Keli liaudies šokio Linelis žingsniai

Poros šoka dar kartą į priekį kaip 1-2 taktuose.

Per šiuos du sulėtintus muzikos taktus kairėje scenos pusėje esančios merginos keturiais paprastaisiais žingsniais, taip pat pasileisdamos kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos sau per galvas, pasikeičia vietomis, bet pasisuka tik po ketvirtadalį rato dešinėn. Pačioje muzikos pabaigoje pasileidžia dešinėmis rankomis ir visos keturios sustoja į vieną virtinę scenos gilumoje kairėje, pasisukdamos dešiniuoju pečiu į žiūrovus.

Tuo metu kitos keturios merginos, esančios avanscenos dešinėje, daro lygiai taip pat ir sustoja į vieną virtinę, pasisukdamos kairiuoju pečiu į žiūrovus

Linų klojimas. Grojama antroji muzikos dalis.

Eidamos į šoną paprastuoju užkeičiamuoju žingsniu, merginos pasilenkusios kloja linus. Pasilenkia taip, kaip raudamos. Dešine rankoje, nuleistoje tiesiai žemyn ir truputį sulenktoje per alkūnę ir riešą, lyg laiko linų saują, o kaire ranka ima kas taktas po linų pluoštelį ir juos kloja ant žemės, ranka darydamos judesį į šoną priešinga kryptimi, negu eina.

Kloja per aštuonis taktus. Merginos, buvusios scenos gilumoje, aštuoniais žingsniais ateina į priekį, o buvusios priekyje, nueina į po paskutinio kairės kojos judesio visos merginos pasisuka dešinėn. Kairėje scenos pusėje merginos veidu į žiūrovus, o gilumoje dešinėje — nugara.

Šokėjai sueina į dvi virtines scenos šonuose. Suėjusios pasisuka per dešinį petį eilė į eilę ir susikabina poromis krepšeliu pro priekį. Poras sudaro tos pačios merginos.

Sukimasis per liemenį eilėse. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos šoka du polkos žingsnius eilė artyn eilės. Kitais dviem polkos žingsniais kiekvienos poros dešinėje pusėje stovinti mergina apsisuka vieną kartą su priešingoje eilėje stovinčios poros taip pat dešinėje pusėje stovinčia mergina. Sukasi susikabinusios dešinėmis rankomis per liemenį. Laisvosios rankos už sijonų.

Tuo metu kitos keturios merginos, likusios per porą žingsnių nuo besisukančių porų, daro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje, veidu atsigręžusios besisukančias.

Merginos sudaro vėl tas pačias poras. Porose susikabina krepšeliu pro priekį. Dviem polkos žingsniais poros atbulos atgal į tas pačias vietas, iš kuriu ką tik atėjo. Kitais dviem polkos žingsniais poros, susikabinusios per liemenį dešinėm rankomis, apsisuka po vieną kartą scenos šonuose. Kairės rankos už sijonų. Apsisukusios vėl susikabina pro priekį.

Merginos vėl šoka poromis du polkos žingsnius artyn viena šalia kitos. Kitais dviem polkos žingsniais, susikabinusios rankomis per liemenį, vieną kartą apsisuka tos merginos, kurios porose buvo iš kairės pusės. Kitos (tos, kurios pirma susidaro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje. Po sukimo priekyje esančios keturios merginos susikabina krepšeliu pro priekį. Tos, kurios sukosi paskutinės, stovi viduryje, o tos, kurios darė siūbuojamuosius žingsnius, stovi iš šonų. Visų rankos iš viršaus. Lygiai taip pat susikabina ir gilumoje keturios merginos.

Šokių bateliai vaikams ir ne tik.

Patiko? Pasidalink

Rinkos vertės formavimo strategija

Rinkos  vertė –  apskaičiuota pinigų  suma, už  kurią galėtų  būti   parduotas  turtas   vertinimo  dieną,   sudarius tiesioginį komercinį  sandorį tarp  norinčių turtą  parduoti ir norinčių turtą  pirkti asmenų  po šio turto tinkamo pateikimo į rinką,  jeigu   abi  sandorio   šalys  veiktų   dalykiškai,  be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų [21].

Iš informatyviai efektyvios bei konkurencingos rinkos tikimasi, jog yra stiprus ryšys tarp prekės kainos ir kokybės. Tuo tarpu daug plataus vartojimo prekių rinkų rodo, jog ryšys tarp prekės kokybės ir kainos yra silpnas. Pastebėtina, jog šis reiškinys labiau būdingas pigių, dažnai perkamų prekių rinkoms (maisto produktai), nei brangių prekių rinkoms (nekilnojamasis turtas). Tačiau negalima teigi, jog šis reiškinys visai nepasireiškia brangių prekių rinkose- jis pastebimas ir čia. Daugelis tyrimų rodo, kad kainą gali įtakoti kokybės įsivaizdavimas, kuri nepriklauso nuo realios kokybės, tai lemia kiek vartotojas pasiruošęs mokėti už prekę.

Kaina tai toks parametras, kuriuo pirkėjas pasitiki kaip kokybės arba vertės indikatoriumi. Jeigu rinka būtų informatyviai efektyvi, pirkėjai ramiai galėtų priimti tokią kokia yra kainą ir ieškoti tokio pirkinio, kuris patenkintų pirkėjo skonį ir prioritetus. Deja, dažniausiai kaina labai prastai parodo produkto kokybę ir yra susijusi daugiau su marketingo strategija. Vis dėl to, vyrauja tendencija, jog pirkėjai linkę manyti, kad jei prekė brangiau kainuoja ji yra geresnės kokybės, nors kokybės pranašumas akivaizdžiai nėra matomas [3].

Yra du kraštutiniai pardavimo kainos nustatymo principai. Vienas jų- drastiškai pervertinti turtą, tikintis pritraukti pirkėją didelėmis nuolaidomis. Kitas- nustatyti kainą artimą rinkos vertei, taip pritraukiant maksimalų skaičių pirkėjų, tačiau šiuo atveju darant tik nedideles nuolaidas. Kainos nustatymui didelę įtaką daro ir laikas per kurį pardavėjas tikisi parduoti turtą. Nustatyta žemesnė kaina gali sutrumpinti pardavimo laiką, tačiau dėl to gali nukentėti pardavėjas negaudamas visos tam tikro turto vertos sumos. Taigi galima daryti išvadą, jog savininkas užaukštindamas turto kainą, rizikuoja užtrukti daugiau laiko jį parduodant.

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO ATNAUJINIMO PROBLEMOS

Šiandieninę nekilnojamojo kultūros paveldo sampratą subrandino procesas susijęs su šiuolaikinės visuomenės raida, vertybėmis bei poreikiais. Seniau daugiausiai dėmesio buvo skiriama pavieniams meno kūriniams ar didiesiems paminklams. Pasaulio karų nulemti masiški griovimai bei didžiulės pramonės plėtros, prasidėjusios šeštajame dešimtmetyje, privertė žmones suprasti, jog reikia saugoti aplinką, kurioje jie gyvena ir dirba. Bėgant laikui keitėsi paveldo apsaugos samprata. Paveldo apsaugos filosofija nuėjo ilgą vystimosi kelią ir šiandien ji yra kur kas platesnė nei XIX a. pabaigoje ar XX a. viduryje. Dar ir dabar tęsiasi tarptautinės, regioninės bei atskirų šalių specialistų diskusijos, kurių tikslas rasti geriausius paveldo apsaugos metodus, pasimokant iš praėjusių šimtmečių klaidų ir pasiekimų.

Tačiau šiame darbe daugiausia dėmesio bus kreipiama į tai kokią ekonominę, socialinę bei kultūrinę naudą gali duoti kultūros paveldas. Visų pirma, šalis ar mietas besirūpnantis savo istoriniais pastatais gali tikėtis nuolat didėjančio turistų skaičiaus. Turizmas labai svarbus konkurencingumo skatinimui, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Smulkus ir vidutinis verslas išlieka vienu didžiausių ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų sukūrimo šaltinių. Tai – vienas svarbiausių mūsų tikslų, nes būtent smulkus ir vidutinis verslas daugiausia ir kuria turizmo aptarnavimo sferą. 2005 metais Vilniaus miestas iš turizmo gavo 990 mln. litų pajamų. Vieno turisto vidutinės išlaidos Vilniuje visos kelionės metu buvo 1 140 Lt. Prognozuojama, kad 2009 m. Vilnius sulauks apie 2 mln. svečių [15].

Turizmas svarbus, tačiau ne vienintelis iš ekonominės naudos rūšių. Pastatų restauravimas kiekvienais metais sukuria daug naujų darbo vietų. Be to, tai gali tapti katalizatoriumi ir paskatinti atsinaujinti ir kitus pastatus bei teritorijas. Taigi, skiriant pinigų pastatų atnaujimui galima uždirbti pinigų bei sukurti naujų darbo vietų taip skatinant komercinę plėtrą.

Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teisiniai aspektai

Kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, o pačiai nekilnojamojo turto apsaugai skirti du įstatymai: Saugomų teritorijų (1993 m., pakeitimai-  2001 m.). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (1994 m.) ir  Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (1996 m.).

1993 m. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kaip steikgti, valdyti, saugoti, naudoti, tvarkyti gamtos ir kultūros vertybes, kai tam tikrus teritorinius darinius, ir reguliuoti visuomeninius santykius  su saugomomis teritorijomis. (1 str.) Teritorijų saugojimas garantuoja gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugos, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaro sąlygas moksliniams tyrimams, pažintinei rekracijai, propaguoja gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. (2 str.).

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją (2001 12 14), saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, pažintiniams turizmui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes (3 str.). Saugomų teritorijų sistemos pagridą sudaro šis šios saugomų teritorijų kategorijos (4 str.):

  • Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos: erzervatai, draustiniai, paveldo objektai.
  • Saugomos kompleksinės teritorijos: valstybiniai- nacionaliniai ir regioniniai- parkai.

Veikla saugomose teritoijose reglamentuojama ne tik šiuo įsatymu, bet ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitais įstatymais (5 str.), taip pat saugomų teritorijų nuostatais, teritorijų planavimo dokumentais ir paveldo objektų reglamentais.

1994 metais priimto Nekilnojamųjų kultūros vertybinių apsaugos įstatymo tikslas- garantuoti Lietuvos kultūros vertybių apsaugą, gausėjimą ir perdavimą ateities kartoms. Vertybių apsaugos tikslas- išsaugoti šias vertybes kaip autentiškus Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojus ar meno kūrinius (2 str.). Įstatymo objektas yra vertybės, dėl savo kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės turinčios specialų, jų vertę atitinkantį ir šiame įstatyme nustatytą valstybinės apsaugos rėžimą  (3 str.). Tokios vertybės yra archeologijos ar kitokie objektai, statiniai ir jų kompleksai, ansambliai kartu su teritorijomis ir vietovės turinčios kultūrinę ir visuomeninę reikšmę. Čia priskiriamos ir kilnojamosios vertybės, kurios yra nekilnojamųjų vertybių priklausiniai.

Valstybinę kultūros vertybių apsaugą tvarko Kultūros vertybių apsaugos departamentas ( KVAD). KVAD Kultūros ministerijos sistemoje yra juridinis asmuo ir valstybės biudžete turi atskirą eilutę, jam priklauso kultūros vertybių apskaitos tarnybos funkciją vykdantis Kultūros paveldo centras. Departamentas turi savo struktūrinius teritorinius padalinius visose apskrityje. KVAD atlieka kultūros vertybių apskaitą, sudaro jų apskaitos reglamentus, nustato apsaugos zonas, prižiūri nekilnojamųjų kultūros vertybės valdymą, naudojimą, tyrimo ir tvarkymo darbus, atestuoja paminklosaugos ir tvarkymo darbų specialistus, išduoda leidimus vykdyti darbus ir kontroliuoja paveldosaugos bei paveldotvarkos darbus.

Objektus, turinčius kultūrinę, t.y. archeologinę, istorinę, techninę ir technologinę, meninę ar mokslinę vertę ir visuomeninę reikšmę (visuomenės poreikį išsaugoti kultūrinę vertę kaip tautos savastį ir tęstinumą. 1 str.), KVAD registruoja kaip nekilnojamąsias kultūros vertybes, o įrašymą į registrą skelbia „Valstybės žiniose“. Valstybinės reikšmės kultūros vertybių sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtina LR Seimas. Reikšmingas nekilnojamąsias kultūros vertybes, pasiūlius KVAD ir pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai, kaip kultūros paminklus tvirtina Vyriausybė.

Už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą, pagal šį įstatymą atsako jų šeimininkai ir valdytojai (13 str.), o savivaldybės yra atsakingos už jų teritorijoje esančias ir konkrečių savininkų neturinčias vertybes. Nekilnojamųjų vertybių saugojimas turi atitikti jų kultūrinę vertę bei autentiškumą ir sudaryti sąlygas šias vertybes tinkamai eksponuoti.

Vertybės saugomos jas tinkamai prižiūrint, tvarkant bei naudojant (14 str.). Priežiūra turi garantuoti šių vertybių fizinės būklės stabilumą. Tvarkymo atžvilgiu taikomi tokie režimai:

  • Konservavimo- išsaugo esamą vertybės sudėtį ir apimtį.
  • Konservavimo- restauravimo- išsaugo esamą vertybės sudėtį ir apimtį, restauruojant atskirus jos elementus.
  • Restauravimo- atkūrimo- vertybės restauravimas ir pritaikymas, prarastų elementų atkūrimas.
  • Naudojimo atžvilgiu nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomi tokie režimai:
  • Rezervacinis- draudžiamas ūkinis naudojimas.
  • Riboto naudojimo.
  • Universalus- naudojimas neribotas.

Tvarkymo darbai yra priešavariniai, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo. Priešavarinių, remonto ir pritaikymo darbų tikslas- garantuoti šių vertybių gerą fizinę būklę ir praktinį naudojimą, išsaugant apsaugos reglamente nustatytą sudėtį ir apimtį, pagrindinius vertės požymius ir teritorijas. Tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tikslas- atskleisti šių vertybių kultūrinę vertę, išsaugant autentišką sudėtį ir apimtį ir pagrindinius kultūrinės vertės požymius, eksponuoti šias vertybės ar jų atskiras dalis, atkurti prarastus vertybės elementus. Tvarkymo darbų parinkimas priklauso nuo kultūros objekto vertės, fizinės būklės, autentiškumo bei tvarkymo ir naudojimo rėžimų, nustatytų apsaugos reglamente. Atkūrimo darbai atliekami tik išimtinais atvejais (21 str.).

Priešavariniams, remonto ir pritaikymo darbams reikalingas KVAD leidimas ir pritaikymo darbams su KVAD suderintas projektas. KVAD per 1 mėnesį išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako jį išduoti. Leidimas ir suderintas projektas galioja vienerius metus (22 str.). Kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbams būtina iš anksto turėti KVAD patvirtintas sąlygas, programas ir projektus. KVAD sprendimą turi priimti ne per ilgiau kaip 2 mėnesius. Toks suderinimas ar patvirtinimas galioja trejus metus, o leidimas, išduotas per 15 dienų, galioja vienerius metus (23 str.).

KVAD turi teisę uždrausti veiksmus, galinčius sumenkinti į registrą neįrašytus objektus, kuriuose yra kultūrinės vertės požymių, kol bus išspręstas jų įrašymo į registrą klausimas (24 str.).

Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą vertybėms, jų teritorijoms, privalo suremontuoti, restauruoti arba atkurti vertybes. Jei vertybės savininkas nesilaiko vertybių apsaugos reglamento ir jas žaloja ir jei tai tęsiasi po KVAD raštiško įspėjimo, KVAD teismine tvarka gali tą vertybę perimti iš savininko, pamokėdamas jam kultūros vertybės vertę (pagal susitarimą ar kainą nustatytą teismo) [4].

šaltinis: NEKILNOJAMO TURTO RINKOS TYRIMAI VERTINIMO PROCESE

Patiko? Pasidalink

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį

Saikingai ir atsargiai vartotinos stimuliuojančios priemonės. Žinoma, nereikia manyti, kad vairuotojui gali pakenkti nedidelis puodukas kavos: Atvirkščiai, kava pagerina jo savijautą ir, sustiprina dėmesį. Tačiau per didelis kavos vartojimas duoda visiškai priešingus rezultatus: atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, nerimas, širdies plakimas, kartais traukuliai, spengimas ausyse, pykinimas ir kiti sutrikimai, kurie, vairuojant automobilį, esti pavojingi.

Vienintelė priemonė, pašalinanti nuovargį ir grąžinanti jėgas, yra ilgas miegas, patogiai išsitiesus.

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį. Jei neteko kojos ar rankos arba jų judrumas pasidarė ribotas, vairuotojas nepraranda savo kvalifikacijos. Tačiau dauguma atvejų tenka pritaikyti automobilį tam defektui. Pavyzdžiui, netekus vienos ir netgi abiejų kojų, automobilį galima valdyti tik rankomis. Tada sankabos ir stabdžių sistemos valdymą reikia pertvarkyti rankiniam valdymui.

Netgi neturint vienos akies, galima gauti vairuotojo teises, jeigu žmogus išmoko normaliai matyti viena akimi ir tiksliai nustatyti atstumą.

Valdyti automobilį gali ir kurčias žmogus. Tik jis turi būti ypač atidus ir išsiugdyti didelį pastabumą.. Toks vairuotojas savo automobilį iš priekio ir iš užpakalio turi pažymėti kelių kodekso numatytu ženklu (geltonos spalvos pusapskritimis, kurio spindulys — 85 mm).

Tačiau sergantis kai kuriomis ligomis ir turintis tam tikrų defektų žmogus negali valdyti automobilio. Tai pasakytina apie alkoholizmą, epilepsiją, širdies ydą, paralyžių, sifilį, protinius sutrikimus, komą, įsisenėjusi cukrinį. diabetą ir kt.

Norint gauti vairuotojo teises, reikia turėti teigiamą medicininio patikrinimo išvadą. Tiktai gydytojas gali nustatyti, ar sveikata leidžia valdyti automobilį Šiauliuose. Pažymėtina, kad kai kurioms vairuotojų profesionalų ir mėgėjų kategorijoms nuo tam tikro amžiaus būtina periodiškai atlikti medicininį sveikatos patikrinimą.

Išmetamosios dujos

Automobilio išmetamosios dujos yra labai kenksmingos žmogaus organizmui. Kai variklio išmetamasis vamzdynas nehermetiškas ir dalis išmetamųjų dujų patenka į kėbulo vidų, vairuotojas gali apsinuodyti.

Siekiant išvengti apsinuodijimo pavojaus, kai slopintuvas arba išmetamasis vamzdynas praranda hermetiškumą, automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad viduje susidarytų nedidelis perteklinis oro slėgis. Tačiau, atidarius kėbulo langus, perteklinio slėgio nebelieka ir išmetamosios dujos gali patekti į kėbulo vidų.

Išmetamosiose dujose esti nemažai anglies monoksido, arba smalkių. Šios dujos — nuodingos. Apsinuodijimas jomis — pavojingas gyvybei. Ir tą pavojų sunku pajusti, nes smalkės neturi kvapo ir beveik negalima pastebėti, ar jų yra.

Apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis pavojus tuo didesnis, kad vairuotojas greitai ir staigiai praranda sąmonę. Pirminiai apsinuodijimo požymiai (silpnumas ir šaltas prakaitas) praeina greitai ir nepastebimai, po jų staiga netenkama sąmonės.

Organizmas ne tik sunkiai apsinuodija, bet ir paprastai visa tai baigiasi avarija.

Todėl, dirbant varikliui, vairuotojas, vos pajutęs kėbule išmetamųjų dujų kvapą, turi nedelsdamas sustoti ir patikrinti išmetamojo vamzdyno hermetiškumą.

Ypač pavojingas apsinuodijimas išmetamosiomis dujomis ištinka, paleidus variklį uždarytame garaže. Tokiomis sąlygomis apsinuodijama anglies monoksidu staiga; vairuotojas nebegali atidaryti durų ir prasigauti laukan, nes praranda sąmonę.

Išgelbėti tokį neatsargu vairuotoją gali tik greita pagalba ir laiku atvykęs gydytojas.

Informacija apie vairuotojų reakcija.

Patiko? Pasidalink

Medicininis patikrinimas prieš keliones

Orientaciniai objektyvūs duomenys, dėl kurių vairuotojas neleidžiamas į kelionę, yra pulso dažnio padidėjimas daugiau kaip 20 tvinksnių per minutę, palyginti su pastoviu tiriamo vairuotojo pulso dažniu, pulso ritmo sutrikimas, arterinio kraujospūdžio dydžio pakitimas daugiau kaip 20 mm gyv. st., palyginti su normaliu vairuotojo kraujospūdžiu, pakilusi kūno temperatūra, teigiami alkoholio bandiniai. Jeigu tikrinant vairuotojo sveikatą nukrypimų nerasta, jo kelionės lape prieš kelioninį patikrinimą atlikęs medicinos darbuotojas įrašo „sveikas“. Be šios atžymos vairuotojo negalima leisti į kelionę. Neišteisti asmenys registruojami specialiame žurnale, kuriame nurodoma priežastis ir kokių priemonių buvo imtasi. Vairuotojai, kuriems nebuvo leista dirbti dėl ligos, siunčiami į polikliniką.

Autotransporto įmonėse, kuriose praktikuojamas patikrinimas prieš kelionę, paprastai sumažėja eismo nelaimių dėl vairuotojų kaltės ir jie tampa drausmingesni.

Svarbu, kad po vairuotojų medicininio patikrinimo prieš kelionę išaiškinamos kai kurių susirgimų ankstyvosios stadijos, todėl galima laiku pradėti juos gydyti.

Sveikatos punktų darbuotojai ir autotransporto įmonių vadovai turi įvertinti vairuotojų individualias ypatybes ir profesinės veiklos galimybes. Reikia žinoti kad pradedantieji vairuotojai, vairuodami automobili, išeikvoja daugiau energijos negu patyrę. Sudėtingomis eismo aplinkybėmis jie greičiau nuvargsta ir nesugeba sukaupti dėmesio. Todėl pradedantiesiems vairuotojams reikalingos trumpalaikės pertraukos poilsiui, dėmesio atstatymui ir nervinei emocinei įtampai sumažinti.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Patyrę su dideliu darbo stažu vairuotojai yra vairavimo meistrai, jie gerai prognozuoja eismo aplinkybių pasikeitimus, tačiau dėl amžiaus sulėtėja jų reakcija, jie sunkiau pakelia fizines apkrovas ilgose kelionėse, ypač tamsiu paros metu. Vyresnio amžiaus vairuotojai daug sunkiau pripranta dirbti su naujų modelių automobiliais. Imantis profilaktinių priemonių prieš vairuotojų nuovargi, reikia atsiminti, kad jos labai svarbios vairuotojams, turintiems daugiau kaip, 50 metų. Ukrainos TSR automobilių transporto ministerijos įmonių sveikatos punktuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinantiems autobusų ir taksi vyresnio amžiaus vairuotojams.

Medicininio patikrinimo prieš kelionę metu vairuotojams paprastai neleidžiama dirbti dėl šių pagrindinių priežasčių: apsvaigimo alkoholiu, hipertoninės ligos paaštrėjimo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, traumų, pervargimo.

Neblaivūs vairuotojai dažnai sukelia avarines situacijas, ir jiems negalima leisti dirbti. Jeigu neblaiviems vairuotojams neleidžiama dirbti pakartotinai, tai prieš tokius vairuotojus reikia imtis priemonių kaip prieš chroniškus alkoholikus. Negalima pamiršti, kad, specialistų duomenimis, vairuotojai, sergantys nervinėmis psichinėmis ligomis, taip pat alkoholizmu, į avarijas patenka 3-3,5 karto dažniau negu sveiki vairuotojai.

PAGRINDINĖS TAISYKLĖS, KAIP IŠVENGTI ŽAIZDOS UŽKRĖTIMO PO AUTOMOBILIO AVARIJOS

Patiko? Pasidalink

Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Koridorius („Šiaurė-Pietūs“) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-Kaunas­Varšuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;

Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-Vitebskas­Pskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai“): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Euro­pos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietu­vos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:

  • sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
  • kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magist­rale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų eu­ropinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio gele­žinkelių linija.

Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sfe­ros reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausu­mos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.

Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendi­nimu:

  • palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
  • vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valsty­bine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.

Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas

Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų pri­sijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.

Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių trans­porto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisi­jungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lie­tuva  yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarp­tautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis

Konvencijos pavadinimas Sutartis
Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių Sutartis dėl susisiekimo su VFR
Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės
Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos
Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje
Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo
Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive
Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo

Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus van­denų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.

Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumen­tus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Res­publikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisieki­mo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specia­listų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO prie­de nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari­mas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.

Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Patiko? Pasidalink

Vip automobilių bruožai

Yra ir kitų pirmųjų vip automobilių bruožų. Greitis — dvidešimt kilometrų per valandą. Aukštas, kaip laidotuvių vežimas, tenfas baldakimas. Pavaros grandininės. Kėbulo armatūra varinė. Kriaušės formos signalas aflieka tais laikais madingą motyvq. Blyškūs žibinfai — tikriausiai acetileniniai, o ne elektriniai. Apie duslintuvo vožtuvq reikia farti keletą lodži4. Duslintuvas sulėfina pa­naudofq variklio duj4 išmetimą į atmosferą ir šifaip sumažina išmetimo friukš­mq. Užfat dalj galingumo variklis sunaudoja jveikti duslintuvo pasipriešini­mui dujoms. šiuolaikiniams galingiems varikliams tokios „Išlaidos“ neturėt4 didesnės reikšmės, tačiau „Antilopės“ laikų varikliai ir taip buvo silpni. Greitam jsibėgėjimui reikėjo didesnio galingumo, todėl šoferis atidarydavo vožtuvą, ir dujos, aplenkdamos duslintuvą, laisvai, su trenksmu išsiverždavo j atmosferą.

Antilopė – vip automobilis

Nėra abejonės, kad „Anfilopė“—  vip automobilis, pagaminfas apytikriai 1902-1905 mefais. Variklis yra priekyje: tai patvirtina ir radiatorius, ir „fono“ kėbulas (kurio užpakalyje jtaisyti variklj nejmanoma), ir daug kitų dalykų.

Bet štai „Loren-Ditrich“ („Lorraine-Diefrich“) markė kelia rimtų abejonių. Kozlevičius, prie radiatoriaus pritvirfinęs varinj šios markės ženklelj, pastebi­mai sfengėsi sumažinfi savo automobilio amži4. Prancūzų firma „Loren-Di­trich“ automobilius padėjo gaminti fik 1910 metais. šio periodo mašinos buvo ilgesnės, sū durelėmis iš šon4 ir negalėjo būti laikomos muziejiniais eksponatais; jas galėjai matyti gatvė’se, kaip kad dabar pirmos laidos „Mosk­vičių“ arba „Pobedą“. Mašina sena, bef j muziejų jai dar anksti.

Mūsų aprašymą labiausiai panaši 1905 metų laidos italų automobilio „FIAT“ (Fabbrica ltaliana Aufomobili Torino) fotografija. Didelės klaidos nebus, jeigu fuo mes ir apsiribosime.

Deja, „Antilopės“ atkūrimas pasirodė perdaug brangus ir ilgas darbas. Teko filmuoti ją maždaug afifinkantj trečiojo dešimfmečio automobilj. Gali­mas daiktas, skirfumą pastebėjo tik nedaugelis žiūrov4. O tikroji „Antilopė“, žinoma, būfq buvusi jdomesnė.

Didžiojo Sibiro kelio pabėgiais

„Jums aš dėkingas už daugelj naujų ir visų maloniausi4 jspūdži4, už žinias, kurių negali duoti knygos, už fai, kad aš ištisus mėnesius galėjau mėgaufis visiška laisve, pamiršęs ne tik svarbius savo reikalus, nef save pafj, atsidūręs naujose šalyse ir mažai man žinomose vietose, tarp pačių jvairiausių fipų žmoni4, kuriuos aš geriau supratau, nes mačiau iš arti…“— sako prancūzų rašyfojas O. Mirbo (Ostave Mirbeau) knygos „Kelionė automobiliu“ (1907 m.) jžangoje, kreipdamasis j konstruktorių tos mašinos, kuria keliavo Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos keliais ir kuri, anof jo, „visuomeniniame gyvenime ne tik padarė perversmą, bet dar didesnj padarys“.

Kaprizingas, friuk’šmingas ir nepatogus automobilis traukė žmones fuo, kad jis galėjo greitai (tų laik4 supratimu), laisvai, savarankiškai judėti, teik­dannas naują žmoni4 bendravimo galimybę.

Automobilis sužavėjo rašyfoją Mirbo, savo žvilgsnius j jj nukreipė geo­grafai, sportininkai, žurnalisfai, nuotykių mėgėjai.

Kita idomi tema: http://automobiliu.mediapolis.lt/e-petrovas-nusipirko-toki-sena-ir-prabangu-automobili/

Patiko? Pasidalink

Žmogaus – kompiuterio sąsaja I dalis

Pirma programa, kas ja sukūrė, kada?

JAV, 1963. Ivan Sutherland sukuria pirmą grafinę programą Sketchpad  ir grafinę vartotojo sąsają.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja, ką nagrinėja ši sritis?

ŽKS yra mokslas apie dviejų sudėtingų sistemų – kompiuterinės sistemos ir jos naudotojo – santykius. ŽKS siekia suvokti naudotoją ir kompiuterinę sistemą, kad palengvintų jų sąveiką. Dėmesio centre yra žmogus (naudotojas). ŽKS siekia suvokti, kaip veikia naudotojas, jo atliekamas užduotis ir kompiuterinės sistemos struktūrizavimo būdus, užtikrinančius patogų užduočių atlikimą.

Esme kuriant IS, kur nereikia naudoti spalvų, kiek spalvų turi būti?

Regėjimo  centre  akis  geriausiai  skiria  raudoną  ir  geltoną  spalvas,  o  mėlynai  yra mažiausiai  jautri.  Todėl  maži  mėlyni  objektai  gali  pasimesti  ekrane,  ypač,  jei  tai  yra melsva spalva. Vadinasi, reiktų vengti mėlynos spalvos tekstų ir linijų. Labiausiai akis yra jautri raudonos spalvos atspalviams, o mėlynos spalvos atspalviams – mažiausiai. Priešingos spalvos neturėtų būti kartu, nes tai vargintų akis,  ypač raudonos ir mėlynos bei geltonos ir violetinės spalvų deriniai Todėl  projektuojant  sistemas,  skirtas vyresniems  naudotojams,  spalvų  kontrastas  turi  būti  didesnis  nei  jauniems  žmonėms. Per  mažai  spalvų  yra  geriau  nei  per  daug. Vaikams skirtos  programos  turi  būti spalvingesnės nei suaugusiems, nes spalvos skatina vaikų vaizduotę. Spalvų nauda (dėmesio atkreipimas, informacijos grupavimas) yra pametama, kai spalvų yra per daug. Skirtingų spalvų kiekis negali viršyti šešių (4-5 spalvos lange ir 7 spalvos sistemoje). Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau perskaityti tekstą. Lengviausia skaityti nespalvotą tekstą, nes balta ir juoda sukuria didžiausią kontrastą.

Klausa, kam naudojama, kur naudojama

Garsas yra gera priemonė sutelkti naudotojo dėmesį, nes žmonės greičiau reaguoja į garsą nei į vaizdo signalą. Garsai gali sukelti naudotojui apmaudą ir susierzinimą. Projektuojant žmogaus ir kompiuterio sistemas garso signalai turi būti naudojami, kai reikalinga greita naudotojo reakcija.

Lietimas

Lietimas yra ypač svarbus žmonėms su regos sutrikimais. Naudingas jis triukšmingoje aplinkoje,  kai  reikalingas  papildomas  būdas  sutelkti  dėmesį.  Lietimas  yra  svarbus,  projektuojant,  pavyzdžiui,  klaviatūras.

Dėmėsis, kiek darbu galima atlikti

kad vienu metu žmogus gali sutelkti  dėmesį  vieninteliam  dalykui  arba  sąmoningai  apdoroti  tik  vieną  signalą.  Jei lygiagrečiai  yra  valdoma  keletą  procesų,  tuomet  kiti  yra  pasąmonėje.  Kitaip  tariant, dėmesio  centras  yra  vienas.  Jei  žmogus  intensyviai  apdoroja  kokį  nors  svarbų  ir intensyvų  informacijos  srautą,  jis  nepastebi  šalia  esančių  kitų  srautų,  net  jei  jie  yra priimamai to paties jutiminio organo. Neįmanoma  pakeisti  vidinio  žmogaus  funkcionavimo  mechanizmo,  tačiau  galima  jį išnaudoti.

Jei projektuojant sistemą paaiškėja, kad tam tikrai užduočiai atlikti reikalingas šiek tiek daugiau nei įprastas sistemos reakcijos laikas, reikia išlaikyti naudotojo dėmesio centrą, užmaskuojant  erzinantį  sistemos  delsimą.

Sąsajos turi būti taip projektuojamos, kad vienu metu naudotojo dėmesys būtų sutelktas vienam dalykui. Jei naudotojas yra verčiamas daryti daugelį veiksmų lygiagrečiai, vis vien jis juos atlieka nuosekliai, o blaškymasis tik didina klaidų tikimybę. Daugumoje šiuolaikinių sistemų naudotojas yra priverstas vienu metu sekti  du  dalykus, būtent  sistemos  būseną  ir  savo  užduotį.  Sąsaja turi  palengvinti  atlikti  naudotojo užduotį.  Jei  sistemos  savybės  verčia  nukreipti  dėmesį  nuo  užduoties  prie  sistemos savybių, užduotis jau negali būti atlikta automatiškai. Tai sukelia naudotojo nuovargį ir erzina jį.

Kolegos rašė apie personas

Patiko? Pasidalink

Krautuvai: kaip išsirinkti?

Nesvarbu ar stambaus ar smulkiojo verslo atstovas esate, puikiai žinote, kad turint gamybinio tipo įmonę, eksplotuojant sandėlius būtina pasiruošti jų naudojimui ir normaliam funkcionavimui. Taigi esant dideliam produkcijos kiekiui būtina pasirūpinti krautuvais. Tai lengvai galite padaryti apsilankę . Čia ne tik gausite daug naudingų patarimų, bet jums padės išsirinkti tokį krautuvą, koks jums bus patogiausiais, pagal krovinių dydį, svorį ir tūrį, būsimas sąnaudas bei įvertins visus kitus jūsų poreikius, pasiūlys ne tik pirkti, bet galbūt ir išsinuomoti reikiamą techniką, tam, kad nenukentėtų jūsų finansai ir būtų pasirinktas optimaliausias sprendimas verslui. Kasdieniam darbui tai labai reikalinga technika, be kurios neišsiverstų joks, net nedidelis verslas. Be abejonių siūlomos paslaugos bus naudingos ir bus tik menka investicija palyginus su gaunamu pelnu. Krautuvas būtina kiekvieno sandėlio įranga, be kurios neišsivers joks verslininkas ar darbuotojas.

Kaip išsirinkti krautuvą ir frezą

Priklausomai nuo jūsų verslo pobūdžio, gaunamų ar iš vežamų prekių matmenų, dydžio, pobūdžio, jūs galėsite išsirinkti tokį, koks bus patogiausias ir ekonomiškiausias tik čia ir tik pasitarę su profesionalais. Čia jie patars ne tik koks geriausias maitinimo šaltinis jūsų krautuvui ir frezai, bet ir pardavę ar išnuomoję jį jums toliau juo rūpinsis. Sugedus patys, užsakys reikiamas detales ir jas pristatys bei suteiks visą reikiamą informaciją, kokios tik jums prireiks. Tai nėra paprasta technika, šie įrenginiai reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, dėl kurios jums nereikės jaudintis. Be to užsisakius frezą žymiai palengvės jūsų darbo planavimas, jo naudojimas žymiai paspartins procesus, prekių priėmimą ar atidavimą, medžiagų transportavimą ir jų tiekimą. Net nedideliems sandėliams krautuvai yra reikalingi tam, kad pakrautų krovinį į mašinas ar užkeltų ant aukštų rampų. Tai žymiai pagerins darbo kokybę, jo spartą, sumažins darbuotojų jėgos sąnaudas ir naudą pamatysite praktiškai iš karto. Iš esmės pakeitę darbų organizavimą, įdiegę šiuolaikiškas technologijas tikrai nenusivilsite ir beliks džiaugtis taip lengvai, paprastai ir greitai pasiektais rezultatais. Todėl siūlome nedvejoti, juk nebūtina pirkti, galima ir išsinuomoti pradžiai ir naudodamiesi nuspręsite ar jums reikalinga tokia investicija.

Šaltinis kuris turi daugiau info apie: žemės frezas

Patiko? Pasidalink

Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Kiekvienais metais kadastriniai matavimai tampa vis reikalingesni. Nenuostabu, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir vis daugiau užfiksuojama šio turto sandorių. Visi norintys parduoti, pirkti, išnuomoti ar kitaip naudoti žemės sklypus, turi atlikti tikslius matavimus. Visi geodeziniai matavimai turi būti atlikti tinkamai.

Ne tik kadastriniai matavimai ir jų pateikiami duomenys yra svarbiausi užsakovui. Paslaugų kaina taip pat užima svarbią vietą. Dažnai pirmą kartą su tuo susiduriantys žmonės nesupranta ar nustatyta kaina yra gera. Kainos nustatomos atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos suskaičiuojamas mokestis už kadastrinių matavimų paslaugas. Visų pirma kaina tiesiogiai susijusi su tuo kokio dydžio žemės sklypą matininkas turės matuoti. Kuo didesnis žemės plotas, tuo daugiau darbo laiko skiriama šiam darbui. Taip pat kaina priklauso ar dirbti teks rajone, ar mieste. Matininkai skaičiuoja didesnius įkainius ir už sudėtingesnius sklypų matavimus, kuomet yra neįprastos formos ir kita. Jeigu Jums reikia kadastrinių matavimų skubiai – kaina didėja. Taip pat paslaugų įkainiai būna didesni šiltuoju metų laiku, kai užsakymų įprastai būna daugiau. Žinodami, kad kaina priklauso nuo daugelio kriterijų galima rinktis matininką. Tai labai atsakinga užduotis, nes pasirinkus patirties neturintį ar be reikiamo išsilavinimo žmogų, galima gauti netikslius duomenis arba visai negauti darbo, o susigražinti sumokėtus pinigus gali būti neįmanoma. Kartais pasitaiko ir tokių sukčiavimo, ir apgaudinėjimo atvejų. Žinant tokius atvejus, galima patiems nuo to apsisaugoti.

taip pat pasiskaitykite: Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

Patiko? Pasidalink

Ką kalba supirkėjai apie variklio sandarą

Pasak supirkėjų dabartinių automobilių šiluminiai varikliai yra vidaus degimo varikliai, nes degalai dega jtį cilindruose. Pagal darbinio mišinio sudarymo būdą ir vartojamą kurą vidaus degimo varikliai skirstomi j dvi grupes: 1) varikliai su išoriniu mišinio sudarymu (karbiura­toriniai; kuras — benzinas ir dujų varikliai — jų kuras— degiosios dujos); 2) varikliai su vidiniu mišinio sudarymu (dyzeliniai; kuras dyzeliniai degalai).

Jeigu į cilindrą (2 pav.) jleisime tiek de,giojo mišinio, kiek jo reikia degirnui palaikyti, ir uždegsime elektros kibirkštimi, cilindre išsiskirs daug šilumos ir ,pakils slėgis. Besiplečianč’ios dujos slegia ir cilindro sieneles, ir stūmoklj, todėl šis slenka cilindru. Stūmoklis per .pirštą šarnyriškai sujungtas su viršutine švaistiklio galvute; apatinė švaistiklio igalvutė paslankiai ,pritvirtinta prie alkūninio ve­leno kakliuko. Cilindre slankiojantis stūmoklis .per švaistiklį suka alkūninj veleną ir ant veleno galo jtvirtintą smagratj. Stūmoklio slenkamąjį judesj švaistiklis ir alkūninis velenas ipaverčia sukamuo­ju smagračio judesiu.

2 pav.

Kad variklis dirbtų, iš jo cilindro reikia ,periodiškai pašalinti deginius ir I jj jleisti degiojo mišinio. Deginiai išmetami ir degiojo mišinio jleidžiama pro dvi skyles (išmetimo ir siurbimo).

Dujoms plečiantis cilindre, stūrnoklis slenka žemyn, suteikdamas energiją smagračiui, paskui, naudodamas smagračio energiją, kyla j viršų ir pro atsidariusį išmetimo vožtuvą ištstumia deiginius iš ci­lindro į atmosferą.

Stūmokliui pakilus iki viršutinės padėties, ‘išmetimo vožtuvas užsidaro. Smagratis su alkūniniu velenu sukasi toliau, ir stūmoklis išmetimo vožtuvo slenka žemyn.

Stūmoklis cilindre pakaitomis atsiduria tai viršutinėje, tai apa­tinėje padėtyje. Kraštinės ,padėtys, kuriose pasikeičia stūmoklio slin­kimo kryptis, vadinamos rimties taškais (viršutiniu ir apatiniu) (vrt ir art) (2 pav.).

Stūmoklio kelias tarp rimties tašky vadinamas stūmoklio etga. Per kiekvieną stūmoklio ei,gą alkūninis velenas pasisuka ,puse sūkio (180°). Procesas cilindre, jvykstantis per vieną stūmoklio eigą, va­dinamas taktu.

Ertmė – cilindro tūris

Ertmė, kuri susidaro cilindre stūmokliui iš viršutinio rimties taš­ko atėjus j apatinj, vadinama cilindro darbiniu tūriu.

Ertmė virš stūmoklio, esančio viršutiniame rimties taške, vadi­nama degimo kameros tūriu. Sis tūris — mažiausias.

Darbinis cilindro tūris kartu su degimo kameros tūriu sudaro bendrąii cilindro tūri. Daugiacilindrių variklių visų cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais, vadinama variklio litražu. Kai bendrasis tūris mažesnis kaip 1 I, litražas reiškiamas kubiniais centimetrais.

Vienas svarbiausių variklio yra suslėgimo lačpsniS. Jis ly,gus cilindro bendrojo tūrio ir de,gimo kameros tūrio santykiui. Kuo didesnis isuslėgimo laipsnis, tuo ekonomiškiau dirba variklis ir tuo didesnė jo galia.

Kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo mažesnis degimo kameros paviršius, su kuriuo liečiasi dujos, todėl mažesni šilumos nuostoliai, taigi variklis dirba ekonomiškiau. Kartu padidėja ir variklio galia, nes kuo didesnis suslėgimo laipsni:s, tuo aukštesnė temperatūra, dIdesnis darbinio mišinio degimo greitis ir didesnis stūmokli vei­kiantis vidutinis slė,gis. Karbiuratorinių ir dujų variklių Isuslė,gimo laipsnis nuo 6 iki 9, dyzelinių variklių.

Kad įvyktų darbo taktas, t. y. sudegtų darbinis misinys ir išsi­plėsty dujos, reikalingi du parengiarnieji taktai jsiurbimas ir sti­slėgimas ir baigiamasis taktas — deginių išmetimas.

Daugiau info rasite: automobilių supirkimas Alytuje. Supirkėjai Alytuje nuodugniai aprašė visus galimus sunkumus su variklio sandara cilindrų neveikimu ir pan., kas būna blogai, ko saugotis, tai pateikta prieš tai medžiagoje.

Taip pat naudotas šaltinis: Automobilius superka su ventiliatoriaus gedimais

Patiko? Pasidalink