AR TIESA, KAD ŽEME — SAULĖS SKEVELDRA?

AR TIESA, KAD ŽEME — SAULĖS SKEVELDRA?

Jeigu žmonės nekurtų mokslinių hipotezių, tai nebūtų mokslo. Tiesa, hipotezės sukūrimas kelia tam tikrą pavojų… Kartais hipotezė atrodo graži, suprantama, veikia vaizduotę, turi pasisekimą net mokslininkų tarpe, o vėliau paaiškėja, kad jos teiginiai nesiderina su mokslu.

Klausimas, į kurį čia atsakome, yra tiesiogiai susijęs su viena iš tokių paneigtų hipotezių, būtent, su anglų mokslininko Džemso Hopvudo Džinso (1877— 1946) hipoteze.

Savo hipotezę Džinsas grindė spėliojimu, kad planetos, vadinasi, ir žeme, atsiradusios iš įkaitusios materijos srovės, kuri buvusi išplėšta iš Saulės, traukiant kitai, arti pro ją skriejusiai žvaigždei. Ši srovė likusi Saulės traukos sferoje ir pradėjusi suktis aplink Saulę. Dėl Saulės traukos ir judėjimo, kurį jai suteikė žvaigždė-valkata, ši srovė sudariusi savotišką ūką, savo forma panašų į pailgintą cigarą. Ilgainiui šis „cigaras“ sutrūkęs į kelis gabalus, iš kurių atsiradusios planetos, vadinasi, ir žemė.

Pasirodė, kad ši hipotezė nereali.

Juk žvaigždės Visatos erdvėje išsisklaidžiusios taip retai, nuotoliai tarp jų tokie milžiniški, jog tikimybė, kad jos gali žymiai priartėti viena prie kitos, nepaprastai maža. įsivaizduokime žvaigždžių telkinį lyg kokį lietaus lašų spiečių — vienas lašelis nuo kito būtų už 50 kilometrų. Šiame pavyzdyje lašeliai vienas kito atžvilgiu judėtų vieno milimetro greičiu per parą. Ar dažnai jie galėtų priartėti vienas prie kito?

Patiko? Pasidalink