Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje

Daugelis vairuotojų mano, jog net gerai apšviestomis gatvėmis saugiau važiuoti, įjungus žibintų artimą šviesą. Beje, tai ,netiesa. Paprastai artima šviesa kelią apšviečia stipriau, negu gatvės žibintai. Dėl to atsiranda kontrastas tarp kelio ruožo, apšviesto automobilio žibintais, ir ruožo, nepatekusio žibintų artimos šviesos veikimo spindulį. Tokiu atveju vairuotojas ryškiai mato tik žibintų artimos šviesos nušviestą kelio juostą, o likęs kelias tamsiame fone tampa nematomas. Todėl reikia riboti greitį tiek, kad būtų galima automobilį sustabdyti apšviesto ir gerai matomo kelio ruožo ribose. Naudodamas gabaritinę šviesą gerai apšviestoje gatvėje, vairuotojas mato didelį kelio atstumą, neretai daugelio dešimčių ir netgi metrų ruožą, ir todėl gali važiuoti didesniu greičiu.

Vadinasi, priešingai kai kurių vairuotojų įsitikinimui, naudojant gabaritines šviesas gerai apšviestoje gatvėje (tai atitinka ir kelių eismo taisykles), galima geriau matyti kelią, negu naudojant artimą žibintų šviesą. Kai kurie atkaklūs, nepatenkinti ir profesionalūs kelių eismo taisyklių kritikai iškelia argumentą, kad nėra oficialaus pakankamai ir nepakankamai apšviesto kelio apibrėžimo. Kadangi duoti tokį apibrėžimą yra sunku, reikia vadovautis sveiku protu ir, prisidengiant individualiu apšvietimo vertinimu, „nekenkti“ kelių eismo taisyklėms. Jeigu kelias apšviestas tankiai išdėstytomis gyvsidabrinėmis lempomis, jis, be abejonės, gerai apšviestas. Jeigu prie kelio stovi retai išdėstytos elektrinės kaitinimo lempos arba dujiniai žibintai, apšvietimas yra nepakankamas.

Automobilių supirkimas Kaunas

Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje. Tačiau tokiu atveju vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad apšvietimas liks įjungtas visą automobilio stovėjimo laiką.

Tai ypač svarbu tuo atveju, kai, pavyzdžiui, iš apšviestų parduotuvių vitrinų krintanti šviesa gesinama, uždarius parduotuves, arba žibintas, po kuriuo stovi automobilis, išjungiamas nakčiai, sumažėjus auto eismo intensyvumui. Jeigu vairuotojas neįsitikinęs, kad jo automobilis visą stovėjimo laiką bus apšviestas išorine šviesa, saugumo sumetimais turi palikti įjungtą šviesą automobilyje.

Kelių eismo taisyklės skiria gabaritinę ir stovėjimo šviesą, kuri šviečia tik vienoje automobilio pusėje (iš važiuojamosios dalies). Kai kuriose mašinose yra atskiros šviesos jungiklio padėtys atskirai įjungti kairiuosius ir dešiniuosius gabaritinius žibintus. Stovint prie dešiniojo kelio krašto pagal taisykles įjungtinas kairysis gabaritinis žibintas priekyje ir kairysis raudonas žibintas užpakalyje. Stovint prie kairiojo kelio krašto, įjungiamas dešinysis gabaritinis žibintas priekyje ir dešinysis raudonas žibintas užpakalyje.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Yra lengvųjų automobilių, kurie iš abiejų pusių turi vienodus žibintus su balta šviesa iš priekio ir raudona arba geltona iš užpakalio. Būtent šie žibintai, uždegami iš važiuojamosios dalies pusės, ir yra stovėjimo šviesa.

Šiuolaikiniuose automobiliuose, be to, dar yra baltas arba geltonas žibintas užpakalyje, užsidegantis, įjungus atbulinės eigos pavarą. žibintą galima įjungti tik važiuojant atbulai. Jis skirtas ne tik kitiems įspėti, kad automobilis važiuoja atbuline eiga, bet ir keliui apšviesti, kad vairuotojas jj įžiūrėtų.

Patyręs vairuotojas niekada negeria alkoholio prieš kelionę

Kelių eismo taisyklės leidžia įspėti kitus eismo dalyvius, vadinasi, ir pėsčiuosius, trumpalaikiu žibintų, bet tik artimos šviesos, įjungimu. įspėjimui naudojama tolima žibintų šviesa dauguma atvejų gali apakinti ir pėsčiuosius, ir automobilių vairuotojus, važiuojančius iš priekio. Patyrę vairuotojai apskritai retai naudoja įspėjimą žibintų šviesa miesto gatvėse. Jeigu dieną vairuotojas gali valdyti automobilį, nenaudodamas garsinio signalo, jis sugeba ir vakare važiuoti, neįspėdamas šviesa, kuri visada tam tikru laipsniu akina kitus, sudarydama nepatogumų kelių eisme.

Patiko? Pasidalink

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių

Yra tarptautinių kelių, einančių Lenkijos teritorija iš vienos šalies į kitą. Jie žymimi žalios spalvos lentelėmis su balta raide E ir baltais skaitmenimis. Be to, yra vadinamieji pagrindiniai vidaus keliai, jungiantys vaivadijų miestus, nusitęsiantys iki valstybinės sienos bei kertantys stambius miestus ir dažnai lankomas vietoves. Tie keliai žymimi raudonomis lentelėmis su baltais dviženkliais skaitmenimis.

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių. Tačiau jie patogiausi, nes pasižymi gera danga, sklandžiais vingiais ir yra gerai aprūpinti kelio ženklais. Būtent šiuose keliuose paprastai būna daug žemai ir aukštai įtaisytų kelio rodyklių, kurios išdėstytos taip, kad jų nepastebėti negalima nei dieną, nei naktį. Tarptautiniuose ir pagrindiniuose vidaus keliuose nesunku pasiekti 70-75 km/h greitį, tačiau nedera viršyti 85 km/h. Toks greitis nepavojingas netgi lyjant. Žinoma, šios galimybės sumažėja rūke, pūgoje arba lijundroje, bet tai priklauso jau ne tuo kelio kokybės, o nuo oro sąlygų. Žiemą nuo šitų kelių sniegas valomas pirmiausia.

Kelių žemėlapiuose kiti keliai su patobulinta danga paprastai žymimi dvigubomis geltonomis linijomis. Kartais kokybe jie atitinka tarp-tautinius arba pagrindinius vidaus kelius, bet paprastai yra siauresni. labiau vingiuoti ir mažiau turi kelio rodyklių, nurodančių vairuotojams (jeigu tie laiku ir tiksliai perskaito) riboti greitį (ypač naktį) ir sukaupti dėmesį, kad nepasiklystų.

Čia būtina pasakyti sunkvežimių vairuotojams, kad yra kelių su leidžiamu eismu automobiliams, kurių ašies apkrova didesnė kaip 8 t, t. y., kai vienos ašies apkrova siekia iki 10 t ir sudvejintų ašių — iki 16 t. Tokie keliai žymimi kelio numerio ženklu (ant stulpų ir kelio rodyklėse) su apvadu iš juodų ir baltų kvadratėlių.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Orientuotis vairuotojams taip pat padeda kilometriniai stulpai. Iš trijų juose nurodytų skaitmeny pirmasis reiškia atstumą nuo stulpo iki artimiausios gyvenvietės, vidurinis — kilometrų skaičių nuo šio kelio pradžios, trečiasis — atstumą nuo tos gyvenvietės, kurią vairuotojas ką tik pravažiavo.

Kilometriniai stulpai statomi dešinėje kelio pusėje, nuo Varšuvos valstybinės sienos link. Vadinasi, važiuojant Varšuvos link, jie bus kairėje kelio pusėje.

Tarp kilometrinių stulpų yra piketiniai stulpai, žymintys šimtus metrų tarp kilometrinių stulpų.

Šiuolaikiniai šimtą metrų žymintys stulpai statomi netoli važiuojamosios dalies krašto. Jie padengti šviesą atspindinčios medžiagos juostomis: raudonos arba geltonos spalvos — dešinėje kelio pusėje ir, atitinkamai, geltonos arba baltos spalvos — kairėje kelio pusėje. Šie stulpai ypač padeda važiuojant naktį, nes tuomet dešinioji kelio pusė yra nusėta raudonais taškeliais, o kairioji — baltais. Tais taškeliais nužymėtos linijos papildomai įspėja vairuotojus apie posūkius ir parodo apskritimo dydį. Be to, skaitmenys, nurodyti šimtametriniuose stulpuose, padeda lengvai nustatyti tikrąjį automobilio greitį, nes vairuotojas gali įjungti chronometrą, pravažiuodamas ir tokį, ne tik kilometrinį, stulpą.

Visiškai nesunku stebėti kilometrinius stulpus ir kelio rodykles dieną. Tai tarsi išblaško vairuotoją, važiuojantį nuobodžiu keliu ir įgalina laikytis numatyto maršruto.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų ir  nedaryti klaidų.

Patiko? Pasidalink

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

„Moskvičius“ turėjo sausą vieno disko sankabą, tris pavaras ir grindyse įtaisytą pavarų perjungimo svirti (pagrindinės pavaros perdavimo skaičius 5,14). Priekinė šio automobilio pakaba buvo nepriklausoma. Nominali elektros sistemos įtampa — 6 v.

Didžiausias „Moskvičiaus-400″ pasiekiamas greitis — 90 km per valandą, šimtui -kilometrų kelio jis sunaudodavo 9 litrus benzino.

Be čia aprašyto bazinio „Moskvič-400″ modelio automobilių- buvo gaminamos ir jo modifikacijos su kabrioleto bei furgono kėbulais, taip pat sanitarinė mašina, kuria vykstama suteikti pagalbą ligoniui namuose.

Automobiliai „Moskvič-400″ gaminami iki 1952 metų. Stengiantis tobulinti jų konstrukciją, gerinti eksploatacines savybes, vėliau buvo sukurti modernizuoti modeliai „Moskvič-401″, „Moskvič-402″ ir kt. ,,Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai, vykę 1949 m. Šeši „Moskvičiai“ ir dvi „Pobedos“ per šiuos bandymus nuvažiavo. 10 000 km (Maskva-Charkovas — Rostovas — Machačkala Baku — Tbilisis — Suchumis — Simferopolis — Dnepropetrovskas Charkovas — Maskva). 6850 kilometrų šio maršruto teko važiuoti sunkiais keliais: per smėlį, gilų purvą, prisieidavo perkirsti net 0,7-0,8 m gylio vandens kliūtis, išsirangyti ankštais vingiuotais kalnų keliais.

Bandymų rezultatai leido objektyviai įvertinti automobilio „Moskvič-400″ eksploatacines savybes. Pavyzdžiui, pasirodė, kad jo 4,50-16 dydžio padan-gos nelabai tinka važinėti blogais keliais, todėl vėliau „Moskvičiai“ buvo gaminami su 5,00-16 dydžio padangomis. Tačiau apskritai „Moskvičių pravažumas pasirodė esąs toks pat kaip ir „Pobedų, nes jie, nedideli ir gana lengvi (pakrauta mašina svėrė 1160 kg), labai manevringi (mažiausias posūkio spindulys — 6 m). Nors bandomojo važiavimo sąlygos buvo sudėtingos ir sunkios, svarbiausieji mašinų agregatai atlaikė nesulūžę ir nesugedę. Kiekvienam „Moskvičiui“ priverstinai reikėjo sustoti vidutiniškai 8 kartus — dažniausiai dėl pradurtų padangų (iš viso 23 atvejai) arba pasikeisti užpakalinės pakabos lakštines linges (11 kartų). Šie bandymai patvirtino, kad „Moskvičiai“ atitinka techninius reikalavimus, yra dinamiški ir pasižymi patvarumu bei patikimumu įvairiausiomis važiavimo sąlygomis.

1952 metais Maskvos mažo litražo automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą modelį „Moskvič-401″. Iš išorės mašina beveik nepasikeitė, tačiau turėjo galingesni 26 AG variklį, pavarų dėžę su perjungimo svirtimi prie vairo, sustiprintą sankabą. Naujojo modelio automobiliai buvo hermetiškesni, patogesni važinėti dulkėtais keliais. Jie pakeitė senuosius „Moskvičius“ ir buvo gaminami iki 1956 metų, o juos savo ruožtu tais metais „nukonkuravo“ naujas modelis „Moskvič-402″.

Šis keturvietis mažo litražo lengvasis automobilis turėjo erdvesni moderniškesnės formos kėbulą, 35 AG variklį, naujovišką Priekinių ratų pakabą ir vairo mechanizmą, radijo imtuvą, talpesnę bagažinę, variklio šiluminiam režimui reguliuoti buvo įrengtos žaliuzi. Visa tai automobilį darė patrauklesnį ir patogesnį.

Automobilių supirkimas Kaunas

Gamyklos konstruktoriai visą laiką stengėsi tobulinti ir atnaujinti „Moskvičius“, kad jie neatsiliktų nuo kintančių laiko reikalavimų. Buvo sukurtas naujas 45 AG variklis su viršutiniais vožtuvais, smarkiai modemizuota jėgos pavara ir važiuoklė. Visas šias naujoves jau turėjo nuo 1958 metų pradėti gaminti „Moskvič-407″, pasižymėjęs puikiomis dinaminėmis bei eksploatacinėmis savybėmis. 1964 metais pradėti gaminti „Moskvič-408″ modelio automobiliai, o 1967 metų gale — „Moskvič-412″ su galingu 75 AG varikliu. Nuo 1968 metų šio modelio „Moskvičius“ gamina ir Iževsko automobilių gamykla.

1947-1964 metais be bazinių modelių Maskvos Lenino komjaunimo automobilių gamykla gamino net 18 „Moskvičių modifikacijų. Tai kaimui skirti didelio pravažumo automobiliai, mašinos taksi parkams, „Moskvičiai“ su furgono, universalo kėbulais ir kt.

Pirmieji masiniai automobiliai: Zaporožietis ir Žigulis

Patiko? Pasidalink

Replikaras – savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriantis automobilis

Pastarųjų metų mada, diktuojanti pasauliui drabužių, baldų ir įvairiausių kitokių kasdien reikalingų daiktų formas, įtvirtino vadinamąjį retro stilių (iš lotynų k. retro — atgal) Retro mada neaplenkia ir automobilių. Dabar dažnai juokaujama, kad nuosavas automobilis jokia prabanga, o jei sieki prabangos važinėk tik senoviniu automobiliu. Tačiau iš kur jį gauti? Juk seni, šio amžiaus pradžioje pagaminti automobiliai jau beveik išnykę. Kelius ir miestų gatves užplūdo daugybė masinės gamybos naujų automobilių, o senieji virto paprasčiausiu metalo laužu. Prieš penkiasdešimt metų ar dar anksčiau pagamintas automobilis dabar tikra retenybė. Tiesa, senų automobilių galima pamatyti įvairiuose transporto muziejuose, turi ir privatūs kolekcionieriai užsienyje. Tikrai nelengva trokštančiam neatsilikti nuo mados ar polinki senoviškus daiktus turinčiam žmogui. Visgi išeitis buvo rasta.

Prieš porą dešimtmečių kilo mintis vėl pradėti gaminti savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriančius automobilius, tikslias jų kopijas. Tokius automobilius imta vadinti replikarais. Pavadinimas pasidarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių: replika — kopija reprodukcija ir car lengvasis automobilis.

Galima suabejoti, ar verta šiandien vėl vos ne rankinių būdu nedidelėmis serijomis gaminti pusės amžiaus senumo ir dar senesnius automobilius, ar jie nėra savotiškas technikos anachronizmas.

Auto supirkimas Vilniuje

Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad senųjų automobilių konstrukcijose, nors ir labai netobulos jos dabar atrodo, slypi savita inžinerinė logika ir originalūs konstrukciniai sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio — primityvūs, o iš tikrųjų genialiai paprasti ir nuostabiai teisingi. Tai patvirtina daugelis dizainerių, besistengiančių perprasti tą automobilių konstrukcijos ir kėbulo formų paprastumą, kurio pasiekė jų pirmtakai. Pamažu pradėta ieškoti tvirtesnio ryšio tarp seno ir naujo arba, kaip įprasta sakyti, imta bandyti naujam turiniui suteikti seną formą. Taip atsirado pirmieji replikarai.

Dar vieną patraukli replikarų savybė — didelis greitis, pasiekiamas galingais šiuolaikiniais standartiniais varikliais. Šiandien pasaulyje yra ir tokių replikarų, kurie turėdami kelių šimtų arklio jėgų galią iš vietos per 7 sek. gali pasiekti 100 km per val. greitį, maksimalus greitis net 197 km per val. Toks yra anglų replikaras „Morgan plus 8″, savo išvaizda pakartojantis 30-jų metų sportinius automobilius.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija.

Patiko? Pasidalink

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį

Saikingai ir atsargiai vartotinos stimuliuojančios priemonės. Žinoma, nereikia manyti, kad vairuotojui gali pakenkti nedidelis puodukas kavos: Atvirkščiai, kava pagerina jo savijautą ir, sustiprina dėmesį. Tačiau per didelis kavos vartojimas duoda visiškai priešingus rezultatus: atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, nerimas, širdies plakimas, kartais traukuliai, spengimas ausyse, pykinimas ir kiti sutrikimai, kurie, vairuojant automobilį, esti pavojingi.

Vienintelė priemonė, pašalinanti nuovargį ir grąžinanti jėgas, yra ilgas miegas, patogiai išsitiesus.

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį. Jei neteko kojos ar rankos arba jų judrumas pasidarė ribotas, vairuotojas nepraranda savo kvalifikacijos. Tačiau dauguma atvejų tenka pritaikyti automobilį tam defektui. Pavyzdžiui, netekus vienos ir netgi abiejų kojų, automobilį galima valdyti tik rankomis. Tada sankabos ir stabdžių sistemos valdymą reikia pertvarkyti rankiniam valdymui.

Netgi neturint vienos akies, galima gauti vairuotojo teises, jeigu žmogus išmoko normaliai matyti viena akimi ir tiksliai nustatyti atstumą.

Valdyti automobilį gali ir kurčias žmogus. Tik jis turi būti ypač atidus ir išsiugdyti didelį pastabumą.. Toks vairuotojas savo automobilį iš priekio ir iš užpakalio turi pažymėti kelių kodekso numatytu ženklu (geltonos spalvos pusapskritimis, kurio spindulys — 85 mm).

Tačiau sergantis kai kuriomis ligomis ir turintis tam tikrų defektų žmogus negali valdyti automobilio. Tai pasakytina apie alkoholizmą, epilepsiją, širdies ydą, paralyžių, sifilį, protinius sutrikimus, komą, įsisenėjusi cukrinį. diabetą ir kt.

Norint gauti vairuotojo teises, reikia turėti teigiamą medicininio patikrinimo išvadą. Tiktai gydytojas gali nustatyti, ar sveikata leidžia valdyti automobilį Šiauliuose. Pažymėtina, kad kai kurioms vairuotojų profesionalų ir mėgėjų kategorijoms nuo tam tikro amžiaus būtina periodiškai atlikti medicininį sveikatos patikrinimą.

Išmetamosios dujos

Automobilio išmetamosios dujos yra labai kenksmingos žmogaus organizmui. Kai variklio išmetamasis vamzdynas nehermetiškas ir dalis išmetamųjų dujų patenka į kėbulo vidų, vairuotojas gali apsinuodyti.

Siekiant išvengti apsinuodijimo pavojaus, kai slopintuvas arba išmetamasis vamzdynas praranda hermetiškumą, automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad viduje susidarytų nedidelis perteklinis oro slėgis. Tačiau, atidarius kėbulo langus, perteklinio slėgio nebelieka ir išmetamosios dujos gali patekti į kėbulo vidų.

Išmetamosiose dujose esti nemažai anglies monoksido, arba smalkių. Šios dujos — nuodingos. Apsinuodijimas jomis — pavojingas gyvybei. Ir tą pavojų sunku pajusti, nes smalkės neturi kvapo ir beveik negalima pastebėti, ar jų yra.

Apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis pavojus tuo didesnis, kad vairuotojas greitai ir staigiai praranda sąmonę. Pirminiai apsinuodijimo požymiai (silpnumas ir šaltas prakaitas) praeina greitai ir nepastebimai, po jų staiga netenkama sąmonės.

Organizmas ne tik sunkiai apsinuodija, bet ir paprastai visa tai baigiasi avarija.

Todėl, dirbant varikliui, vairuotojas, vos pajutęs kėbule išmetamųjų dujų kvapą, turi nedelsdamas sustoti ir patikrinti išmetamojo vamzdyno hermetiškumą.

Ypač pavojingas apsinuodijimas išmetamosiomis dujomis ištinka, paleidus variklį uždarytame garaže. Tokiomis sąlygomis apsinuodijama anglies monoksidu staiga; vairuotojas nebegali atidaryti durų ir prasigauti laukan, nes praranda sąmonę.

Išgelbėti tokį neatsargu vairuotoją gali tik greita pagalba ir laiku atvykęs gydytojas.

Informacija apie vairuotojų reakcija.

Patiko? Pasidalink

Medicininis patikrinimas prieš keliones

Orientaciniai objektyvūs duomenys, dėl kurių vairuotojas neleidžiamas į kelionę, yra pulso dažnio padidėjimas daugiau kaip 20 tvinksnių per minutę, palyginti su pastoviu tiriamo vairuotojo pulso dažniu, pulso ritmo sutrikimas, arterinio kraujospūdžio dydžio pakitimas daugiau kaip 20 mm gyv. st., palyginti su normaliu vairuotojo kraujospūdžiu, pakilusi kūno temperatūra, teigiami alkoholio bandiniai. Jeigu tikrinant vairuotojo sveikatą nukrypimų nerasta, jo kelionės lape prieš kelioninį patikrinimą atlikęs medicinos darbuotojas įrašo „sveikas“. Be šios atžymos vairuotojo negalima leisti į kelionę. Neišteisti asmenys registruojami specialiame žurnale, kuriame nurodoma priežastis ir kokių priemonių buvo imtasi. Vairuotojai, kuriems nebuvo leista dirbti dėl ligos, siunčiami į polikliniką.

Autotransporto įmonėse, kuriose praktikuojamas patikrinimas prieš kelionę, paprastai sumažėja eismo nelaimių dėl vairuotojų kaltės ir jie tampa drausmingesni.

Svarbu, kad po vairuotojų medicininio patikrinimo prieš kelionę išaiškinamos kai kurių susirgimų ankstyvosios stadijos, todėl galima laiku pradėti juos gydyti.

Sveikatos punktų darbuotojai ir autotransporto įmonių vadovai turi įvertinti vairuotojų individualias ypatybes ir profesinės veiklos galimybes. Reikia žinoti kad pradedantieji vairuotojai, vairuodami automobili, išeikvoja daugiau energijos negu patyrę. Sudėtingomis eismo aplinkybėmis jie greičiau nuvargsta ir nesugeba sukaupti dėmesio. Todėl pradedantiesiems vairuotojams reikalingos trumpalaikės pertraukos poilsiui, dėmesio atstatymui ir nervinei emocinei įtampai sumažinti.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Patyrę su dideliu darbo stažu vairuotojai yra vairavimo meistrai, jie gerai prognozuoja eismo aplinkybių pasikeitimus, tačiau dėl amžiaus sulėtėja jų reakcija, jie sunkiau pakelia fizines apkrovas ilgose kelionėse, ypač tamsiu paros metu. Vyresnio amžiaus vairuotojai daug sunkiau pripranta dirbti su naujų modelių automobiliais. Imantis profilaktinių priemonių prieš vairuotojų nuovargi, reikia atsiminti, kad jos labai svarbios vairuotojams, turintiems daugiau kaip, 50 metų. Ukrainos TSR automobilių transporto ministerijos įmonių sveikatos punktuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinantiems autobusų ir taksi vyresnio amžiaus vairuotojams.

Medicininio patikrinimo prieš kelionę metu vairuotojams paprastai neleidžiama dirbti dėl šių pagrindinių priežasčių: apsvaigimo alkoholiu, hipertoninės ligos paaštrėjimo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, traumų, pervargimo.

Neblaivūs vairuotojai dažnai sukelia avarines situacijas, ir jiems negalima leisti dirbti. Jeigu neblaiviems vairuotojams neleidžiama dirbti pakartotinai, tai prieš tokius vairuotojus reikia imtis priemonių kaip prieš chroniškus alkoholikus. Negalima pamiršti, kad, specialistų duomenimis, vairuotojai, sergantys nervinėmis psichinėmis ligomis, taip pat alkoholizmu, į avarijas patenka 3-3,5 karto dažniau negu sveiki vairuotojai.

PAGRINDINĖS TAISYKLĖS, KAIP IŠVENGTI ŽAIZDOS UŽKRĖTIMO PO AUTOMOBILIO AVARIJOS

Patiko? Pasidalink

Vip automobilių bruožai

Yra ir kitų pirmųjų vip automobilių bruožų. Greitis — dvidešimt kilometrų per valandą. Aukštas, kaip laidotuvių vežimas, tenfas baldakimas. Pavaros grandininės. Kėbulo armatūra varinė. Kriaušės formos signalas aflieka tais laikais madingą motyvq. Blyškūs žibinfai — tikriausiai acetileniniai, o ne elektriniai. Apie duslintuvo vožtuvq reikia farti keletą lodži4. Duslintuvas sulėfina pa­naudofq variklio duj4 išmetimą į atmosferą ir šifaip sumažina išmetimo friukš­mq. Užfat dalj galingumo variklis sunaudoja jveikti duslintuvo pasipriešini­mui dujoms. šiuolaikiniams galingiems varikliams tokios „Išlaidos“ neturėt4 didesnės reikšmės, tačiau „Antilopės“ laikų varikliai ir taip buvo silpni. Greitam jsibėgėjimui reikėjo didesnio galingumo, todėl šoferis atidarydavo vožtuvą, ir dujos, aplenkdamos duslintuvą, laisvai, su trenksmu išsiverždavo j atmosferą.

Antilopė – vip automobilis

Nėra abejonės, kad „Anfilopė“—  vip automobilis, pagaminfas apytikriai 1902-1905 mefais. Variklis yra priekyje: tai patvirtina ir radiatorius, ir „fono“ kėbulas (kurio užpakalyje jtaisyti variklj nejmanoma), ir daug kitų dalykų.

Bet štai „Loren-Ditrich“ („Lorraine-Diefrich“) markė kelia rimtų abejonių. Kozlevičius, prie radiatoriaus pritvirfinęs varinj šios markės ženklelj, pastebi­mai sfengėsi sumažinfi savo automobilio amži4. Prancūzų firma „Loren-Di­trich“ automobilius padėjo gaminti fik 1910 metais. šio periodo mašinos buvo ilgesnės, sū durelėmis iš šon4 ir negalėjo būti laikomos muziejiniais eksponatais; jas galėjai matyti gatvė’se, kaip kad dabar pirmos laidos „Mosk­vičių“ arba „Pobedą“. Mašina sena, bef j muziejų jai dar anksti.

Mūsų aprašymą labiausiai panaši 1905 metų laidos italų automobilio „FIAT“ (Fabbrica ltaliana Aufomobili Torino) fotografija. Didelės klaidos nebus, jeigu fuo mes ir apsiribosime.

Deja, „Antilopės“ atkūrimas pasirodė perdaug brangus ir ilgas darbas. Teko filmuoti ją maždaug afifinkantj trečiojo dešimfmečio automobilj. Gali­mas daiktas, skirfumą pastebėjo tik nedaugelis žiūrov4. O tikroji „Antilopė“, žinoma, būfq buvusi jdomesnė.

Didžiojo Sibiro kelio pabėgiais

„Jums aš dėkingas už daugelj naujų ir visų maloniausi4 jspūdži4, už žinias, kurių negali duoti knygos, už fai, kad aš ištisus mėnesius galėjau mėgaufis visiška laisve, pamiršęs ne tik svarbius savo reikalus, nef save pafj, atsidūręs naujose šalyse ir mažai man žinomose vietose, tarp pačių jvairiausių fipų žmoni4, kuriuos aš geriau supratau, nes mačiau iš arti…“— sako prancūzų rašyfojas O. Mirbo (Ostave Mirbeau) knygos „Kelionė automobiliu“ (1907 m.) jžangoje, kreipdamasis j konstruktorių tos mašinos, kuria keliavo Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos keliais ir kuri, anof jo, „visuomeniniame gyvenime ne tik padarė perversmą, bet dar didesnj padarys“.

Kaprizingas, friuk’šmingas ir nepatogus automobilis traukė žmones fuo, kad jis galėjo greitai (tų laik4 supratimu), laisvai, savarankiškai judėti, teik­dannas naują žmoni4 bendravimo galimybę.

Automobilis sužavėjo rašyfoją Mirbo, savo žvilgsnius j jj nukreipė geo­grafai, sportininkai, žurnalisfai, nuotykių mėgėjai.

Kita idomi tema: http://automobiliu.mediapolis.lt/e-petrovas-nusipirko-toki-sena-ir-prabangu-automobili/

Patiko? Pasidalink

Profesionalus kėbulo dažymas Vilniuje

Automobilio kėbulo dažymo paslauga tenka pasinaudoti daugeliui vairuotojų. Išblukusi automobilio spalva ar po autoįvykio, mes visi norime sutvarkyti savo transporto priemonė ir jai suteikti prieš tai turėtą prekinę išvaizdą.

Tvarkingai atrodantis automobilis taip greitai savo vertės nepraranda, jį malonu vairuoti, juo galima džiaugtis. Dabar kėbulo dažymo paslaugas Vilniuje teikia ne viena ir tikrai ne dvi įmonės. Pasirinkimas pakankamai solidus, tik ar mes šioje vietoje gebame tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją.

Iš pradžių atrodo, kad gal nereikia čia niekuo ir per daug domėtis. Jie turi dažų, aš turiu automobilį, kurį reikia sutvarkyti ir viskas, jį atvarysiu, man atliks paslaugą. Bet mes visi norime kokybiškai atliko darbo, kuriuo vėliau nereikėtų nusivilti. Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje savo srities specialistų tikrai esama. Jie geba į savo darbą žiūrėti profesionaliai ir visada geba patarti klientui bei papasakoja, kokių darbų imsis, kad jų turima transporto priemonė vėl nušvistų gražia spalva.

Ši paslauga turi savo kainą, ieškoti pačio pigiausio varianto nedera. Pigiausiai tokius darbus atliksite savarankiškai, tik, deja, nesame mes visi tokie jau ir nagingi, neturime specialių dažymo kamerų bei įrankių. Žinoma, visa tai įmanoma įsigyti, tik šiuo atveju nereikėtų ir saugumo reikalavimų pamiršti, nes norėdami sutaupyti ir taupydami, mes galime labai greitai pamiršti darbų saugos reikalavimus. Taip pakenksime patys sau, o sveikata vis tik yra brangiausias turtas.

Kenksmingi ir pavojingi darbai

Kenksmingus ir pavojingus darbus palikime ekspertams, jie tikrai suvokia ir žino, kaip reikia elgtis, geba dirbti greitai bei patikimai. Savarankiškai aukštų rezultatų pasiekti yra sunku, nebent turime dažymo kamerą ir visus reikalingus įgūdžius. Bijoti darbų kainų nelabai reikia. Jos nėra be galo didelės, bet ir nekainuoja labai pigiai. Viskas priklauso nuo pačio kliento poreikių, vieni norės tik kapotą perdažyti, gi kitiems prireiks ir visą kėbulą nauja spalva padengti. Kuo daugiau darbo valandų sugaištama, tuo daugiau ir mokėti dera.

Vilniuje perdažyti automobilio kėbulą nesudėtinga, tereikia tiksliai žinoti ko nori, dera tada kreiptis pas specialistus, jie savo darbą atlieka kiek įmanoma greičiau, o tada lieka tik džiaugtis profesionaliai atliktu darbu.

Taip pat autonuomita.lt – teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba visą parą, be išeginių.

šaltinis: http://pcmag.lt/avarija-draudimas-pinigai/

Patiko? Pasidalink

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

Taip buvo sukurtas dviašis visureigis GAZ-61- 40 — populiariosios „emkos“ modifikacija su visais varančiaisiais ratais ir nauju šešių cilindrų 85 AG varikliu. Kaip tik šis automobilis ir yra visų šiuo metu eksploatuojamų visureigių „gazų“ ir „uazų“, arba „tarybinių džipų“, pirmtakas.

1940 metų vasarą per labai trumpą laiką buvo sukonstruotas ir pagamintas mažesnis paprastesnės konstrukcijos automobilis GAZ-64, skirtas armijai. Šis džipas atviras keturvietis automobilis be durų su atlenkiamu priekiniu stiklu, pasižymėjo itin geromis traukos ir dinaminėmis savybėmis. Nuo 1941 metų pradžios tarybinis džipas GAZ-64 buvo, gaminamas nedidelėmis partijomis.

Sunkiais karo metais (1943ųjų spalio mėn.) Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą džipą GAZ-67, o netrukus dar truputį jį modernizavus — GAZ-67B. Tai buvo nesudėtingos konstrukcijos, patvarus ir labai patikimas karinis lengvasis automobilis panašus į amerikietiškąjį Jeep. Jis turėjo atvirą, standžios konstrukcijos metalinį kėbulą sustumiamu brezentiniu stogu (tentu.) nuleidžiamą priekinį stiklą. Automobilio GAZ-67B abu tiltai varantieji, todėl juo buvo galima važinėti ne tik duobėtais kaimo keliukais, bet ir netvirtu puriu gruntu: per arimus, pusnynus, smėlėtais arba labai šlapiais ruožais. Kadangi vairuojamieji automobilio ratai turėjo didelį posūkio kampą, o visi ratai — padangas su specialaus profilio protektoriumi, GAZ-67B buvo labai manevringas ir įveikdavo bet kokias kliūtis.

Džipas GAZ-67B buvo labai patogus dar ir tuo, kad išėmus užpakalinę sėdynę vietoj dviejų keleivių galėjo vežti 250 kg krovinį, taip pat traukti priekabą su 800 kilogramų kroviniu. Pats automobilis svėrė 1320 kg, gerai buvo paskirstytas pakrautos mašinos svoris tarp ašių: 730 kg tekdavo priekiniam tiltui ir 990 kg užpakaliniam. GAZ-67B pravažumą didino ir kiti jo parametrai: ilgis — 3345 mm, plotis — 1720 mm, aukštis — 1270 mm. Automobiliu GAZ-67B buvo galima važiuoti 90 km per val su priekaba — iki 60 km per val. greičiu. Benzinas jam buvo naudojamas ne mažesnio kaip 57 oktaninio skaičiaus, degalų eksploatacinė norma 15 l 100 kilometrų.

Džipas GAZ-67B Didžiojo Tėvynės karo metu ir dar ilgai po karo buvo vienas populiariausių mūsų šalies automobilių. Vyresni žmonės, ypač vairuotojai, šiandien mielai prisimena šią be galo paprastos ir griežtos išvaizdos mašiną, vadintą „ožiuku“. Gorkio automobilių gamykla ją gamino ištisą dešimtmetį (1943-1953 m.). Retkarčiais dar ir šiandien ją galima sutikti mūsų keliuose.

1952 m. Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti naują tobulesnius konstrukcijos visureigį automobilį GAZ-69, o kiek vėliau — jo modifikacijas. 1954-1955 m. džipo GAZ-69 gamyba buvo perduota Uljanovsko mašinų gamyklai. Nuo 1972 m. čia gaminami naujo modelio. visureigiai UAZ-469B.

Įsidėmėtinas faktas: visureigis GAZ-69 1971 metais gavo aukščiausią įvertinimą tarptautiniame naujausių modelių džipų konkurse. Beje, su šiais tarybiniais džipais italų automobilistai atliko „juodąjį reidą“ per Afrikos kontinentą. Tarybinius visureigius GAZ-69, UAZ-469B labai dažnai galima sutikti Azijos bei Afrikos šaIyse, kur nėra gerų kelių.

Kolegos rašo apie: LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA jie taip pat brangiai superka automobilius vilniuje.

Patiko? Pasidalink