijų, paskolos refinansavimas įmanomas pas mus. Kreipkitės jau dabar užpildę paraiškos formą.

Šaltinis: http://pcmag.lt/fiziniu-asmenu-finansavimas/ ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Paskola

Patiko? Pasidalink

Batai internetu – vis populiaresnis pasirinkimas

Ar kada nors pagalvojote, kad vietoje reguliaraus lankymosi fizinėse batų parduotuvėse, naujos avalynės paieškas galite atlikti internetu? Kaip bebūtų, pastaruoju metu batai internetu tampa vis populiaresniu pirkėjų pasirinkimu. Todėl jei jūs įprastai tokiais technologiškai pažangiais skaitmeniniais sprendimais nesinaudojote, pats metas bent vienam kartui pakeisti savo apsipirkinėjimo įpročius. Tai padės jums suprasti, kokiais akivaizdžiais privalumais pasižymi batai internetu.

  • Didelis avalynės pasirinkimas. Jei norite daug lengviau surasti jūsų skonį atitinkančius batus, galite būti tikri, kad internetu visą tai padaryti yra daug lengviau. Internetine yra siūlomas labai platus skirtingų batų modelių asortimentas. Jis yra kur kas platesnis ir įvairesnis nei daugelyje fizinių parduotuvių. Todėl jei jums iki šiol būdavote pakankamai sudėtinga fizinėse parduotuvėse atrasti tai, kas jums tinka, internete išvengsite tokių nepatogumų ir galėsite nesunkiai įsigyti jums patinkančius batus.
  • Daug patogesnis batų įsigijimas. Kaip jau supratote, naudojantis elektroninėmis parduotuvėmis nebereikia galvoti apie fizinį apsipirkimo procesą ir dideles laiko sąnaudas. Vietoje to, pakanka vos kelių mygtukų paspaudimu pateikti savo užsakymą nuotoliniu būdu. Be to, labai nesudėtinga palyginti skirtingas prekes, tokiu būdu daug efektyviau pasirenkant būtent tai, kas jums labiausiai patinka ir geriausiai atitinka jūsų skonį.
  • Kur kas žemesnės batų kainos. Taip pat labai svarbu paminėti ir internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių kainas, kurios įprastai yra kur kas žemesnės nei fizinėse prekybos vietose. Kaip bebūtų, jei jūs batus esate linkę pirkti pakankamai dažnai, internetinės parduotuvės yra būtent tai, ko jums reikia.
  • Greitas prekių pristatymas. Šiuolaikinės el. parduotuvės savo pirkėjams jų įsigytas prekes pristato per labai trumpą laiko tarpą. Įprastai tai tetrunka vos kelias dienas, todėl jei norite didelio operatyvumo ir sklandumo, galite būti tikri, kad interneto pagalba visą tai pasieksite daug lengviau.
  • Didelė elektroninių parduotuvių įvairovė. Kadangi internetinė prekyba šiomis dienomis yra labai populiari ir sulaukianti didelio pirkėjų dėmesio, šiuolaikinėje rinkoje yra labai daug skirtingų elektroninių parduotuvių.
Patiko? Pasidalink

Nepaprastu žiaurumu pagarsėjo Juozo Vaitukaičio 7 vyrų gauja

Kaune griežtoji kova su plėšikais tebuvo pradėta tik balandžio mėn. Pačiame Kaune plėšikai nedrįso pasireikšti gal todėl, kad čia buvo daug karių. Bet Kauno priemiesčiuose ir prie užmiesčio kelių jie drąsiai siautėjo. Nepaprastu žiaurumu pagarsėjo Juozo Vaitukaičio 7 vyrų gauja. Balandžio 13 d. 9 val. vakaro Aukštutiniuose Šančiuose ši gauja užpuolė Vitulskių namus, kur dar gyveno Čėsna, Milevičius ir Krasauskas. Banditai peiliais paskerdė Vitulskį, Vitulskienę, Čėsną ir Milevičių o Krasauską sunkiai sužeidė. Bet jie nepastebėjo Vitulskių 9 metų berniuko, kuris buvo palindęs po lova ir iškentė nerėkęs, kai žmogžudžiai badė peiliais jo tėvus ir kitus. Plėšikams išėjus, berniukas nubėgo pas kaimynus ir su kaimynais nuėjo pas lietuvius karius. Šie, kad ir neprityrę nusikaltėlius sekti ir gaudyti, bet su vietos gyventojų pagalba sučiupo 4 gaujos vyrus, o kitiems trims, jų tarpe gaujos vadui Vaitukaičiui, pasisekė pasprukti.

Suimtieji plėšikai buvo keturių tautybių vyrai: lenkas Dorickis, žydas Gendelis, rusas Grekovas ir lietuvis Draugelis. Jie pasakė, kas buvo jų gaujos vadas. Pas juos rasta Vitulskių sidabriniai daiktai, net kraujuoti dar jie tebebuvo. Šie keturi vyrai prisipažino tą baisų nusikaltimą padarę. Kauno komendantūros karo lauko teismas visus keturis nubaudė mirties bausme. Žiauriausias ir drąsiausias buvęs žydas Gendelis. Jis, ir išgirdęs teismo sprendimą, tuojau nepalūžo. „Kai mane šaudysite, neužriškite man akių, žiūrėsiu, kaip kulka lis į kaktą“, — taip kalbėjo Gendelis komendantūroj. Bet visai kitoks pasidarė, kai pamatė paruoštas duobes jų lavonams ir prie tų duobių stulpus, prie kurių jie turėjo būti pririšti šaudant.

Pagal įstatymų nustatytą tvarką, prie mirties sprendimo vykdymo privalo būti ir prokuratūros atstovas. Į egzekucijos vietą vykau pats. Tai buvo balandžio 25 d. Rytas šaltokas. Dangus pasislėpęs už storų debesų. Vėjas įkyrus, šaltas. Paprastais kariškos gurguolės ratais vežė per Ažuolyną į šeštajj fortą 4 vyrus mirčiai. Kokie bebūtų žiaurūs plėšikai, bet, kai matai juos vežant į mirtį, vis tiek nervai purtosi. Nuvykome. Šeštojo forto lygumoj iškastos 4 duobės ir prie kiekvienos įkastas stulpelis šaudomiesiems pririšti. Jau belaukią 16 kareivių su komendantūros karininku. Čia jau buvo ir komendanto padėjėjas karininkas A.Novickis, ir karo kapelionas kun. Bumša. Nei stačiatikių šventikas, nei žydu rabinas neatvyko, nors jiems buvo pranešta apie reikalą jiems dalyvauti prie mirties sprendimą vykdymo jų tikybų žmonėms. Mat kiekvienas, kuriam mirties bausmė vykdoma, turi teisę reikalauti savo tikybos dvasininko priešmirtiniam pasikalbėjimui. Visi 4 žiaurūs žmogžudžiai į mirtį atėję pasidarė ramūs ir paklusnūs. Ir tas drąsusis žydas Gendelis klaikiomis akimis, lyg bijodamas, žiūrėjo į aplinką ir į čia pat stovinčius žmones. Grekovas ir Gendelis buvo paklausti, ar jie reikalauja savųjų dvasininkų, ar pasitenkins katalikų kunigu. Abu noriai sutiko pasikalbėti su kun. Bumša, o savųjų dvasininkų nereikalavo. Kun. Bumša kalbėjosi su kiekvienu atskirai. Tie pasikalbėjimai užtruko gerą pusvalandį. Po tų pasikalbėjimų žiaurieji žmogžudžiai atrodė dar minkštesni. Grekovą apėmė baisus drebulys. Draugelis verkdamas kalbėjo, kad jam esą dabar gaila, kam susidėjo su tokiais žiauriais žudikais. Nors jis savo rankomis ir nežudęs, o tik stovėdavęs prie durų, kad nepabėgtu užpulti žmonės, bet vis tiek jautėsi skriaudęs kitus žmones ir prašė jo visus daiktus išdalinti vargšams. Dorickis ir Gendelis paprašė cigarečių ir užsirūkė.

— Paskutinė cigaretė mano gyvenime, — liūdnai pratarė Dorickis.

— Taip, — tyliai pritarė Gendelis.

Gendelis ir kiti prašė prie stulpų nerišti, jie ir taip nepabėgsią, o akis užrišti. Šis baudžiamųjų paskutinis noras buvo patenkintas.

Šaudomieji sustatyti prie iškastų duobių. Karininkas davė ženklą kareiviams pasiruošti. Kiekvienam šaudomajam buvo paskirti 4 kareiviai ir kiekvienam kareiviui buvo pasakyta, kurį baudžiamąjį jis turi šauti. Dar vienas karininko ženklas, — šūvių griausmas — ir 4 šaudomieji susmuko. Tik du sukrito be gyvybės ženklo, o kiti du dar konvulsijų buvo tampomi. Komendantūros karininko revolverio šūvis į galvą į paskutinę gyvybės liepsnelę ir šiems.

Pasirodo, kad karininkas buvo įsakęs kareiviams dviems šaudomiesiems šauti galvą, o kitiems dviems į krūtinę. Tie, kuriems buvo šauta į galvą, sukrito be gyvybės ženklo, o kuriems krūtine, — tie dar buvo gyvi.

Kiek vėliau prie Karmelavos dar buvo pagauti keli žmogžudžiai kai, kurie taip pat buvo nubausti mirties bausme. Po to plėšikavimas Kaune ir apylinkėse visai buvo aprimęs.

Žiaurus dalykas — mirties bausmė, bet ji anuomet buvo vienintelė tikra priemonė apsaugoti nekaltų žmonių gyvybes ir sudaryti sąlygas normaliam gyvenimui, be kurio buvo neįmanomas jaunos nepriklausomos Lietuvos įstatymas.

Patiko? Pasidalink

Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai griebėsi radikalių priemonių nuo plėšikų apsiginti

Jau esu ne sykį užsiminęs, koks baisus siaubas buvo Lietuvoje plėšikai vokiečių okupacijos metu. Buvo aiškiai suprantama, kad okupantai vokiečiai su plėšikais sąmoningai nekovojo. Tegul sau plėšia ir žudo lietuvius, kad tik jiems (okupantams) nieko nedarytų! Gi lietuvių buvo kuo rūpestingiausiai surinkti ir atimti ginklai. Už ginklo laikymą buvo labai didelės bausmės. Tuo būdu susidarė puikios sąlygos prisiveisti ir įsivyrauti plėšikams. Bet kai tik vokiečių okupacijos varžtai ėmė atsileisti, o neilgai trukus ir visai nukrito, — Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai griebėsi radikalių priemonių nuo plėšikų apsiginti.

Nors Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, bet ne pirmasis ėmėsi efektingų priemonių kovai su plėšikais. Jau vasario ar kovo mėn. Kaune girdėjome, kaip Marijampolės karo komendantas Motiejūnas Valevičius vykdė karo laiko teismo sprendimą viešai pakardamas kelis plėšikus. O kaip Valstybės Gynėjas, turėjau ir oficialių raštų, rodančiu, kaip buvo kai kuriose vietose likviduojami plėšikai. Vilkijoj nepriklausomai Lietuvai kuriantis pirmasis nuovados viršininkas buvo rusas Jermolajevas. Jis buvo buvęs prieš I pasaulinį karą policijos viršininku toje pačioje Vilkijoje. Vilkijos valsčiaus vadovybė pasikvietė Jermolajevą užimti policijos viršininko vietą, nes prieškariniais laikais jis nebuvo žmonėms įkyrėjęs, o kovai su plėšikais dabar reikėjo policijos darbe prityrusio žmogaus. Jermolajevas tuoj suorganizavo milicijos būrį ir ėmė gaudyti plėšikus. Į to milicijos būrio rankas pateko apylinkėje pagarsėjęs savo žiaurumais plėšikas.

Jis veikė ne vienas, bet su gauja. Nors buvo įsakyta, kad Kauno apskrityje suimtieji turėjo būti atgabenti į Kauno kalėjimą, bet iš Vilkijos į Kauną vežti minėtą plėšiką buvo pavojinga, nes jo gaujos vyrų buvo keliolika, ir jie pakeliui galėjo užpulti ir išžudyti gabenančius asmenis, o plėšiką išlaisvinti. Vilkijos milicininkai atsisakė būti sargybiniais-palydovais vežant plėšiką į Kauną. Ką daryti? Policijos viršininkas Jermolajevas su valsčiaus vadovybe aptarė reikalą ir nutarė plėšiką sušaudyti Vilkijoje, gi oficialiai pranešti, kad plėšikas gaudant buvo peršautas ir dėl to mirė. Kaip buvo nutarta, taip ir padaryta. Bet atsirado žmonių, kurie parašė Valstybės Gynėjui, kaip buvo iš tikrųjų. Reikalą teko ištirti. Formaliai imant Jermolajevas ir keli valsčiaus vyrai turėjo būti pašaukti atsakyti, bet atsižvelgiant į ano meto aplinkybes — jiems byla nebuvo keliama. O vietos gyventojai labai geru žodžiu minėjo policijos viršininką Jermolajevą už jo drąsą ir pasiryžimą kovoje su plėšikais. Po to plėšiko sušaudymo Vilkijos apylinkėje plėšikų veikla visai aprimo. Likviduoto gimtinės dėl jo sušaudymo jokio skundo nepadavė.

1918 m. Gruzdžių ir Lygumų apylinkėse siautėjo didelė plėšikų gauja. Viename Gruzdžių valsčiaus kaime veikiausia šios gaujos rankomis buvo nužudytas Maskvos universiteto studentas Jonkus ir jo broliai. Žudė ir kankino gauja daugeli žmonių minėtų valsčių apylinkėse, bet kitų nukentėjusių pavardžių nebeatsimenu, o Jonkaus pavardė man gerai įstrigo atmintin gal todėl, kad studentą Jonkų asmeniškai pažinojau. Tų metų gale, lapkričio ar gruodžio mėn., Lygumų valsčiuje buvo suorganizuotas ir apginkluotas geras būrys kaimo milicijos. Ši milicija sugebėjo suimti visą plėšikų gaują, susidedančią iš 19 vyrų ir 1 moters. Tuo metu Šiaulių apskrity nei teismo, nei valstybinės milicijos ar policijos, nei karinės jėgos nebuvo, nes okupantų vokiečių administracija buvo galutinai pakrikusi, o Lietuvos valstybinis aparatas dar tik buvo pradėtas organizuoti. O gandai ėjo, kad nuo Rokiškio atslenka Rusijos bolševikų kariuomenė. Ką daryti su suimtais plėšikais? Ilgai laikyti Lygumuose buvo neįmanoma, nes nebuvo kalėjimo. Vežti 20 suimtųjų į Šiaulius buvo per daug rizikinga, nes plėšikai turėjo giminių ir draugų, kurie vežamus areštantus galėjo iš palydovų milicininkų atimti, o milicininkus išžudyti.

Valsčiaus valdyba savo posėdy nutarė visus suimtuosius — 19 vyrų ir 1 moterį — sušaudyti. Tą valsčiaus valdybos sprendimą įvykdė milicija. Netrukus Šiaulius, o taipogi Lygumus okupavo bolševikai. Kai bolševikų priešakiniai daliniai nuėjo į Žemaitiją, o Šiauliuose ir jų apylinkės valsčiuose gyvenimas truputį stabilizavosi, plėšikų giminės ėmė skųstis bolševikiškam sovietui, kad valsčiaus valdyba su milicijos pagalba sušaudė jų giminaičius tik už tai, kad jie nepalaikė buožių sudarytos valsčiaus valdybos. Bolševikai ėmėsi tardymo ir jau vieną kitą dėl minėtų plėšikų sušaudymo buvo areštavę. Bet apie kovo vidurį bolševikai turėjo paskubomis trauktis nuo Šiaulių iki Lygumų, tos bylos suimtieji pasiliuosavo ir, žinoma, tolimesnis tardymas nutrūko. Dabar valsčiaus valdyba ir milicininkai manė, kad tuo viskas ir baigsis. Bet kur tau. Kai susidarė Šiaulių apskrity teisėtos valdžios aparatas ir kai ėmė veikti teismo tardytojai, sušaudytųjų giminės ėmė skųstis, kad Lygumų valsčiaus valdyba ir jos milicija sušaudė visai nekaltus žmones.

Tardytojas, apklausinėjęs visą eilę žmonių, atsiuntė Valstybės Gynėjui bylą ir klausė, ką daryti toliau ar kaip kitaip pasielgti? Atvyko į Valstybės Gynėjo įstaigą ir pats Lygumų valsčiaus viršaitis su dviem valsčiaus valdybos nariais ir atsivežė didelę valsčiaus protokolų knygą, kurioje buvo įrašytas ir mirties sprendimas 20-čiai plėšikų. Iš tardytojo pateiktos medžiagos ir iš išsamių viršaičio paaiškinimų bei nupasakojimų susidariau aiškų vaizdą, kad visi sušaudytieji, neišskiriant nė moters, priklausė plėšikų gaujai. Nors valsčiaus valdybos nutarime ir net visoje sušaudytųjų byloje nebuvo pasakyta, kuo kiekvienas jų buvo nusikaltęs, nors valsčiaus valdyba neturėjo teisės spręsti baudžiamąją bylą ir ypač bausti mirties bausme, — bet atsižvelgiant į nepaprastas, dėl karo ir okupacijos susidariusias aplinkybes ir imant dėmesin, kad valsčiaus valdyba ne savo naudos žiūrėdama, o tik gindama ramius gyventojus nuo žmogžudžių plėšikų, griebėsi tokios kraštutinės priemonės, — kaltinimo bylą Lygumų valsčiaus valdybai ir jos milicijai teko nutraukti. Tenka pastebėti, kad po to Lygumų valsčiuje plėšikų siautėjimas buvo žymiai aprimęs.

Patiko? Pasidalink

Teodolitų tipai Lietuvoje ir ne tik

Teodolitų tipai

Lietuvoje daugiausia naudojami teodolitai, pagaminti Rusijoje. Nuo 1965 m. gaminami tik optiniai teodolitai su stikliniais limbais ir optiniais atskaičiavimo mikroskopais bei mikrometrais (GOST 10529 – 1963 m. „Teodolitai“). Jie klasifikuojami pagal tikslumą, kuris apibūdinamas horizontaliojo kampo matavimo vienu ruožtu vidutine kvadratine paklaida. Pavyzdžiui, teodolitui, kuriuo galima išmatuoti horizontalųjį kampą vienu ruožtu su instrumentine 15″ paklaida, suteiktas šifras T15. 1963 m. standartu buvo numatyta gaminti didelio tikslumo (T05, T1), tikslius (T2, T5, T10) ir techninius (T15, T20 ir T30) teodolitus.

Vėliau standartai buvo keičiami ir tobulinami (1970, 1979, 1986 m.), kartu mažinant teodolitų tipų skaičių. 1986 m. standartu numatyta gaminti tokius teodolitus: T1 (T1A), T2 (T2K, T2KA), T5 (T5K) ir T30. Leistina gaminti T15M ir T3OM teodolitus markšeiderystės darbams.

Šiuolaikiniai teodolitai yra kartu ir tacheometrai, nes juose esti vertikalusis skritulys ir žiūrono siūlinis toliamatis atstumams matuoti.

Teodolitas 2T30 – patobulintas teodolito T30 variantas. Jis skiriamas nedidelio tikslumo geodeziniams darbams (topografinė nuotrauka, statyba ir kt.). Teodolitas kartotinis. Limbuose atskaičiuojama skaliniu mikroskopu vienoje jų pusėje 0,5′ tikslumu. Vertikalusis limbas sudalytas sektoriais. Atskaitos gali būti teigiamos arba neigiamos. Optinės limbų atskaičiavimo sistemos schema ir mikroskopo matymo laukas.

Reikia paminėti šias teodolito 2T30 konstrukcines ypatybes:

1. Teodolito vertikalusis skritulys yra be gulsčiuko, jį atstoja horizontaliojo skritulio cilindrinis gulsčiukas, kurio burbulėlis, matuojant vertikalius kampus, įplukdomas centrą kelmelio kėlimo sraigtu.

2. Teodolitui centruoti galima naudoti jo žiūroną, pastatytą vertikaliai objektyvu žemyn (tam tikslui alidadėje ir limbe yra skylė). Centruojant alidadės gulsčiuko burbulėlis nuplukdomas į vidurį, o vertikaliajame limbe nustatoma atskaita lygi 90° plius nulio vietos atskaita. Ant žiūrono ir mikroskopo okuliarų uždedama speciali prizmė, laužianti spindulius 80° kampu.

3. Kadangi prie žiūrono yra gulsčiukas, žiūrono vizavimo ašį galima nustatyti horizontaliai ir geometriškai niveliuoti.

4. Gaminamas šio teodolito variantas 2T3011 su tiesioginio vaizdo žiūronu.

5. Teodolitas kompaktiškas ir lengvas.

Teodolitas T15 — techninis, pritaikytas įvairiems geodeziniams darbams atliekant tyrinėjimus ir statant statinius. Limbuose atskaičiuojama 0,1′ tikslumu skaliniu mikroskopu vienoje pusėje. Optinė schema labai panaši. Vertikalusis skritulys su gulsčiuku. Dabar šio tipo teodolitai negaminami.

Patiko? Pasidalink

Plotų matavimas planimetru

 

Prieš pradedant matuoti planimetru, reikia patikrinti, ar:

1) atskaitų ratukas sukasi laisvai, be sutrikimų;

2) atskaitų ratuko plokštuma statmena vedamosios svirtelės ašiai.

Pirmas reikalavimas tikrinamas ranka pasukant atskaitų ratuką. Iš inercijos jis turi suktis 3-5 s. Atskaitų ratuko sukimosi laisvumą galima reguliuoti prie ašies galų esančiais sraigteliais.

Tarp atskaitų ratuko ir vernjero esant nedideliam tarpeliui, gali būti sunkiau skaičiuoti padalas ant ratuko. Šį tarpą taip pat galima reguliuoti prie vernjero esančiais sraigteliais. Tarpas tinkamas, kai tarp ratuko ir vernjero telpa plono popieriaus lapelis.

Atskaitų ratuko reguliavimo kokybė tikrinama apvedant tą figūrą keletą kartų. Kad matavimo rezultatų neveiktų kontūro netikslaus apvedimo paklaida, naudojama kontrolinė liniuotė. Atskaitos gali skirtis 2-3 planimetro padalomis.

Antras reikalavimas tikrinamas apvedant objekto kontūrą pagal dvi skirtingas planimetro padėtis: kai polius yra vedamosios svirtelės dešinėje ir kairėje. Reikalavimas tenkinamas, jei atskaitų skirtumų santykinė paklaida ne didesnė kaip 1:250. Jei sąlyga netenkinama, kiekvieną plotą reikia matuoti esant skirtingoms planimetro poliaus padėtims. Gautų reikšmių vidurkis yra ieškomasis plotas.

Prieš matuojant reikia nustatyti planimetro padalos vertę k ir konstantą q. Padalos vertė randama apmatavus planimetru iš anksto žinomą sklypo plotą. Dažniausiai pasirenkamas plano arba žemėlapio koordinačių tinklo kvadratas. Topografiniuose planuose ir žemėlapiuose, kurių mastelis 1:500, tokio kvadrato plotas lygus 0,25 ha, 1:1000 — 1 ha, 1:2000 — 4 ha, 1:5000 — 25 ha ir 1:10 000 — 100 ha. Pasirinktą kvadratą apvedus vedamosios svirtelės adatėle, kai polius yra šalia matuojamojo ploto, gaunama n planimetro padalų, atitinkančių kvadrato plotą P.

Kaip jau minėta, k reikšmė priklauso nuo vedamosios svirtelės Ri ilgio. Norint gauti k’ (suapvalintą), kurį patogiau naudoti skaičiuojant, reikia apskaičiuoti naują svirtelės ilgį ir perstatyti atskaičiavimo mechanizmą:

Nustatant planimetro konstantą q, reikia tą patį sklypo plotą išmatuoti esant poliui šalia matuojamojo sklypo ir jo viduje. Tariama, kad sklypo plotas, kai polius šalia matuojamosios figūros.

Matuojant sklypų plotus planimetru, reikia, kad atskaitų ratukas dirbant būtų ant vienodo šiurkštumo lygaus ir horizontalaus paviršiaus, planimetro svirtys nesudarytų mažesnio kaip 30° ir didesnio kaip 150° kampo, pradėti matuoti tokiame taške, kai kampas tarp svirtelių artimas 90°. Kiekvieno sklypo plotas matuojamas esant dviem planimetro poliaus padėtims. Kad matavimo tikslumas būtų didesnis, tą pati plotą galima apvesti planimetru kelis kartus, o atskaičiuoti tik pradedant vesti ir jų užbaigus. Taip gaunamas padalomis išreikštas keleriopas plotas.

Matavimo rezultatus reikia tikrinti. Tikrinamos plotų reikšmės, gautos esant planimetro poliui skirtingose padėtyse. Leistinas skirtumas priklauso nuo plotų dydžio. Kai sklypo plotas iki 200 planimetro padalų, leistinas skirtumas 2 padalos, kai plotas 200-1000, — 3 padalos, kai sklypo plotas 1000-2000, — 4 padalos, o kai daugiau kaip 2000, — 5 padalos.

Patiko? Pasidalink

Žemės paviršiaus taškų altitudės

Zonoje, greta zonos ašinio ir kraštinių meridianų, nubrėžti papildomi meridianai. Matyti, kad toliau nuo ekvatoriaus atstumai tarp meridianų mažesni ir ašigaliuose jie sueina į vieną tašką. Ši savybė vadinama meridianų artėjimu.

Meridianų artėjimas reiškiamas kampu y, kurį sudaro meridiano liestinė taške su linija, išvesta per tą tašką lygiagrečiai ašiniam meridianui.

Yra meridianų artėjimas plokštumoje arba Gauso meridianų artėjimas sferos ir elipsoido paviršiuje.

Kampo v ir taško geografinių koordinačių sferos paviršiuje priklausomybė randama.

Iš jos aišku, kad ekvatoriuje meridianų artėjimo kampas y lygus nuliui. Tolstant nuo ekvatoriaus, jis didėja. Ašigaliuose kampas lygus geografinių ilgumų skirtumui.

Jeigu atstumas tarp taškų A ir B didelis, taikoma tikslesnė meridianų artėjimo kampo skaičiavimo formulė.

Meridianų artėjimo kampas y Gauso ir Kriūgerio projekcijos plokštumoje.

Kai taškas yra ant ekvatoriaus arba ašinio meridiano, kampas y lygus nuliui. Jei taškas yra rytus nuo ašinio meridiano, tai y teigiamas, jei į vakarus, — neigiamas.

Žemės paviršiaus taškų altitudės

Lietuvoje sudarant planus ir žemėlapius, tiriant geodinaminius reiškinius ir kitokiems reikalams naudojama vieninga aukščių sistema.

Taško aukščiu, arba altitude, vadinama trečioji koordinačių sistemos koordinatė, lygi taško atstumui nuo nulinio paviršiaus svambalo linijos (sunkio jėgos) kryptimi. Matematiniu nuliniu paviršiumi vadinamas referencinio elipsoido paviršius. jį projektuojami Žemės paviršiaus kontūrai sudarant planus ir žemėlapius. Taškų altitudėms skaičiuoti naudojamas kitas nulinis paviršius, vadinamas lygio (geoido) paviršiumi.

Kadangi vidutinis Pasaulinio vandenyno lygis dar nenustatytas, valstybės naudoja skirtingus lygio paviršius taškų altitudėms skaičiuoti. Lietuvoje nuo 1945 m. taškų altitudės skaičiuojamos nuo vidutinio Baltijos jūros vandens paviršiaus lygio, nustatyto 1825-1840 m. Šis lygis pažymėtas brūkšniu varinėje plokštelėje, kuri įmontuota tilto per kanalą atramoje Kronštate. Plokštelė su brūkšniu vadinama Kronštato futštoku, o aukščių sistema — Baltijos aukščių sistema.

Aukščių skirtumai tarp taškų nustatomi niveliuojant. Kronštatas yra Suomių įlankos Kotlino saloje. 1930 m. tiksliai niveliuojant ledu nuo Kronštato futštoko iki Lomonosovo mieste esančios markės Nr. 173 (markė — ženklas su žinoma altitude), gauta markės altitudė 5,4608 m. Ši markė yra pradinis taškas nustatant taškų altitudes Baltijos aukščių sistemoje.

Kitų jūrų bei vandenynų futštokų nuliniai brūkšniai, nustatyti Baltijos aukščių sistemoje, yra žemiau Kronštato futštoko nulinio brūkšnio

Altitudės, apskaičiuotos nuo Kronštato futštoko nulinio brūkšnio, vadinamos absoliutinėmis altitudėmis. Jeigu altitudės skaičiuojamos nuo kito lygio, tai jos vadinamos sąlyginėmis. Sąlyginės altitudės naudojamos sprendžiant vietinės reikšmės uždavinius.

Taškų, nutolusių nuo Kronštato tūkstančius kilometrų, absoliutinės altitudės nustatytos su tokiomis paklaidomis: Novosibirske — 62,3 mm, Krasnovodske — 71,4 mm, Jakutske — 92,7 mm, Vladivostoke — 111,6 mm.

Patiko? Pasidalink

Pagrindinių vandentiekio įrenginių išdėstymas ir jų tarpusavio ryšys

Vandentiekio schemos ir pagrindinių.

Šiuolaikiniuose vandentiekiuose, skirtuose miestams, gyvenvietėms aprūpinti vandeniu, įrengiama nemaža svarbią reikšmę turinčių įrenginių. Pagrindinės vandentiekio schemos įrenginiai yra:

a) vandens ėmimo ir surinkimo įrenginiai, kuriais imamas iš atvirųjų vandens telkinių ar surenkamas požemio vanduo;

b) vandens siurbimo ir pakėlimo įrenginiai, t. y. siurblių stotys su atitinkamais mechanizmais, tiekiančiais vandenį vamzdžiais į vandens gerinimo ar vandens atsargų laikymo statinius arba tiesiog vartotojams;

c) įrenginiai vandeniui gerinti, dezinfekuoti;

d) vandentiekio bokštai ir rezervuarai, skirti vandens atsargoms laikyti arba spaudimams ir tiekiamo vandens kiekiams reguliuoti;

e) vandentiekio tinklai vandeniui transportuoti ir skirstyti vartotojams.

Pagrindinių vandentiekio įrenginių išdėstymas ir jų tarpusavio ryšys.

Vanduo iš upės vandens ėmimo įrenginiais surenkamas į vadinamąjį surinkimo šulinį, o iš ten pirmojo pakėlimo siurbliu stoties siurbliais tiekiamas vandens gerinimo bei dezinfekavimo įrengimus; iš čia jis antrojo pakėlimo siurblių stoties siurbliais spaudžiamas pagrindinėmis tranzitinėmis vandentiekio magistralėmis per vandentiekio bokštą arba tiesiog per skirstomąja vandentiekio tinklą vartotojams.

Didelę įtaką vandentiekio schemai įrenginių tipui bei jų išdėstymui — turi imamo vandens šaltinis: to šaltinio pobūdis, jo vandens sudėtis ir atstumas nuo vandeniu aprūpinamo objekto. Parenkant vandentiekiams vandens šaltinį, visada reikia žiūrėti, kad būtų techniškai ir ekonomiškai tikslinga. Naudojant vandentiekiams požeminį vandenį, kurio sudėtis dažnai esti tinkamos kokybės, nereikalingi vandens gerinimo įrengimai; įrenginiai požeminiam vandeniui surinkti dažnai esti nesudėtingi, todėl vandentiekio schema pasidaro paprasta. Imant vandenį iš atvirųjų vandens telkinių (upių, ežerų, tvenkinių), vandens ėmimo įrenginiams dažnai tenka statyti įvairių sudėtingų konstrukcijų hidrotechninius statinius, be to, vandenį, prieš tiekiant jį ūkiniams-buitiniams reikalams, beveik visada reikia gerinti, dezinfekuoti. Vandentiekio schemos sudėtingumas priklauso nuo vandens gerinimo įrenginių komplekso.

Vietos geografinės, geologinės sąlygos, vandeniu aprūpinamų objektų pobūdis, vandens vartotoju teritorinis išsidėstymas, jų skaičius ir kiti veiksniai, be to, ekonominiai klausimai turi didele įtaka pagrindinių elementų išdėstymui. Todėl vandentiekio schema kiekvienu konkrečiu atveju gali būti kitokia. Pavyzdžiui, pirmojo ir antrojo pakėlimo siurbliai gali būti įrengti viename siurblių stoties pastate: esant palankioms sąlygoms, siurblių stoties pastatas gali būti sujungtas su vandens ėmimo įrenginių statiniais. Mažesnio masto vandentiekiuose vandens gerinimo įrenginių kompleksas gali būti sujungtas su pirmojo arba antrojo pakėlimo siurblių stotimis, taip pat šie vandentiekio schemos elementai gali būti įrengti arba arti vandens ėmimo įrenginių, arba tam tikrame atstume nuo jų— priartinti prie vandeniu aprūpinamo objekto (miesto ar gyvenvietės). Atsižvelgiant į tai, kad vandens šaltinis sanitariniu-higieniniu požiūriu parenkamas toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, vandeniui tiekti vartotojams įrengiamos pagrindines vandentiekio tinklo magistralės. Tokių magistralių trasos pobūdis, jų kiekis ir įrenginiai jose yra svarbus elementas: nuo jų priklauso vandentiekio schemos konfigūracija.

Kiti vandentiekio schemos įrenginiai gali būti taip pat įvairiai išdėstyti. Kaip žinia su vandentiekiu turi atsirasti ir nuotekų valymo įrenginiai ar išsiurbimo talpos.

Patiko? Pasidalink

Tinko sluoksnių kietėjimo ir džiūvimo laikas kai atliekamos statybinių šiukšlių išvežimo paslaugos.

Žemiau nurodomas vidutinis tinko sluoksnių išlaikymo laikas, reikalingas sukietėjimui, prieš krečiant sekantį sluoksnį. Priklausomai nuo skiedinio sudėties ir aplinkos sąlygų, šis laikas gali būti labai įvairus.

Vasarą, kai labai sausa, čia nurodytas laikas gali būti per pusę trumpesnis; rudenį, ypač žiemą, kai oras labai drėgnas ir vėsus, jei dar bloga ventiliacija, priešingai, kietėjimas ir galutinis išdžiūvimas gali užtrukti du—tris kartus ilgiau.

Senų ir jau nebenaudojamų baldų išvežimas iš statybos vietos – pirmas dalykas šaunantis į galvą atliekant išlyginamąjį sluoksnį.

Pagrindinio (išlyginamojo) sluoksnio užkrėtimas ar užtepimas ir lyginimas. Kai jau praeina laikas, per kurį paruošiamasis sluoksnis sukietėja, ir, paspaudus pirštais, tinkas netrupa, atrodo žymiai šviesesnis, baltesnis, galima krėsti sekantį — pagrindini tinko sluoksnį. Reikia atsiminti, kad prie kiekvieno perdžiūvusio pirmojo sluoksnio blogai laikosi kitas, sekantis, sluoksnis. Todėl kietėjimo laiką reikia labai atidžiai sekti.

Užkrečiant pagrindinį sluoksnį, darbo veiksmai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie buvo nurodyti krečiant paruošiamąjį sluoksnį. Skirtumas čia tik toks, kad reikia krėsti storiau, o užkrėtus, tuojau, kol dar skiedinys nesustingo, išlyginti. Be to, jei paruošiamąjį sluoksni galima tik užkrėsti, tai šį — pagrindinį — galima ir užkrėsti, ir užtepti. Užtepant arba krečiant mente, skiedinys imamas nuo trintuvės. Galima taip pat tinkuoti pačia trintuve. Šiuo atveju ant jos prisidedama skiedinio beveik tiek pat, kaip ir krečiant mente. Tepant sienas, apatinis trintuvės kraštas priglaudžiamas prie sienos, o viršutinis laikomas šiek tiek atloštas, ir, kiek galima stipriau spaudžiant, braukiama aukštyn, kol nuo trintuvės visas skiedinys prilimpa prie sienos. Taip galima sparčiau tinkuoti, negu krečiant mente, be to, paviršius kartu ir išlyginamas, o, tinkuojant lubas, — nereikia tiek lankstytis ir ar skiedinys netyška į akis. Tinkuojant lubas, vienas trintuvės kraštas prilaikomas mente. Ir kuo stipriau jis prilaikomas, tuo plonesnis bus tinko sluoksnis.

Pagrindinio sluoksnio užtepimas

Pagrindinį sluoksnį galima užtepti ir kiek platesne pustrinte. Dirbama taip pat, kaip ir lyginant. Ja, žinoma, kartu ir išlyginama.

Tinklu (rabicu) aptrauktas paviršius beveik visuomet tinkuojamas, užtepant skiedinį trintuve, be jokio paruošiamojo sluoksnio.

Mente užkrėstas pagrindinis sluoksnis lyginamas pustrinte, tiesikliu arba, kaip jau buvo minėta, tinkuojant iš karto ta pačia trintuve.

Pustrintė daroma iš pušinės, be šakų, 15-20 mm storio lentelės, kurios viršuje pritvirtinama išilginė rankena. Pustrintės gali būti įvairaus dydžio: siauros ilgesnės — 120 X 11 cm, 80 X 12 cm, 54 X 10 cm; siauros trumpesnės — 45 X 10 cm, 29 x 5,5 cm; plačios 50 X25 cm. Didesniems plotams lyginti labiau tinka ilgesnės arba platesnės, o pakraščiams ir prie kampų trumpesnės ir siauresnės pustrintės.

Dirbant pustrintė laikoma viena arba abiem rankomis — tai priklauso nuo jos dydžio, — ir paviršiumi braukiama pirma vertikalia kryptimi — aukštyn, po to — horizontalia — į šalis.

Kad lengviau būtų lyginti, įrankis traukiamas ne tiesiai, bet trūkčiojant zigzagais: braukiant aukštyn, pustrintė trūkčiojama šalis, braukiant šalis — trūkčiojama aukštyn—žemyn. Po to dar lyginama, sukant pustrintę ratu.

Braukiant pustrintės briauna nugrandomas skiedinio perteklius ir nustumiamas ten, kur jo trūksta. Likę didesni neišlyginti įdubimai papildomai užtepami skiediniu ir vėl palyginami. Lyginant tinko lygumas kartkartėmis patikrinamas

Jeigu tiesiklį priglaudus įvairiomis kryptimis prie tinko, ilgyje yra ne daugiau kaip du iki 3 mm gylio įdubimai, tinkas laikomas pakankamai lygiu. Jį užtrynus, jau galima gauti visiškai gerą, dažymui tinkamą paviršių.

Atlikus šiuos darbus reikalingos perkraustymo ir pervežimo paslaugos.

Patiko? Pasidalink