Profesionalus kėbulo dažymas Vilniuje

Automobilio kėbulo dažymo paslauga tenka pasinaudoti daugeliui vairuotojų. Išblukusi automobilio spalva ar po autoįvykio, mes visi norime sutvarkyti savo transporto priemonė ir jai suteikti prieš tai turėtą prekinę išvaizdą.

Tvarkingai atrodantis automobilis taip greitai savo vertės nepraranda, jį malonu vairuoti, juo galima džiaugtis. Dabar kėbulo dažymo paslaugas Vilniuje teikia ne viena ir tikrai ne dvi įmonės. Pasirinkimas pakankamai solidus, tik ar mes šioje vietoje gebame tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją.

Iš pradžių atrodo, kad gal nereikia čia niekuo ir per daug domėtis. Jie turi dažų, aš turiu automobilį, kurį reikia sutvarkyti ir viskas, jį atvarysiu, man atliks paslaugą. Bet mes visi norime kokybiškai atliko darbo, kuriuo vėliau nereikėtų nusivilti. Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje savo srities specialistų tikrai esama. Jie geba į savo darbą žiūrėti profesionaliai ir visada geba patarti klientui bei papasakoja, kokių darbų imsis, kad jų turima transporto priemonė vėl nušvistų gražia spalva.

Ši paslauga turi savo kainą, ieškoti pačio pigiausio varianto nedera. Pigiausiai tokius darbus atliksite savarankiškai, tik, deja, nesame mes visi tokie jau ir nagingi, neturime specialių dažymo kamerų bei įrankių. Žinoma, visa tai įmanoma įsigyti, tik šiuo atveju nereikėtų ir saugumo reikalavimų pamiršti, nes norėdami sutaupyti ir taupydami, mes galime labai greitai pamiršti darbų saugos reikalavimus. Taip pakenksime patys sau, o sveikata vis tik yra brangiausias turtas.

Kenksmingi ir pavojingi darbai

Kenksmingus ir pavojingus darbus palikime ekspertams, jie tikrai suvokia ir žino, kaip reikia elgtis, geba dirbti greitai bei patikimai. Savarankiškai aukštų rezultatų pasiekti yra sunku, nebent turime dažymo kamerą ir visus reikalingus įgūdžius. Bijoti darbų kainų nelabai reikia. Jos nėra be galo didelės, bet ir nekainuoja labai pigiai. Viskas priklauso nuo pačio kliento poreikių, vieni norės tik kapotą perdažyti, gi kitiems prireiks ir visą kėbulą nauja spalva padengti. Kuo daugiau darbo valandų sugaištama, tuo daugiau ir mokėti dera.

Vilniuje perdažyti automobilio kėbulą nesudėtinga, tereikia tiksliai žinoti ko nori, dera tada kreiptis pas specialistus, jie savo darbą atlieka kiek įmanoma greičiau, o tada lieka tik džiaugtis profesionaliai atliktu darbu.

Taip pat autonuomita.lt – teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba visą parą, be išeginių.

šaltinis: http://pcmag.lt/avarija-draudimas-pinigai/

POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Skaičiuoti gelžbetoninio kaltinio 8 m ilgio, 30×30 cm kvadratinio skerspjūvio polio laikomojąją galią gniuždant.

Polis įgilintas į antrąjį grunto sluoksnį 1,4m.

Polio pagrindas – dviejų sluoksnių. Viršutinis sluoksnis – molinis gruntas (minkštai plastiškas priemolis) kurio takumo rodiklis  IL=0,69.

Antrasis sluoksnis prasideda 7,6 m gylyje. Tai – smėlinis gruntas (smulkus tankus smėlis).

Polinio pamato rostverko gylis – 1,10m. Rostverkas remiasi į polius laisvai, poliai įleisti į rostverką 10cm.

 

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu – pagrindo po polio padu ribinė laikomoji galia

Ffu – prie polio šonų ribinė laikomoji galia

polio skerspjūvis A = 0,35*0,35=0,1225 m2

polio perimetras u = 0,35+0,35+0,35+0,35=1,4 m

γc=1

γcR=1

γcfi=1

Rcu – polio pagrindo po padu skaičiuojamasis stirpris. Išskaičiuojamas iš 10 priedo pagal duotą polio pado gylį ir grunto tankumą:

Rcu =  2600*1,6= 4160 MPa Skirtumai:

(10-7=3) – (4000-3700=300)

(9-7=2) – ( x )

3 – 300

2 – x

Rcu=3700+200=3900KPa.

Kai smėlinis gruntas vid.  tankus gautas Rcu dauginamas iš koeficiento 1,4

Rfu – grunto prie polio šonų sluoksnio ribinis stiprumas randamas 11 priede;

li = sluoksnio sk. storis.

Interpoliacija:

  • d1=2,1.
0,69
0,6 0,7
 2,1 2 12 7
3 14 8

1   – 2        x=                  1   – 1        x=  0,1- x        12+0,2=12,2                     0,1- x        7+0,1=7.1                     

 

0,1   – 5,1        x=    0,09 –  x       Rfu1=12,2-4,59=7,61

  • d2=4,1.
0,69
0,6 0,7
 4,1 4 16 9
5 17 10

1   – 1        x=                   1   – 1        x=    0,1- x        16+0,1=16,1                     0,1- x        9+0,1=9,1                     

0,1   – 7        x=       0,09 –  x       Rfu2=16,1-6,3=9,8

  • d3=6,1.
0,69
0,6 0,7
 6,1 6 18 10
8 19 10

2   – 1        x=  0,1- x        18+0,05=18,05                       10                     

 

0,1   – 8,05        x=   0,09 –  x       Rfu3=18,05-7,245=10,805

  • d4=8,1.
0,69
0,6 0,7
 8,1 8 19 10
10 19 10

              

0,1   – 9        x=    0,09 –  x      Rfu4 =19-8,1=10,9

  • d5=9,6.
0,69
0,6 0,7
 9,6 8 19 10
10 19 10

             

0,1   – 9   x=  0,09 –  x     Rfu5 =19-8,1=10,9

  • d6=10,55

 

10,55 10 46
15 51

 

5      – 5        x=  0,55 –  x     Rfu6 =46-0,55=46,55 = 46,55*1,3 =60,515

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu = γc · ( γcr · A · Rcu ) = 1,0 · ( 1,0 · 0,09 · 4160 ) = 374,4 kN

1.0*(1.2*(1.0 * 7,61 * 2.1 + 1.0 * 9,8 * 4.1 + 1.0 * 7,245 * 6,1 + 1.0 * 10,9 * 8,1 + 1.0 * 10,9 * *9,6+1,0*60,515*10,55)) = 1118,0625 kN

Fu = Fcu + Ffu = 374,4 + 1118,0625 =1492,46 kN

374,4/1492,46  * 100% = 25,08 %                  1118,0625/1492,46 * 100% = 74,9 %

IŠVADA: bendra polio laikomoji galia   Fu = 1492,46  kN

Padu laiko Fcu =374,4 kN     t.y.  25,08 % bendros laikomosios galios.

Šonu laiko Ffu = 1118,0625 kN   t.y. 74,9 % bendros laikomosios galios.

Dalies darbo tikslai

  1. Sudaryti laikančių konstrukcijų skaičiuojamąsias schemas.
  2. Žinoti laikančių konstrukcijų savybes (mechanines, deformacines).
  3. Suvokti laikančių konstrukcijų darbą veikiant apkrovoms.
  4. Apskaičiuoti konstrukciją veikiančias apkrovas.
  5. Apskaičiuoti įrąžas.
  6. Apskaičiuoti laikančių konstrukcijų skerspjūvio matmenis.
  7. Patikrinti konstrukcijų laikomąją galią.
  8. Analizuoti skaičiavimų rezultatus, daryti išvadas, apibendrinimus.
  9. Naudotis normatyvine statybos technine dokumentacija skaičiuojant ir konstruojant pastato konstrukciją.
  10. Žinoti konstrukcinius reikalavimus laikančioms konstrukcijoms.
  11. Atlikti apskaičiuotų konstrukcijų darbo brėžinį.
  12. Sudaryti medžiagų ir gaminių žiniaraščius.

šaltinis: Vidinių pamatų rūsio sienų stiprinimo, remonto dviejų būdų palyginimas

APMUŠALŲ KLIJAVIMAS

Apmušalams klijuoti vartojamas ruginių ar kvietinių pikliuotų miltų kleisteris: paprastesniems apmušalams imami ruginiai, geresniems — kvietiniai. 10 litrų vandens reikia 1,2— 1,5 kg ruginių miltų arba — 2 kg kvietinių.

Kleisteris turi būti šviežias, nesurūgęs, be gumulėlių, geriausia — perkoštas per sietelį.

Apmušalų gabalai klojami gerąja puse į apačią ant ilgo stalo arba ant švarių grindų į stirtą, vienas ant kito taip, kad viršutiniojo gabalo vienas kraštas būtų nutolęs nuo apatiniojo gabalo krašto 1-1,5 .cm. Taip suguldytus apmušalus galima sparčiau tepti kleisteriu, ir jie mažiau suteršiami. Apteršiami būna ir buitinė technika, ją vertėtų kažkur patraukti.

Kleisteris tepamas dideliu šepečiu (geriausia dažytuvu arba minkštesniu rūbų šepečiu) nuo vidurio lapo į galus, truputį kreipiant šepetį į kraštus. Tepti reikia ne šaltu, bet iki 20-30°C pašildytu kleisteriu. Visą gabalą reikia ištepti vienodai ir leisti jam šiek tiek pabrinkti, nes tik išbrinkę apmušalai išdžiūsta lygiai, be raukšlių ir pūslių. Ploni apmušalai brinkinami trumpiau, o storesnieji — ilgiau. Kad negaištume laiko, apmušalų gabalus reikia tepti vieną tuojau po kito. Ištepus jų keletą, pirmąjį jau galima klijuoti.

Klijuojant prie sienos, apmušalas sulenkiamas taip, trigubai gerąja puse į viršų. Klijuoti pradedama iš kampo nuo langų pusės.

Pirmąjį gabalą klijuojant, reikia žiūrėti, kad jis būtų statmenas. Statmenumas nustatomas svambalu. Nustačius kryptį, apmušalo gabalas lengvai priglaudžiamas prie sienos ir po to šepečiu — pirma palengva, paskui stipriau spaudžiant nuo vidurio aukštyn, žemyn ir į šonus, gražiai išlyginamas Atsiradusias pūsles reikia adata pradurti ir, išleidus orą, vėl gražiai išlyginti. Klijuojant kitus gabalus, visą laiką reikia žiūrėti, kad jų kraštai lygiai vienas ant kito užsileistų arba gražiai susidurtų ir visiškai derintųsi piešinys.

Klijuojant apmušalus kambaryje neturi būti skersvėjo (traukimo). Taip pat negerai, kai kambarys labai prišildytas. Staigiai bedžiūdami, apmušalai gali susiraukšlėti arba atšokti. Langus galima atidaryti tik baigus darbą ir tai — tik iš vienos pusės.

Po apmušalų klijavimo darbu reikėtų prisiminti kad reikia parsivežti daiktus iš sandėliavimo vietos.

Kelios mintys pasiskolintos iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Klijai

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

Taip buvo sukurtas dviašis visureigis GAZ-61- 40 — populiariosios „emkos“ modifikacija su visais varančiaisiais ratais ir nauju šešių cilindrų 85 AG varikliu. Kaip tik šis automobilis ir yra visų šiuo metu eksploatuojamų visureigių „gazų“ ir „uazų“, arba „tarybinių džipų“, pirmtakas.

1940 metų vasarą per labai trumpą laiką buvo sukonstruotas ir pagamintas mažesnis paprastesnės konstrukcijos automobilis GAZ-64, skirtas armijai. Šis džipas atviras keturvietis automobilis be durų su atlenkiamu priekiniu stiklu, pasižymėjo itin geromis traukos ir dinaminėmis savybėmis. Nuo 1941 metų pradžios tarybinis džipas GAZ-64 buvo, gaminamas nedidelėmis partijomis.

Sunkiais karo metais (1943ųjų spalio mėn.) Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą džipą GAZ-67, o netrukus dar truputį jį modernizavus — GAZ-67B. Tai buvo nesudėtingos konstrukcijos, patvarus ir labai patikimas karinis lengvasis automobilis panašus į amerikietiškąjį Jeep. Jis turėjo atvirą, standžios konstrukcijos metalinį kėbulą sustumiamu brezentiniu stogu (tentu.) nuleidžiamą priekinį stiklą. Automobilio GAZ-67B abu tiltai varantieji, todėl juo buvo galima važinėti ne tik duobėtais kaimo keliukais, bet ir netvirtu puriu gruntu: per arimus, pusnynus, smėlėtais arba labai šlapiais ruožais. Kadangi vairuojamieji automobilio ratai turėjo didelį posūkio kampą, o visi ratai — padangas su specialaus profilio protektoriumi, GAZ-67B buvo labai manevringas ir įveikdavo bet kokias kliūtis.

Džipas GAZ-67B buvo labai patogus dar ir tuo, kad išėmus užpakalinę sėdynę vietoj dviejų keleivių galėjo vežti 250 kg krovinį, taip pat traukti priekabą su 800 kilogramų kroviniu. Pats automobilis svėrė 1320 kg, gerai buvo paskirstytas pakrautos mašinos svoris tarp ašių: 730 kg tekdavo priekiniam tiltui ir 990 kg užpakaliniam. GAZ-67B pravažumą didino ir kiti jo parametrai: ilgis — 3345 mm, plotis — 1720 mm, aukštis — 1270 mm. Automobiliu GAZ-67B buvo galima važiuoti 90 km per val su priekaba — iki 60 km per val. greičiu. Benzinas jam buvo naudojamas ne mažesnio kaip 57 oktaninio skaičiaus, degalų eksploatacinė norma 15 l 100 kilometrų.

Džipas GAZ-67B Didžiojo Tėvynės karo metu ir dar ilgai po karo buvo vienas populiariausių mūsų šalies automobilių. Vyresni žmonės, ypač vairuotojai, šiandien mielai prisimena šią be galo paprastos ir griežtos išvaizdos mašiną, vadintą „ožiuku“. Gorkio automobilių gamykla ją gamino ištisą dešimtmetį (1943-1953 m.). Retkarčiais dar ir šiandien ją galima sutikti mūsų keliuose.

1952 m. Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti naują tobulesnius konstrukcijos visureigį automobilį GAZ-69, o kiek vėliau — jo modifikacijas. 1954-1955 m. džipo GAZ-69 gamyba buvo perduota Uljanovsko mašinų gamyklai. Nuo 1972 m. čia gaminami naujo modelio. visureigiai UAZ-469B.

Įsidėmėtinas faktas: visureigis GAZ-69 1971 metais gavo aukščiausią įvertinimą tarptautiniame naujausių modelių džipų konkurse. Beje, su šiais tarybiniais džipais italų automobilistai atliko „juodąjį reidą“ per Afrikos kontinentą. Tarybinius visureigius GAZ-69, UAZ-469B labai dažnai galima sutikti Azijos bei Afrikos šaIyse, kur nėra gerų kelių.

Kolegos rašo apie: LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA jie taip pat brangiai superka automobilius vilniuje.