Pėstieji važiuojamojoje kelio dalyje yra pats didžiausias pavojus vairuotojams

Pėstieji važiuojamojoje kelio dalyje yra pats didžiausias pavojus vairuotojams. Iš pėsčiųjų skaičiaus reikia atmesti eismo reguliuotojus, tramvajaus bėgių iešmininkus, grindėjus, kelio darbininkus ir kiemsargius. Jie yra pripratę prie paties intensyviausio eismo ir nekelia pavojaus, jeigu automobiliai tinkamai juos lenkia. Vairuotojai privalo palengvinti jų darbą, negąsdinti ir nevaryti iš darbo vietos. Nedera taip pat reikalauti, kad jie pasitrauktu į šalį. Atvirkščiai, pačiu vairavimo būdu sėdintysis prie vairo turi parodyti, kad jie gali nebijoti automobilių, kad vairuotojai gerbia jų darbą ir nenori jo sunkinti.

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į reguliuotojus, stovinčius važiuojamojoje dalyje, blogai apšviestose sankryžose, ir reguliuojančius eismą. Paprastai jie esti blogai matomi. Vairuotojai privalo tuos reguliuotojus matyti ir neklysdami suprasti jų eismo reguliavimo signalus.

Ypač atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas. Čia pėstieji naudojasi pirmumo teise prieš transporto priemones, tad vairuotojai privalo šią teisę gerbti. Juk galioja taisyklė, kuri draudžia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietą, kol joje stovi tramvajus ir išlipančių arba įlipančių keleivių yra važiuojamojoje dalyje.

Patyręs vairuotojas turi būti taip pat psichologu ir žinoti, kaip elgiasi įvairūs pėstieji važiuojamojoje dalyje. Pavyzdžiui, jauni žmonės paprastai pereina kelią ramiai, seka transporto priemones ir netrukdo eismui, pagyvenę žmonės dažnai turi įprotį pereiti gatvę, nekreipdami dėmesio į eismą. Tokius pėsčiuosius reikia lenkti iš tolo ir visada iš užpakalio, Pėsčiųjų lenkti iš priekio iš viso negalima.

Pavojingiausi pėstieji važiuojamojoje dalyje yra senos moterys. Retai jos elgiasi ramiai, dauguma atvejų esti išsiblaškiusios ir neatidžios. Pereidamos kelią, kai pamato arba išgirsta artėjanti automobilį, dažniausiai pasuka atgal ir bėga prie šaligatvio. Tai reikia gerai žinoti ir tam pasiruošti.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir ne tik.

Vairuotojas taip pat privalo žinoti, kad, deja, kartais pėsčiųjų neatsargumas ir netgi kvailumas neturi ribų. Nepadeda net aptvara, neleidžianti išeiti į važiuojamąją dalį, nes daugelis pėsčiųjų pralenda pro jos apačioje, o jaunimas tiesiog per ją peršoka. Negelbsti taip pat ir grotelės, kuriomis aptvertos prie tramvajų sustojimo vietų; pėstieji apeina jas bėgiais ir išbėga į važiuojamąją dali tiesiog po automobilių ratais. Nors važiuojamojoje dalyje „zebro“ tipo pėsčiųjų perėjos esti ryškiai pažymėtos, kai kurie pėstieji eina nuo jų už keleto metrų. Jeigu tokia perėja tėra vienoje sankryžos pusėje,“ji negali garantuoti, kad pėstieji eis tiktai ja. Kai kurie žmonės būtinai eina kita sankryžos puse, kur ne tik nėra pažymėtos „zebro“ tipo perėjos, bet ir pats perėjimas užtvertas specialia aptvara su grandinėmis.

Suprantama, pėstieji neturi taip elgtis, bet vairuotojai privalo būti pasiruošę tokios rūšies netikėtumams. Juk pėsčiojo kaltė ne visada išgelbsti vairuotoją nuo atsakomybės už avariją, nepaisant to, kad jis sukelia įtikinti prokurorą ir teismo, jog niekaip negalėjo avarijos išvengti.

Dideli pavojų vairuotojams kelia vaikai važiuojamojoje dalyje. Jie nesuvokia pavojaus ir žaisdami nerūpestinga: išbėga į kelią — vydami kamuolį arba dėl suvokiamos rizikos perbėgti kelią prieš artėjantį automobilį. Tai žinodami, vairuotojai privalo vaiko pasirodymą važiuojamojoje dalyje arba net prie šaligatvio krašto laikyti pavojaus signalu. Nedera tikėtis, kad vaikas pabėgs nuo automobilio, tai būtų vairuotojo lengvabūdiškumas.

Vairuotojo asmeninės savybės ir jų vaidmuo profesinėje veikloje.

Pobedos” atsiradimo istorija žavi ir dabar

Patiko? Pasidalink

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį

Saikingai ir atsargiai vartotinos stimuliuojančios priemonės. Žinoma, nereikia manyti, kad vairuotojui gali pakenkti nedidelis puodukas kavos: Atvirkščiai, kava pagerina jo savijautą ir, sustiprina dėmesį. Tačiau per didelis kavos vartojimas duoda visiškai priešingus rezultatus: atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, nerimas, širdies plakimas, kartais traukuliai, spengimas ausyse, pykinimas ir kiti sutrikimai, kurie, vairuojant automobilį, esti pavojingi.

Vienintelė priemonė, pašalinanti nuovargį ir grąžinanti jėgas, yra ilgas miegas, patogiai išsitiesus.

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį. Jei neteko kojos ar rankos arba jų judrumas pasidarė ribotas, vairuotojas nepraranda savo kvalifikacijos. Tačiau dauguma atvejų tenka pritaikyti automobilį tam defektui. Pavyzdžiui, netekus vienos ir netgi abiejų kojų, automobilį galima valdyti tik rankomis. Tada sankabos ir stabdžių sistemos valdymą reikia pertvarkyti rankiniam valdymui.

Netgi neturint vienos akies, galima gauti vairuotojo teises, jeigu žmogus išmoko normaliai matyti viena akimi ir tiksliai nustatyti atstumą.

Valdyti automobilį gali ir kurčias žmogus. Tik jis turi būti ypač atidus ir išsiugdyti didelį pastabumą.. Toks vairuotojas savo automobilį iš priekio ir iš užpakalio turi pažymėti kelių kodekso numatytu ženklu (geltonos spalvos pusapskritimis, kurio spindulys — 85 mm).

Tačiau sergantis kai kuriomis ligomis ir turintis tam tikrų defektų žmogus negali valdyti automobilio. Tai pasakytina apie alkoholizmą, epilepsiją, širdies ydą, paralyžių, sifilį, protinius sutrikimus, komą, įsisenėjusi cukrinį. diabetą ir kt.

Norint gauti vairuotojo teises, reikia turėti teigiamą medicininio patikrinimo išvadą. Tiktai gydytojas gali nustatyti, ar sveikata leidžia valdyti automobilį Šiauliuose. Pažymėtina, kad kai kurioms vairuotojų profesionalų ir mėgėjų kategorijoms nuo tam tikro amžiaus būtina periodiškai atlikti medicininį sveikatos patikrinimą.

Išmetamosios dujos

Automobilio išmetamosios dujos yra labai kenksmingos žmogaus organizmui. Kai variklio išmetamasis vamzdynas nehermetiškas ir dalis išmetamųjų dujų patenka į kėbulo vidų, vairuotojas gali apsinuodyti.

Siekiant išvengti apsinuodijimo pavojaus, kai slopintuvas arba išmetamasis vamzdynas praranda hermetiškumą, automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad viduje susidarytų nedidelis perteklinis oro slėgis. Tačiau, atidarius kėbulo langus, perteklinio slėgio nebelieka ir išmetamosios dujos gali patekti į kėbulo vidų.

Išmetamosiose dujose esti nemažai anglies monoksido, arba smalkių. Šios dujos — nuodingos. Apsinuodijimas jomis — pavojingas gyvybei. Ir tą pavojų sunku pajusti, nes smalkės neturi kvapo ir beveik negalima pastebėti, ar jų yra.

Apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis pavojus tuo didesnis, kad vairuotojas greitai ir staigiai praranda sąmonę. Pirminiai apsinuodijimo požymiai (silpnumas ir šaltas prakaitas) praeina greitai ir nepastebimai, po jų staiga netenkama sąmonės.

Organizmas ne tik sunkiai apsinuodija, bet ir paprastai visa tai baigiasi avarija.

Todėl, dirbant varikliui, vairuotojas, vos pajutęs kėbule išmetamųjų dujų kvapą, turi nedelsdamas sustoti ir patikrinti išmetamojo vamzdyno hermetiškumą.

Ypač pavojingas apsinuodijimas išmetamosiomis dujomis ištinka, paleidus variklį uždarytame garaže. Tokiomis sąlygomis apsinuodijama anglies monoksidu staiga; vairuotojas nebegali atidaryti durų ir prasigauti laukan, nes praranda sąmonę.

Išgelbėti tokį neatsargu vairuotoją gali tik greita pagalba ir laiku atvykęs gydytojas.

Informacija apie vairuotojų reakcija.

Patiko? Pasidalink