Šokių šventėje Džigūną reikia jungti po du ratelius

  1. Suėjimas į bendrą koloną. Grojama devintoji muzikos dalis.

1-2 taktai

Gilumoje esančios dvi poros (3-asis, 4-asis ir 5-asis, 6-asis vyrai) šoka vieną Džigūno žingsnį artyn vieni kitų. Žingsnio pabaigoje suartėję, pasisuka veidu žiūrovus ir sudaro naujas poras: 3-asis vyras su 6-uoju ir 4-asis su 5-uoju. Naujai susidariusios poros susikabina rankomis virš alkūnių.

Tuo metu priekyje esančios poros šoka vieną Džigūno žingsnį lanku gilumą. 1-asis ir 8-asis vyrai daro mažesnį kelią, o 2-asis ir 7-asis — didesnį. Žingsnio pabaigoje pasileidžia rankomis ir sukryžiuoja jas priešais save.

3-4 taktai

Viduryje esančios dvi poros šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai pirmyn žiūrovų pusę. Pabaigoje pasileidžia rankomis ir pasisuka vieni į kitus nugara.

Šonuose esą pavieniai šokėjai šoka vieną Džigūno žingsnį artyn kitų ir sudaro panašią koloną, kaip anksčiau tie, kurie buvo viduryje. Suėję vidurį, pasisuka veidu į žiūrovus ir susikabina poras rankomis virš alkūnių.

5-6 taktai

Gilumoje esanti kolona (1, 2, 7 ir 8 vyrai) šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai pirmyn žiūrovų pusę. Kolonos priekyje esančios poros šoka lanku j šonus, panašiai, kaip anksčiau kiti, tik su tuo skirtumu, kad 3-asis ir 6-asis vyrai užsuka daugiau, ir visi vyrai sudaro bendrą koloną. Eilėje po keturis vyrus, susikabinusius rankomis virš alkūnių.

7-8 taktai

Visa kolona šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai priekį.

Per likusius du baigiamuosius muzikos taktus visi, stovėdami vietoje, pakapsto po du kartus dešinėmis kojomis ir tvirtai su treptelėjimu pristato šalia kairės. Kapstant reikia galvas palenkti žemyn, o treptelėjant ryžtingai pakelti aukštyn. Po pauzės vyrai pasileidžia rankomis. Pirmojo ketvertuko vyrai pasisuka dešinėn, o antrojo kairėn ir vienas paskui kitą nueina scenos gilumą. Gilumoje sustoja dvi virtines, pasisukę veidu į žiūrovus, ir pasiruošia šokti Dobilėlį.

Dainų šventėje Džigūną reikia jungti po du ratelius. Pradžioje juos reikia statyti vieną už kito. Vadinasi, paskui 4-ąjj pirmojo ratelio vyrą bėga 1-asis antrojo ratelio vyras ir visi kiti, o paskui 8-ąjį pirmojo ratelio vyrą bėga 5-asis ir visi kiti. Antroje šio posmo dalyje virvutę atlieka po aštuonis vyrus, kurie susikabinę rankomis virš alkūnių.

Mažieji maniežai keturi. Pirmojo ratelio maniežai šonuose, o antrojo viduryje. Kiekviename manieže po keturis vyrus. Toliau viskas be jokių pakeitimų.

II posmo 1-ojoje dalyje vyrai padaro tik vieną ratą, o 3-ojoje dalyje (šuoliavimas) eilėse bus po aštuonis vyrus. Pasikeičiant vietomis, virtinėse bus ne po du, bet po keturis vyrus.

III posmo 1-ojoje dalyje (kolonos) bus po 8 vyrus, 2-ojoje dalyje (virvutės) bus po 4 vyrus. Didžiajame manieže bus po 8 vyrus. Apsukti sparnus tebus galima tik po vieną ir vieną ketvirtadalį rato. Sueinant į koloną, bus ne po du, bet po keturis vyrus. Pabaigoje susidaro kolona iš keturių eilių po keturis vyrus kiekvienoje eilėje.

Dzukų šokis – Sukčius

Šokių bateliai padėtų sušokti tobulai Džigūno šokį.

Patiko? Pasidalink

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą

Epifitiniai augalai sodinami į išsišakojusio medžio kamieną, gerai pritvirtintą ant stovo. Dekoratyviausi bus asimetriški, išsišakojusių senų obelų ar kriaušių kamienai. Šakų galai ne nupjaunami, o aplaužomi. Kamieno dydis priklauso nuo patalpos, kurioje jis statomas. Toks kamienas gerai atrodo didelėje patalpoje: kino, teatro fojė ir kt.

Ant stovo pritvirtintas medžio kamienas statomas į metalinį dėklą su 15-20 cm aukščio kraštais. Užpilama žemių, į kurias sodinamos žydinčios vazoninės gėlės ar dekoratyviais lapais augalai. Taip užmaskuojamas stovas.

Įdubimuose, išskaptuotose šakose ar jų sandūrose su kamienu sodinamos gėlės. Su visa vazone esančia žeme išimtų gėlių šaknys apsukamos samanomis, dedamos įdubimą ir pritvirtinamos viela prie kamieno. Epifitiniai augalai ant kamieno išdėstomi netolygiai. Kur ir kokiu atstumu sodinti augalus, priklauso nuo apipavidalintojo skonio. Ant medžio kamieno galima sodinti bromelinių šeimos augalus. Žydintis augalas bus pagrindinis akcentas, kiti puoš savo dekoratyviais lapais. Kompoziciją užbaigs plokšteniai, ripsaliai ir kiti svyrantys augalai. Nedidelėje patalpoje epifitinius augalus galima komponuoti ant pakabinamos sijelės, nedidelių šakų. Ant jų patraukliai atrodys chlorofitas. Ant didesnės šakos galima pasodinti keletą augalų: difenbachiją, scindapsą, filodendrą, gebenę.

Labai gaila, kad pas mus neauginama orchidėjų. Epifitinėms orchidėjoms, tropiniams augalams, nereikia žemės. Jų orinės šaknys pritvirtinamos prie medžio gabalėlių su žieve, apdegusių nuopjovų arba auginamos viela surištų pagaliukų krepšeliuose, pripildytuose sukapotų paparčio šaknų ar samanų, taip pat ant medžio kamieno.

Gėlių siena praturtina aplinką įvairiausiuose renginiuose.

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą. Gėlės namuose — ne prabanga, o kasdieninė būtinybė. Kaip žinoma, jos sukuria šventišką atmosferą. Tačiau puokštė ant stalo turi derintis prie baldų, apmušalų, sienų spalvos. Du trys žiedai, dekoratyvi šakelė — išvaizdus ir šiltas spalvinis elementas kambaryje. O dar efektingiau atrodys kompozicija plokščioje vazoje. Parduotuvėse galima įsigyti keraminių vazų su specialiais laikikliais (įdėklas su skylutėmis). Tiesa, tokiose vazose nesukursi labai meniškos kompozicijos: gėlės nesilaikys norima kryptimi, o taip, kaip leis skylutė laikiklyje. Tačiau kasdieninėje mūsų buityje jie naudotini. Tokių puokščių komponavimo principai tokie, kaip jau buvo rašyta aukščiau.

Kai visa šeima sėda sykiu prie stalo, maloniai nuteiks keli žiedai: kad ir žibuoklių puokštelė mažoje vazelėje ar kelios ramunės vazelėje su laikikliu.

Kasdieninį pietų ir pavakarių stalą puošiame kukliai. pakalnučių ar sezoninių, tuo metu žydinčių gėlių puokštele. Neišmeskime atsitiktinai nulūžusių begonijos ar rožės žiedų. Vienas toks žiedelis, pora lapų plokščioje lėkštelėje (žinoma, su vandeniu) baltos staltiesės fone atrodys puošniai.

Kompozicijos keraminiuose dekoratyviniuose induose

Patiko? Pasidalink

Ką pasirinkti – pirkti kvarcinį laikrodį ar mechaninį?

Perkant naują laikrodį, reikia pasidomėti ne tik jo kaina ir išvaizda, tačiau taip pat nuspręsti, kuri laikrodžių technologija yra jums priimtinesnė. Tai galima nuspręsti pagal tai, kam jums tas laikrodis bus reikalingas ir kiek norite pinigų jam išleisti. Turbūt nebus nieko keisto pasakius, kad pastaruoju metu vis mažiau žmonių laikrodžius naudoja tam, kad pasižiūrėtų laiką. Dažniausiai – tai prestižo klausimas, jūsų gerai išlavinto stiliaus įrodymas. Taigi, kai rinksitės prabangų laikrodį, susidursite su tokiu pasirinkimu – pirkti kvarcinį laikrodį ar mechaninį?

Kvarciniai laikrodžiai vyrams yra kur kas pigesni, nei mechaniniai. Visgi, jeigu pasidomėsite laikrodžių mados istorija, tai gana greitai pastebėsite, kad kvarciniai laikrodžiai yra kur kas populiaresni moterų tarpe. Šie laikrodžiai gali būti labai įvairaus dizaino, labai retai genda, veikia puikiai ir yra daug kam atsparūs. Be jokios abejonės, su jais daug rūpesčių nebus, o geriausia yra tai, kad jų kaina yra daugiau nei per pusę mažesnė nei mechaninių laikrodžių.

Tačiau, yra ir kita medalio pusė. Jeigu jums laikrodžiai reikalingi tam, kad patvirtintumėte savo tam tikrą statusą visuomenėje, tuomet pats geriausias variantas yra mechaniniai laikrodžiai vyrams. Aišku, reikia turėti omenyje, kad teks išleisti gerokai daugiau, nei perkant kvarcinį laikrodį. Galite pasirinkti iš odinės apyrankės arba metalinės. Suprantama, kad klasikinis variantas yra odinė apyrankė, tačiau vyrų tarpe dabar itin populiarūs mechaniniai laikrodžiai su metaline apyranke. O jeigu pirksite mechaninį automatinį laikrodį, o ne prisukamą, tuomet jums taip pat reikės specialios technologijos dėžutės, į kurią reikės įdėti savo laikrodį, kad jis galėtų iš naujo prisisukti ir toliau jums teiktų džiaugsmą.

Jeigu kainos specializuotose laikrodžių parduotuvėse jums atrodo tiesiog neįkainojamos, tuomet dar neblogas variantas būtų pasidomėti, ką jums pasiūlys internetinės parduotuvės, kuriose visų tipų laikrodžiai moterims ir vyrams neretai yra parduodami su didelėmis akcijomis, net jeigu kalbame apie pačių žinomiausių, visame pasaulyje pripažintų laikrodžių gamintojų kūrinius.

Patiko? Pasidalink

Baidarių sportas Lietuvoje yra labai populiarus

Studentavimo metai yra paskutinieji, kurie mums leidžia mėgautis ilgomis net trijų mėnesių atostogomis. Vos tik baigiame universitetą, darbas bei suaugusiųjų pareigos neleidžia tiek laiko skirti poilsiui ir esame priversti daugiau laiko dirbti. Visgi, kol dar esate universitete, visada galite pasimėgauti ir išnaudoti jums suteikiamas atostogas. Pasiryžkite padaryti šį tą originalaus ir naujo, nes vėliau galite būti pernelyg tingūs tokiems iššūkiams. Tiesa ta, jog per ilgą vasaros atostogų laikotarpį labai sunku atrasti vis naujas pramogas iri pasirūpinti, jog jos nereikalautų daug išlaidų.

Visiems gerai žinomas studentų gyvenimo būdas ir pajamos, todėl jiems įdomūs tik tie pasiūlymai, kurie leidžia išsiversti su minimaliomis išlaidomis. Šiuo atveju galima paminėti vieną iš populiariausių pramogų. Tai – baidares. Vasaros metu tai itin populiari pramoga, kuria galima mėgautis net ir prastesniu oru.

Susiorganizavus išvyką su draugais ar šeimos nariais galima maloniai praleisti laiką, pabūti gamtoje ir tuo pačiu pailsėti aktyviai leidžiant laiką. Kai kurie žmonėms mano, jog pailsėti galima tik nieko neveikiant, tačiau tai tėra stereotipas. Nedidelė fizinė veikla leidžia pamiršti rūpesčius ir atsipalaiduoti, na o tai yra puikus pasirinkimas kiekvienam žmogui. Taigi, jei esate studentas ir nenumanote, kokias pramogas galėtumėte išbandyti šią vasarą, dabar jau turite idėją.

Baidarių sportas Lietuvoje yra labai populiarus. Kaip žinia, mūsų šalies gamta leidžia mėgautis nuostabiais kraštovaizdžiais ir įspūdingomis upėmis, kuriomis plaukti yra vienas malonumas. Žinoma, visos upės yra skirtingos ir suteikia savus iššūkius, tad vienas iš svarbesnių aspektų – pasirūpinti jums priimtina plaukimo trasa.

Baidares gali būti maloni pramoga, tačiau sudėtingos trasos reikalauja ištvermės ir jėgų, na o poilsio metu tai nėra tobuliausias scenarijus. Jei manote, jog jūs nesate pakankamai kompetentingi tam, jog sudarytumėte plaukimo maršrutą, visada galite pasinaudoti siūlomomis paslaugomis.

Patiko? Pasidalink

Džigūno šokio žingsneliai

Sekantis Džigūno žingsnis daromas vėl lygiai ta pačia tvarka. Žingsnis daromas tik į priekį. Per pirmąją muzikos dalį padaromi keturi Džigūno žingsniai. Kartais dvigubųjų žingsnių metu šokėjams tenka pasisukti kairėn ar dešinėn. Pasisukti reikia paskutinio dvigubojo žingsnio metu.

Pastaba. Kai Džigūno virvutę reikės pradėti dešine koja, visi šie keturi Džigūno žingsniai atliekami be jokių pakeitimų, nežiūrint tai, ar jie daromi su pasisukimais ar be jų. Jei Džigūno virvutė bus pradedama kaire koja, tada, šį žingsnį darant ketvirtą kartą, jo pabaigą reikia pakeisti šitaip:

8 taktas:

„viens“           dvigubasis žingsnis pirmyn dešine koja, kaip ir buvo

„du“               nedidelis žingsniukas kaire koja, kartu šiek tiek pasisukant kairėn;

„ir“   nedidelis žingsniukas dešine koja, dar šiek tiek pasisukant kairėn, o kairę koją, pakeltą ir sulenktą per kelį, užkryžiuoti už dešinės, pasiruošiant.

Džigūno virvutė. Šiuo žingsniu šokėjai šoka grojant antrąją muzikos dalį. Žingsnis susideda iš dviejų virvučių, vieno kryžminio žingsnio, vėl dviejų virvučių ir vienos eglutės. Jis užtrunka keturis taktus. Išeities padėtis — normali. Rankos — ant klubų. Prieštaktyje šiek tiek sulenktą dešinę koją reikia išmesti. Į šoną ir pasvirti visu kūnu truputį kairėn.

1 taktas virvutė dešine ir kaire koja:

„viens“- daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja kairę pusę, kryžiuojant ją pro kairės užpakalį, kartu atsitiesiant iš pasvirimo. Pašokimo metu reikia šiek tiek išmesti kairę koją kairėn ir visu kūnu pasvirti dešinėn;

.„du“ – daryti dvigubąjį žingsnį kaire koja į dešinę pusę kryžiuojant ją pro dešinės užpakalį. Pašokimo metu (ant „ir“) šiek tiek išmesti sulenktą dešinę koją dešinėn, o visu kūnu šiek tiek pasvirti kairėn

Keliai virvutės metu išskėsti labai nežymiai. Riešas pusiau ištemptas.

2 taktas — kryžminis žingsnis, pradedant dešine koja:

„viens — žengti dešine koja į kairę pusę, kryžiuojant ją už kairės;

„ir“ — žengti žingsnį kaire koja kairę pusę ir kojas atkryžiuoti;

„du“ — žengti žingsnį dešine koja pro kairės priekį kairę pusę, kojas vėl sukryžiuojant;

„ir“ žengti žingsnį vėl kaire koja į kairę pusę ir kojas atkryžiuoti.

Džigūna geriausia šokti su tam skirtais šokių bateliais.

Patiko? Pasidalink

Keli liaudies šokio Linelis žingsniai

Poros šoka dar kartą į priekį kaip 1-2 taktuose.

Per šiuos du sulėtintus muzikos taktus kairėje scenos pusėje esančios merginos keturiais paprastaisiais žingsniais, taip pat pasileisdamos kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos sau per galvas, pasikeičia vietomis, bet pasisuka tik po ketvirtadalį rato dešinėn. Pačioje muzikos pabaigoje pasileidžia dešinėmis rankomis ir visos keturios sustoja į vieną virtinę scenos gilumoje kairėje, pasisukdamos dešiniuoju pečiu į žiūrovus.

Tuo metu kitos keturios merginos, esančios avanscenos dešinėje, daro lygiai taip pat ir sustoja į vieną virtinę, pasisukdamos kairiuoju pečiu į žiūrovus

Linų klojimas. Grojama antroji muzikos dalis.

Eidamos į šoną paprastuoju užkeičiamuoju žingsniu, merginos pasilenkusios kloja linus. Pasilenkia taip, kaip raudamos. Dešine rankoje, nuleistoje tiesiai žemyn ir truputį sulenktoje per alkūnę ir riešą, lyg laiko linų saują, o kaire ranka ima kas taktas po linų pluoštelį ir juos kloja ant žemės, ranka darydamos judesį į šoną priešinga kryptimi, negu eina.

Kloja per aštuonis taktus. Merginos, buvusios scenos gilumoje, aštuoniais žingsniais ateina į priekį, o buvusios priekyje, nueina į po paskutinio kairės kojos judesio visos merginos pasisuka dešinėn. Kairėje scenos pusėje merginos veidu į žiūrovus, o gilumoje dešinėje — nugara.

Šokėjai sueina į dvi virtines scenos šonuose. Suėjusios pasisuka per dešinį petį eilė į eilę ir susikabina poromis krepšeliu pro priekį. Poras sudaro tos pačios merginos.

Sukimasis per liemenį eilėse. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos šoka du polkos žingsnius eilė artyn eilės. Kitais dviem polkos žingsniais kiekvienos poros dešinėje pusėje stovinti mergina apsisuka vieną kartą su priešingoje eilėje stovinčios poros taip pat dešinėje pusėje stovinčia mergina. Sukasi susikabinusios dešinėmis rankomis per liemenį. Laisvosios rankos už sijonų.

Tuo metu kitos keturios merginos, likusios per porą žingsnių nuo besisukančių porų, daro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje, veidu atsigręžusios besisukančias.

Merginos sudaro vėl tas pačias poras. Porose susikabina krepšeliu pro priekį. Dviem polkos žingsniais poros atbulos atgal į tas pačias vietas, iš kuriu ką tik atėjo. Kitais dviem polkos žingsniais poros, susikabinusios per liemenį dešinėm rankomis, apsisuka po vieną kartą scenos šonuose. Kairės rankos už sijonų. Apsisukusios vėl susikabina pro priekį.

Merginos vėl šoka poromis du polkos žingsnius artyn viena šalia kitos. Kitais dviem polkos žingsniais, susikabinusios rankomis per liemenį, vieną kartą apsisuka tos merginos, kurios porose buvo iš kairės pusės. Kitos (tos, kurios pirma susidaro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje. Po sukimo priekyje esančios keturios merginos susikabina krepšeliu pro priekį. Tos, kurios sukosi paskutinės, stovi viduryje, o tos, kurios darė siūbuojamuosius žingsnius, stovi iš šonų. Visų rankos iš viršaus. Lygiai taip pat susikabina ir gilumoje keturios merginos.

Šokių bateliai vaikams ir ne tik.

Patiko? Pasidalink

Rinkos vertės formavimo strategija

Rinkos  vertė –  apskaičiuota pinigų  suma, už  kurią galėtų  būti   parduotas  turtas   vertinimo  dieną,   sudarius tiesioginį komercinį  sandorį tarp  norinčių turtą  parduoti ir norinčių turtą  pirkti asmenų  po šio turto tinkamo pateikimo į rinką,  jeigu   abi  sandorio   šalys  veiktų   dalykiškai,  be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų [21].

Iš informatyviai efektyvios bei konkurencingos rinkos tikimasi, jog yra stiprus ryšys tarp prekės kainos ir kokybės. Tuo tarpu daug plataus vartojimo prekių rinkų rodo, jog ryšys tarp prekės kokybės ir kainos yra silpnas. Pastebėtina, jog šis reiškinys labiau būdingas pigių, dažnai perkamų prekių rinkoms (maisto produktai), nei brangių prekių rinkoms (nekilnojamasis turtas). Tačiau negalima teigi, jog šis reiškinys visai nepasireiškia brangių prekių rinkose- jis pastebimas ir čia. Daugelis tyrimų rodo, kad kainą gali įtakoti kokybės įsivaizdavimas, kuri nepriklauso nuo realios kokybės, tai lemia kiek vartotojas pasiruošęs mokėti už prekę.

Kaina tai toks parametras, kuriuo pirkėjas pasitiki kaip kokybės arba vertės indikatoriumi. Jeigu rinka būtų informatyviai efektyvi, pirkėjai ramiai galėtų priimti tokią kokia yra kainą ir ieškoti tokio pirkinio, kuris patenkintų pirkėjo skonį ir prioritetus. Deja, dažniausiai kaina labai prastai parodo produkto kokybę ir yra susijusi daugiau su marketingo strategija. Vis dėl to, vyrauja tendencija, jog pirkėjai linkę manyti, kad jei prekė brangiau kainuoja ji yra geresnės kokybės, nors kokybės pranašumas akivaizdžiai nėra matomas [3].

Yra du kraštutiniai pardavimo kainos nustatymo principai. Vienas jų- drastiškai pervertinti turtą, tikintis pritraukti pirkėją didelėmis nuolaidomis. Kitas- nustatyti kainą artimą rinkos vertei, taip pritraukiant maksimalų skaičių pirkėjų, tačiau šiuo atveju darant tik nedideles nuolaidas. Kainos nustatymui didelę įtaką daro ir laikas per kurį pardavėjas tikisi parduoti turtą. Nustatyta žemesnė kaina gali sutrumpinti pardavimo laiką, tačiau dėl to gali nukentėti pardavėjas negaudamas visos tam tikro turto vertos sumos. Taigi galima daryti išvadą, jog savininkas užaukštindamas turto kainą, rizikuoja užtrukti daugiau laiko jį parduodant.

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO ATNAUJINIMO PROBLEMOS

Šiandieninę nekilnojamojo kultūros paveldo sampratą subrandino procesas susijęs su šiuolaikinės visuomenės raida, vertybėmis bei poreikiais. Seniau daugiausiai dėmesio buvo skiriama pavieniams meno kūriniams ar didiesiems paminklams. Pasaulio karų nulemti masiški griovimai bei didžiulės pramonės plėtros, prasidėjusios šeštajame dešimtmetyje, privertė žmones suprasti, jog reikia saugoti aplinką, kurioje jie gyvena ir dirba. Bėgant laikui keitėsi paveldo apsaugos samprata. Paveldo apsaugos filosofija nuėjo ilgą vystimosi kelią ir šiandien ji yra kur kas platesnė nei XIX a. pabaigoje ar XX a. viduryje. Dar ir dabar tęsiasi tarptautinės, regioninės bei atskirų šalių specialistų diskusijos, kurių tikslas rasti geriausius paveldo apsaugos metodus, pasimokant iš praėjusių šimtmečių klaidų ir pasiekimų.

Tačiau šiame darbe daugiausia dėmesio bus kreipiama į tai kokią ekonominę, socialinę bei kultūrinę naudą gali duoti kultūros paveldas. Visų pirma, šalis ar mietas besirūpnantis savo istoriniais pastatais gali tikėtis nuolat didėjančio turistų skaičiaus. Turizmas labai svarbus konkurencingumo skatinimui, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Smulkus ir vidutinis verslas išlieka vienu didžiausių ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų sukūrimo šaltinių. Tai – vienas svarbiausių mūsų tikslų, nes būtent smulkus ir vidutinis verslas daugiausia ir kuria turizmo aptarnavimo sferą. 2005 metais Vilniaus miestas iš turizmo gavo 990 mln. litų pajamų. Vieno turisto vidutinės išlaidos Vilniuje visos kelionės metu buvo 1 140 Lt. Prognozuojama, kad 2009 m. Vilnius sulauks apie 2 mln. svečių [15].

Turizmas svarbus, tačiau ne vienintelis iš ekonominės naudos rūšių. Pastatų restauravimas kiekvienais metais sukuria daug naujų darbo vietų. Be to, tai gali tapti katalizatoriumi ir paskatinti atsinaujinti ir kitus pastatus bei teritorijas. Taigi, skiriant pinigų pastatų atnaujimui galima uždirbti pinigų bei sukurti naujų darbo vietų taip skatinant komercinę plėtrą.

Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teisiniai aspektai

Kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, o pačiai nekilnojamojo turto apsaugai skirti du įstatymai: Saugomų teritorijų (1993 m., pakeitimai-  2001 m.). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (1994 m.) ir  Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (1996 m.).

1993 m. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kaip steikgti, valdyti, saugoti, naudoti, tvarkyti gamtos ir kultūros vertybes, kai tam tikrus teritorinius darinius, ir reguliuoti visuomeninius santykius  su saugomomis teritorijomis. (1 str.) Teritorijų saugojimas garantuoja gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugos, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaro sąlygas moksliniams tyrimams, pažintinei rekracijai, propaguoja gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. (2 str.).

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją (2001 12 14), saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, pažintiniams turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes (3 str.). Saugomų teritorijų sistemos pagridą sudaro šis šios saugomų teritorijų kategorijos (4 str.):

  • Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos: erzervatai, draustiniai, paveldo objektai.
  • Saugomos kompleksinės teritorijos: valstybiniai- nacionaliniai ir regioniniai- parkai.

Veikla saugomose teritoijose reglamentuojama ne tik šiuo įsatymu, bet ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitais įstatymais (5 str.), taip pat saugomų teritorijų nuostatais, teritorijų planavimo dokumentais ir paveldo objektų reglamentais.

1994 metais priimto Nekilnojamųjų kultūros vertybinių apsaugos įstatymo tikslas- garantuoti Lietuvos kultūros vertybių apsaugą, gausėjimą ir perdavimą ateities kartoms. Vertybių apsaugos tikslas- išsaugoti šias vertybes kaip autentiškus Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojus ar meno kūrinius (2 str.). Įstatymo objektas yra vertybės, dėl savo kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės turinčios specialų, jų vertę atitinkantį ir šiame įstatyme nustatytą valstybinės apsaugos rėžimą  (3 str.). Tokios vertybės yra archeologijos ar kitokie objektai, statiniai ir jų kompleksai, ansambliai kartu su teritorijomis ir vietovės turinčios kultūrinę ir visuomeninę reikšmę. Čia priskiriamos ir kilnojamosios vertybės, kurios yra nekilnojamųjų vertybių priklausiniai.

Valstybinę kultūros vertybių apsaugą tvarko Kultūros vertybių apsaugos departamentas ( KVAD). KVAD Kultūros ministerijos sistemoje yra juridinis asmuo ir valstybės biudžete turi atskirą eilutę, jam priklauso kultūros vertybių apskaitos tarnybos funkciją vykdantis Kultūros paveldo centras. Departamentas turi savo struktūrinius teritorinius padalinius visose apskrityje. KVAD atlieka kultūros vertybių apskaitą, sudaro jų apskaitos reglamentus, nustato apsaugos zonas, prižiūri nekilnojamųjų kultūros vertybės valdymą, naudojimą, tyrimo ir tvarkymo darbus, atestuoja paminklosaugos ir tvarkymo darbų specialistus, išduoda leidimus vykdyti darbus ir kontroliuoja paveldosaugos bei paveldotvarkos darbus.

Objektus, turinčius kultūrinę, t.y. archeologinę, istorinę, techninę ir technologinę, meninę ar mokslinę vertę ir visuomeninę reikšmę (visuomenės poreikį išsaugoti kultūrinę vertę kaip tautos savastį ir tęstinumą. 1 str.), KVAD registruoja kaip nekilnojamąsias kultūros vertybes, o įrašymą į registrą skelbia „Valstybės žiniose“. Valstybinės reikšmės kultūros vertybių sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtina LR Seimas. Reikšmingas nekilnojamąsias kultūros vertybes, pasiūlius KVAD ir pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai, kaip kultūros paminklus tvirtina Vyriausybė.

Už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą, pagal šį įstatymą atsako jų šeimininkai ir valdytojai (13 str.), o savivaldybės yra atsakingos už jų teritorijoje esančias ir konkrečių savininkų neturinčias vertybes. Nekilnojamųjų vertybių saugojimas turi atitikti jų kultūrinę vertę bei autentiškumą ir sudaryti sąlygas šias vertybes tinkamai eksponuoti.

Vertybės saugomos jas tinkamai prižiūrint, tvarkant bei naudojant (14 str.). Priežiūra turi garantuoti šių vertybių fizinės būklės stabilumą. Tvarkymo atžvilgiu taikomi tokie režimai:

  • Konservavimo- išsaugo esamą vertybės sudėtį ir apimtį.
  • Konservavimo- restauravimo- išsaugo esamą vertybės sudėtį ir apimtį, restauruojant atskirus jos elementus.
  • Restauravimo- atkūrimo- vertybės restauravimas ir pritaikymas, prarastų elementų atkūrimas.
  • Naudojimo atžvilgiu nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomi tokie režimai:
  • Rezervacinis- draudžiamas ūkinis naudojimas.
  • Riboto naudojimo.
  • Universalus- naudojimas neribotas.

Tvarkymo darbai yra priešavariniai, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo. Priešavarinių, remonto ir pritaikymo darbų tikslas- garantuoti šių vertybių gerą fizinę būklę ir praktinį naudojimą, išsaugant apsaugos reglamente nustatytą sudėtį ir apimtį, pagrindinius vertės požymius ir teritorijas. Tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tikslas- atskleisti šių vertybių kultūrinę vertę, išsaugant autentišką sudėtį ir apimtį ir pagrindinius kultūrinės vertės požymius, eksponuoti šias vertybės ar jų atskiras dalis, atkurti prarastus vertybės elementus. Tvarkymo darbų parinkimas priklauso nuo kultūros objekto vertės, fizinės būklės, autentiškumo bei tvarkymo ir naudojimo rėžimų, nustatytų apsaugos reglamente. Atkūrimo darbai atliekami tik išimtinais atvejais (21 str.).

Priešavariniams, remonto ir pritaikymo darbams reikalingas KVAD leidimas ir pritaikymo darbams su KVAD suderintas projektas. KVAD per 1 mėnesį išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako jį išduoti. Leidimas ir suderintas projektas galioja vienerius metus (22 str.). Kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbams būtina iš anksto turėti KVAD patvirtintas sąlygas, programas ir projektus. KVAD sprendimą turi priimti ne per ilgiau kaip 2 mėnesius. Toks suderinimas ar patvirtinimas galioja trejus metus, o leidimas, išduotas per 15 dienų, galioja vienerius metus (23 str.).

KVAD turi teisę uždrausti veiksmus, galinčius sumenkinti į registrą neįrašytus objektus, kuriuose yra kultūrinės vertės požymių, kol bus išspręstas jų įrašymo į registrą klausimas (24 str.).

Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą vertybėms, jų teritorijoms, privalo suremontuoti, restauruoti arba atkurti vertybes. Jei vertybės savininkas nesilaiko vertybių apsaugos reglamento ir jas žaloja ir jei tai tęsiasi po KVAD raštiško įspėjimo, KVAD teismine tvarka gali tą vertybę perimti iš savininko, pamokėdamas jam kultūros vertybės vertę (pagal susitarimą ar kainą nustatytą teismo) [4].

šaltinis: NEKILNOJAMO TURTO RINKOS TYRIMAI VERTINIMO PROCESE

Patiko? Pasidalink

Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Koridorius („Šiaurė-Pietūs“) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-Kaunas­Varšuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;

Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-Vitebskas­Pskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai“): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Euro­pos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietu­vos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:

  • sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
  • kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magist­rale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų eu­ropinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio gele­žinkelių linija.

Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sfe­ros reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausu­mos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.

Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendi­nimu:

  • palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
  • vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valsty­bine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.

Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas

Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų pri­sijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.

Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių trans­porto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisi­jungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lie­tuva  yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarp­tautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis

Konvencijos pavadinimas Sutartis
Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių Sutartis dėl susisiekimo su VFR
Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės
Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos
Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje
Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo
Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive
Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo

Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus van­denų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.

Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumen­tus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Res­publikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisieki­mo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specia­listų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO prie­de nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari­mas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.

Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Patiko? Pasidalink

Krautuvai: kaip išsirinkti?

Nesvarbu ar stambaus ar smulkiojo verslo atstovas esate, puikiai žinote, kad turint gamybinio tipo įmonę, eksplotuojant sandėlius būtina pasiruošti jų naudojimui ir normaliam funkcionavimui. Taigi esant dideliam produkcijos kiekiui būtina pasirūpinti krautuvais. Tai lengvai galite padaryti apsilankę . Čia ne tik gausite daug naudingų patarimų, bet jums padės išsirinkti tokį krautuvą, koks jums bus patogiausiais, pagal krovinių dydį, svorį ir tūrį, būsimas sąnaudas bei įvertins visus kitus jūsų poreikius, pasiūlys ne tik pirkti, bet galbūt ir išsinuomoti reikiamą techniką, tam, kad nenukentėtų jūsų finansai ir būtų pasirinktas optimaliausias sprendimas verslui. Kasdieniam darbui tai labai reikalinga technika, be kurios neišsiverstų joks, net nedidelis verslas. Be abejonių siūlomos paslaugos bus naudingos ir bus tik menka investicija palyginus su gaunamu pelnu. Krautuvas būtina kiekvieno sandėlio įranga, be kurios neišsivers joks verslininkas ar darbuotojas.

Kaip išsirinkti krautuvą ir frezą

Priklausomai nuo jūsų verslo pobūdžio, gaunamų ar iš vežamų prekių matmenų, dydžio, pobūdžio, jūs galėsite išsirinkti tokį, koks bus patogiausias ir ekonomiškiausias tik čia ir tik pasitarę su profesionalais. Čia jie patars ne tik koks geriausias maitinimo šaltinis jūsų krautuvui ir frezai, bet ir pardavę ar išnuomoję jį jums toliau juo rūpinsis. Sugedus patys, užsakys reikiamas detales ir jas pristatys bei suteiks visą reikiamą informaciją, kokios tik jums prireiks. Tai nėra paprasta technika, šie įrenginiai reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, dėl kurios jums nereikės jaudintis. Be to užsisakius frezą žymiai palengvės jūsų darbo planavimas, jo naudojimas žymiai paspartins procesus, prekių priėmimą ar atidavimą, medžiagų transportavimą ir jų tiekimą. Net nedideliems sandėliams krautuvai yra reikalingi tam, kad pakrautų krovinį į mašinas ar užkeltų ant aukštų rampų. Tai žymiai pagerins darbo kokybę, jo spartą, sumažins darbuotojų jėgos sąnaudas ir naudą pamatysite praktiškai iš karto. Iš esmės pakeitę darbų organizavimą, įdiegę šiuolaikiškas technologijas tikrai nenusivilsite ir beliks džiaugtis taip lengvai, paprastai ir greitai pasiektais rezultatais. Todėl siūlome nedvejoti, juk nebūtina pirkti, galima ir išsinuomoti pradžiai ir naudodamiesi nuspręsite ar jums reikalinga tokia investicija.

Šaltinis kuris turi daugiau info apie: žemės frezas

Patiko? Pasidalink

Ką kalba supirkėjai apie variklio sandarą

Pasak supirkėjų dabartinių automobilių šiluminiai varikliai yra vidaus degimo varikliai, nes degalai dega jtį cilindruose. Pagal darbinio mišinio sudarymo būdą ir vartojamą kurą vidaus degimo varikliai skirstomi j dvi grupes: 1) varikliai su išoriniu mišinio sudarymu (karbiura­toriniai; kuras — benzinas ir dujų varikliai — jų kuras— degiosios dujos); 2) varikliai su vidiniu mišinio sudarymu (dyzeliniai; kuras dyzeliniai degalai).

Jeigu į cilindrą (2 pav.) jleisime tiek de,giojo mišinio, kiek jo reikia degirnui palaikyti, ir uždegsime elektros kibirkštimi, cilindre išsiskirs daug šilumos ir ,pakils slėgis. Besiplečianč’ios dujos slegia ir cilindro sieneles, ir stūmoklj, todėl šis slenka cilindru. Stūmoklis per .pirštą šarnyriškai sujungtas su viršutine švaistiklio galvute; apatinė švaistiklio igalvutė paslankiai ,pritvirtinta prie alkūninio ve­leno kakliuko. Cilindre slankiojantis stūmoklis .per švaistiklį suka alkūninj veleną ir ant veleno galo jtvirtintą smagratj. Stūmoklio slenkamąjį judesj švaistiklis ir alkūninis velenas ipaverčia sukamuo­ju smagračio judesiu.

2 pav.

Kad variklis dirbtų, iš jo cilindro reikia ,periodiškai pašalinti deginius ir I jj jleisti degiojo mišinio. Deginiai išmetami ir degiojo mišinio jleidžiama pro dvi skyles (išmetimo ir siurbimo).

Dujoms plečiantis cilindre, stūrnoklis slenka žemyn, suteikdamas energiją smagračiui, paskui, naudodamas smagračio energiją, kyla j viršų ir pro atsidariusį išmetimo vožtuvą ištstumia deiginius iš ci­lindro į atmosferą.

Stūmokliui pakilus iki viršutinės padėties, ‘išmetimo vožtuvas užsidaro. Smagratis su alkūniniu velenu sukasi toliau, ir stūmoklis išmetimo vožtuvo slenka žemyn.

Stūmoklis cilindre pakaitomis atsiduria tai viršutinėje, tai apa­tinėje padėtyje. Kraštinės ,padėtys, kuriose pasikeičia stūmoklio slin­kimo kryptis, vadinamos rimties taškais (viršutiniu ir apatiniu) (vrt ir art) (2 pav.).

Stūmoklio kelias tarp rimties tašky vadinamas stūmoklio etga. Per kiekvieną stūmoklio ei,gą alkūninis velenas pasisuka ,puse sūkio (180°). Procesas cilindre, jvykstantis per vieną stūmoklio eigą, va­dinamas taktu.

Ertmė – cilindro tūris

Ertmė, kuri susidaro cilindre stūmokliui iš viršutinio rimties taš­ko atėjus j apatinj, vadinama cilindro darbiniu tūriu.

Ertmė virš stūmoklio, esančio viršutiniame rimties taške, vadi­nama degimo kameros tūriu. Sis tūris — mažiausias.

Darbinis cilindro tūris kartu su degimo kameros tūriu sudaro bendrąii cilindro tūri. Daugiacilindrių variklių visų cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais, vadinama variklio litražu. Kai bendrasis tūris mažesnis kaip 1 I, litražas reiškiamas kubiniais centimetrais.

Vienas svarbiausių variklio yra suslėgimo lačpsniS. Jis ly,gus cilindro bendrojo tūrio ir de,gimo kameros tūrio santykiui. Kuo didesnis isuslėgimo laipsnis, tuo ekonomiškiau dirba variklis ir tuo didesnė jo galia.

Kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo mažesnis degimo kameros paviršius, su kuriuo liečiasi dujos, todėl mažesni šilumos nuostoliai, taigi variklis dirba ekonomiškiau. Kartu padidėja ir variklio galia, nes kuo didesnis suslėgimo laipsni:s, tuo aukštesnė temperatūra, dIdesnis darbinio mišinio degimo greitis ir didesnis stūmokli vei­kiantis vidutinis slė,gis. Karbiuratorinių ir dujų variklių Isuslė,gimo laipsnis nuo 6 iki 9, dyzelinių variklių.

Kad įvyktų darbo taktas, t. y. sudegtų darbinis misinys ir išsi­plėsty dujos, reikalingi du parengiarnieji taktai jsiurbimas ir sti­slėgimas ir baigiamasis taktas — deginių išmetimas.

Daugiau info rasite: automobilių supirkimas Alytuje. Supirkėjai Alytuje nuodugniai aprašė visus galimus sunkumus su variklio sandara cilindrų neveikimu ir pan., kas būna blogai, ko saugotis, tai pateikta prieš tai medžiagoje.

Taip pat naudotas šaltinis: Automobilius superka su ventiliatoriaus gedimais

Patiko? Pasidalink