Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Koridorius („Šiaurė-Pietūs“) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-Kaunas­Varšuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;

Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-Vitebskas­Pskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai“): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Euro­pos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietu­vos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:

  • sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
  • kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magist­rale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų eu­ropinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio gele­žinkelių linija.

Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sfe­ros reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausu­mos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.

Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendi­nimu:

  • palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
  • vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valsty­bine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.

Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas

Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų pri­sijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.

Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių trans­porto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisi­jungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lie­tuva  yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarp­tautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis

Konvencijos pavadinimas Sutartis
Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių Sutartis dėl susisiekimo su VFR
Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės
Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos
Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje
Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo
Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive
Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo

Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus van­denų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.

Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumen­tus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Res­publikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisieki­mo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specia­listų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO prie­de nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari­mas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.

Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Patiko? Pasidalink

Krautuvai: kaip išsirinkti?

Nesvarbu ar stambaus ar smulkiojo verslo atstovas esate, puikiai žinote, kad turint gamybinio tipo įmonę, eksplotuojant sandėlius būtina pasiruošti jų naudojimui ir normaliam funkcionavimui. Taigi esant dideliam produkcijos kiekiui būtina pasirūpinti krautuvais. Tai lengvai galite padaryti apsilankę . Čia ne tik gausite daug naudingų patarimų, bet jums padės išsirinkti tokį krautuvą, koks jums bus patogiausiais, pagal krovinių dydį, svorį ir tūrį, būsimas sąnaudas bei įvertins visus kitus jūsų poreikius, pasiūlys ne tik pirkti, bet galbūt ir išsinuomoti reikiamą techniką, tam, kad nenukentėtų jūsų finansai ir būtų pasirinktas optimaliausias sprendimas verslui. Kasdieniam darbui tai labai reikalinga technika, be kurios neišsiverstų joks, net nedidelis verslas. Be abejonių siūlomos paslaugos bus naudingos ir bus tik menka investicija palyginus su gaunamu pelnu. Krautuvas būtina kiekvieno sandėlio įranga, be kurios neišsivers joks verslininkas ar darbuotojas.

Kaip išsirinkti krautuvą ir frezą

Priklausomai nuo jūsų verslo pobūdžio, gaunamų ar iš vežamų prekių matmenų, dydžio, pobūdžio, jūs galėsite išsirinkti tokį, koks bus patogiausias ir ekonomiškiausias tik čia ir tik pasitarę su profesionalais. Čia jie patars ne tik koks geriausias maitinimo šaltinis jūsų krautuvui ir frezai, bet ir pardavę ar išnuomoję jį jums toliau juo rūpinsis. Sugedus patys, užsakys reikiamas detales ir jas pristatys bei suteiks visą reikiamą informaciją, kokios tik jums prireiks. Tai nėra paprasta technika, šie įrenginiai reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, dėl kurios jums nereikės jaudintis. Be to užsisakius frezą žymiai palengvės jūsų darbo planavimas, jo naudojimas žymiai paspartins procesus, prekių priėmimą ar atidavimą, medžiagų transportavimą ir jų tiekimą. Net nedideliems sandėliams krautuvai yra reikalingi tam, kad pakrautų krovinį į mašinas ar užkeltų ant aukštų rampų. Tai žymiai pagerins darbo kokybę, jo spartą, sumažins darbuotojų jėgos sąnaudas ir naudą pamatysite praktiškai iš karto. Iš esmės pakeitę darbų organizavimą, įdiegę šiuolaikiškas technologijas tikrai nenusivilsite ir beliks džiaugtis taip lengvai, paprastai ir greitai pasiektais rezultatais. Todėl siūlome nedvejoti, juk nebūtina pirkti, galima ir išsinuomoti pradžiai ir naudodamiesi nuspręsite ar jums reikalinga tokia investicija.

Šaltinis kuris turi daugiau info apie: žemės frezas

Patiko? Pasidalink

Ką kalba supirkėjai apie variklio sandarą

Pasak supirkėjų dabartinių automobilių šiluminiai varikliai yra vidaus degimo varikliai, nes degalai dega jtį cilindruose. Pagal darbinio mišinio sudarymo būdą ir vartojamą kurą vidaus degimo varikliai skirstomi j dvi grupes: 1) varikliai su išoriniu mišinio sudarymu (karbiura­toriniai; kuras — benzinas ir dujų varikliai — jų kuras— degiosios dujos); 2) varikliai su vidiniu mišinio sudarymu (dyzeliniai; kuras dyzeliniai degalai).

Jeigu į cilindrą (2 pav.) jleisime tiek de,giojo mišinio, kiek jo reikia degirnui palaikyti, ir uždegsime elektros kibirkštimi, cilindre išsiskirs daug šilumos ir ,pakils slėgis. Besiplečianč’ios dujos slegia ir cilindro sieneles, ir stūmoklj, todėl šis slenka cilindru. Stūmoklis per .pirštą šarnyriškai sujungtas su viršutine švaistiklio galvute; apatinė švaistiklio igalvutė paslankiai ,pritvirtinta prie alkūninio ve­leno kakliuko. Cilindre slankiojantis stūmoklis .per švaistiklį suka alkūninj veleną ir ant veleno galo jtvirtintą smagratj. Stūmoklio slenkamąjį judesj švaistiklis ir alkūninis velenas ipaverčia sukamuo­ju smagračio judesiu.

2 pav.

Kad variklis dirbtų, iš jo cilindro reikia ,periodiškai pašalinti deginius ir I jj jleisti degiojo mišinio. Deginiai išmetami ir degiojo mišinio jleidžiama pro dvi skyles (išmetimo ir siurbimo).

Dujoms plečiantis cilindre, stūrnoklis slenka žemyn, suteikdamas energiją smagračiui, paskui, naudodamas smagračio energiją, kyla j viršų ir pro atsidariusį išmetimo vožtuvą ištstumia deiginius iš ci­lindro į atmosferą.

Stūmokliui pakilus iki viršutinės padėties, ‘išmetimo vožtuvas užsidaro. Smagratis su alkūniniu velenu sukasi toliau, ir stūmoklis išmetimo vožtuvo slenka žemyn.

Stūmoklis cilindre pakaitomis atsiduria tai viršutinėje, tai apa­tinėje padėtyje. Kraštinės ,padėtys, kuriose pasikeičia stūmoklio slin­kimo kryptis, vadinamos rimties taškais (viršutiniu ir apatiniu) (vrt ir art) (2 pav.).

Stūmoklio kelias tarp rimties tašky vadinamas stūmoklio etga. Per kiekvieną stūmoklio ei,gą alkūninis velenas pasisuka ,puse sūkio (180°). Procesas cilindre, jvykstantis per vieną stūmoklio eigą, va­dinamas taktu.

Ertmė – cilindro tūris

Ertmė, kuri susidaro cilindre stūmokliui iš viršutinio rimties taš­ko atėjus j apatinj, vadinama cilindro darbiniu tūriu.

Ertmė virš stūmoklio, esančio viršutiniame rimties taške, vadi­nama degimo kameros tūriu. Sis tūris — mažiausias.

Darbinis cilindro tūris kartu su degimo kameros tūriu sudaro bendrąii cilindro tūri. Daugiacilindrių variklių visų cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais, vadinama variklio litražu. Kai bendrasis tūris mažesnis kaip 1 I, litražas reiškiamas kubiniais centimetrais.

Vienas svarbiausių variklio yra suslėgimo lačpsniS. Jis ly,gus cilindro bendrojo tūrio ir de,gimo kameros tūrio santykiui. Kuo didesnis isuslėgimo laipsnis, tuo ekonomiškiau dirba variklis ir tuo didesnė jo galia.

Kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo mažesnis degimo kameros paviršius, su kuriuo liečiasi dujos, todėl mažesni šilumos nuostoliai, taigi variklis dirba ekonomiškiau. Kartu padidėja ir variklio galia, nes kuo didesnis suslėgimo laipsni:s, tuo aukštesnė temperatūra, dIdesnis darbinio mišinio degimo greitis ir didesnis stūmokli vei­kiantis vidutinis slė,gis. Karbiuratorinių ir dujų variklių Isuslė,gimo laipsnis nuo 6 iki 9, dyzelinių variklių.

Kad įvyktų darbo taktas, t. y. sudegtų darbinis misinys ir išsi­plėsty dujos, reikalingi du parengiarnieji taktai jsiurbimas ir sti­slėgimas ir baigiamasis taktas — deginių išmetimas.

Daugiau info rasite: automobilių supirkimas Alytuje. Supirkėjai Alytuje nuodugniai aprašė visus galimus sunkumus su variklio sandara cilindrų neveikimu ir pan., kas būna blogai, ko saugotis, tai pateikta prieš tai medžiagoje.

Taip pat naudotas šaltinis: Automobilius superka su ventiliatoriaus gedimais

Patiko? Pasidalink

Profesionalus kėbulo dažymas Vilniuje

Automobilio kėbulo dažymo paslauga tenka pasinaudoti daugeliui vairuotojų. Išblukusi automobilio spalva ar po autoįvykio, mes visi norime sutvarkyti savo transporto priemonė ir jai suteikti prieš tai turėtą prekinę išvaizdą.

Tvarkingai atrodantis automobilis taip greitai savo vertės nepraranda, jį malonu vairuoti, juo galima džiaugtis. Dabar kėbulo dažymo paslaugas Vilniuje teikia ne viena ir tikrai ne dvi įmonės. Pasirinkimas pakankamai solidus, tik ar mes šioje vietoje gebame tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją.

Iš pradžių atrodo, kad gal nereikia čia niekuo ir per daug domėtis. Jie turi dažų, aš turiu automobilį, kurį reikia sutvarkyti ir viskas, jį atvarysiu, man atliks paslaugą. Bet mes visi norime kokybiškai atliko darbo, kuriuo vėliau nereikėtų nusivilti. Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje savo srities specialistų tikrai esama. Jie geba į savo darbą žiūrėti profesionaliai ir visada geba patarti klientui bei papasakoja, kokių darbų imsis, kad jų turima transporto priemonė vėl nušvistų gražia spalva.

Ši paslauga turi savo kainą, ieškoti pačio pigiausio varianto nedera. Pigiausiai tokius darbus atliksite savarankiškai, tik, deja, nesame mes visi tokie jau ir nagingi, neturime specialių dažymo kamerų bei įrankių. Žinoma, visa tai įmanoma įsigyti, tik šiuo atveju nereikėtų ir saugumo reikalavimų pamiršti, nes norėdami sutaupyti ir taupydami, mes galime labai greitai pamiršti darbų saugos reikalavimus. Taip pakenksime patys sau, o sveikata vis tik yra brangiausias turtas.

Kenksmingi ir pavojingi darbai

Kenksmingus ir pavojingus darbus palikime ekspertams, jie tikrai suvokia ir žino, kaip reikia elgtis, geba dirbti greitai bei patikimai. Savarankiškai aukštų rezultatų pasiekti yra sunku, nebent turime dažymo kamerą ir visus reikalingus įgūdžius. Bijoti darbų kainų nelabai reikia. Jos nėra be galo didelės, bet ir nekainuoja labai pigiai. Viskas priklauso nuo pačio kliento poreikių, vieni norės tik kapotą perdažyti, gi kitiems prireiks ir visą kėbulą nauja spalva padengti. Kuo daugiau darbo valandų sugaištama, tuo daugiau ir mokėti dera.

Vilniuje perdažyti automobilio kėbulą nesudėtinga, tereikia tiksliai žinoti ko nori, dera tada kreiptis pas specialistus, jie savo darbą atlieka kiek įmanoma greičiau, o tada lieka tik džiaugtis profesionaliai atliktu darbu.

Taip pat autonuomita.lt – teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba visą parą, be išeginių.

šaltinis: http://pcmag.lt/avarija-draudimas-pinigai/

Patiko? Pasidalink

APMUŠALŲ KLIJAVIMAS

Apmušalams klijuoti vartojamas ruginių ar kvietinių pikliuotų miltų kleisteris: paprastesniems apmušalams imami ruginiai, geresniems — kvietiniai. 10 litrų vandens reikia 1,2— 1,5 kg ruginių miltų arba — 2 kg kvietinių.

Kleisteris turi būti šviežias, nesurūgęs, be gumulėlių, geriausia — perkoštas per sietelį.

Apmušalų gabalai klojami gerąja puse į apačią ant ilgo stalo arba ant švarių grindų į stirtą, vienas ant kito taip, kad viršutiniojo gabalo vienas kraštas būtų nutolęs nuo apatiniojo gabalo krašto 1-1,5 .cm. Taip suguldytus apmušalus galima sparčiau tepti kleisteriu, ir jie mažiau suteršiami. Apteršiami būna ir buitinė technika, ją vertėtų kažkur patraukti.

Kleisteris tepamas dideliu šepečiu (geriausia dažytuvu arba minkštesniu rūbų šepečiu) nuo vidurio lapo į galus, truputį kreipiant šepetį į kraštus. Tepti reikia ne šaltu, bet iki 20-30°C pašildytu kleisteriu. Visą gabalą reikia ištepti vienodai ir leisti jam šiek tiek pabrinkti, nes tik išbrinkę apmušalai išdžiūsta lygiai, be raukšlių ir pūslių. Ploni apmušalai brinkinami trumpiau, o storesnieji — ilgiau. Kad negaištume laiko, apmušalų gabalus reikia tepti vieną tuojau po kito. Ištepus jų keletą, pirmąjį jau galima klijuoti.

Klijuojant prie sienos, apmušalas sulenkiamas taip, trigubai gerąja puse į viršų. Klijuoti pradedama iš kampo nuo langų pusės.

Pirmąjį gabalą klijuojant, reikia žiūrėti, kad jis būtų statmenas. Statmenumas nustatomas svambalu. Nustačius kryptį, apmušalo gabalas lengvai priglaudžiamas prie sienos ir po to šepečiu — pirma palengva, paskui stipriau spaudžiant nuo vidurio aukštyn, žemyn ir į šonus, gražiai išlyginamas Atsiradusias pūsles reikia adata pradurti ir, išleidus orą, vėl gražiai išlyginti. Klijuojant kitus gabalus, visą laiką reikia žiūrėti, kad jų kraštai lygiai vienas ant kito užsileistų arba gražiai susidurtų ir visiškai derintųsi piešinys.

Klijuojant apmušalus kambaryje neturi būti skersvėjo (traukimo). Taip pat negerai, kai kambarys labai prišildytas. Staigiai bedžiūdami, apmušalai gali susiraukšlėti arba atšokti. Langus galima atidaryti tik baigus darbą ir tai — tik iš vienos pusės.

Po apmušalų klijavimo darbu reikėtų prisiminti kad reikia parsivežti daiktus iš sandėliavimo vietos.

Kelios mintys pasiskolintos iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Klijai

Patiko? Pasidalink