Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Koridorius („Šiaurė-Pietūs“) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-Kaunas­Varšuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;

Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-Vitebskas­Pskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai“): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Euro­pos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietu­vos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:

  • sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
  • kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magist­rale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų eu­ropinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio gele­žinkelių linija.

Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sfe­ros reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausu­mos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.

Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendi­nimu:

  • palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
  • vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valsty­bine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.

Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas

Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų pri­sijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.

Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių trans­porto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisi­jungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lie­tuva  yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarp­tautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis

Konvencijos pavadinimas Sutartis
Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių Sutartis dėl susisiekimo su VFR
Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės
Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos
Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje
Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo
Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive
Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo

Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus van­denų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.

Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumen­tus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Res­publikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisieki­mo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specia­listų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO prie­de nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari­mas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.

Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Patiko? Pasidalink

Vip automobilių bruožai

Yra ir kitų pirmųjų vip automobilių bruožų. Greitis — dvidešimt kilometrų per valandą. Aukštas, kaip laidotuvių vežimas, tenfas baldakimas. Pavaros grandininės. Kėbulo armatūra varinė. Kriaušės formos signalas aflieka tais laikais madingą motyvq. Blyškūs žibinfai — tikriausiai acetileniniai, o ne elektriniai. Apie duslintuvo vožtuvq reikia farti keletą lodži4. Duslintuvas sulėfina pa­naudofq variklio duj4 išmetimą į atmosferą ir šifaip sumažina išmetimo friukš­mq. Užfat dalj galingumo variklis sunaudoja jveikti duslintuvo pasipriešini­mui dujoms. šiuolaikiniams galingiems varikliams tokios „Išlaidos“ neturėt4 didesnės reikšmės, tačiau „Antilopės“ laikų varikliai ir taip buvo silpni. Greitam jsibėgėjimui reikėjo didesnio galingumo, todėl šoferis atidarydavo vožtuvą, ir dujos, aplenkdamos duslintuvą, laisvai, su trenksmu išsiverždavo j atmosferą.

Antilopė – vip automobilis

Nėra abejonės, kad „Anfilopė“—  vip automobilis, pagaminfas apytikriai 1902-1905 mefais. Variklis yra priekyje: tai patvirtina ir radiatorius, ir „fono“ kėbulas (kurio užpakalyje jtaisyti variklj nejmanoma), ir daug kitų dalykų.

Bet štai „Loren-Ditrich“ („Lorraine-Diefrich“) markė kelia rimtų abejonių. Kozlevičius, prie radiatoriaus pritvirfinęs varinj šios markės ženklelj, pastebi­mai sfengėsi sumažinfi savo automobilio amži4. Prancūzų firma „Loren-Di­trich“ automobilius padėjo gaminti fik 1910 metais. šio periodo mašinos buvo ilgesnės, sū durelėmis iš šon4 ir negalėjo būti laikomos muziejiniais eksponatais; jas galėjai matyti gatvė’se, kaip kad dabar pirmos laidos „Mosk­vičių“ arba „Pobedą“. Mašina sena, bef j muziejų jai dar anksti.

Mūsų aprašymą labiausiai panaši 1905 metų laidos italų automobilio „FIAT“ (Fabbrica ltaliana Aufomobili Torino) fotografija. Didelės klaidos nebus, jeigu fuo mes ir apsiribosime.

Deja, „Antilopės“ atkūrimas pasirodė perdaug brangus ir ilgas darbas. Teko filmuoti ją maždaug afifinkantj trečiojo dešimfmečio automobilj. Gali­mas daiktas, skirfumą pastebėjo tik nedaugelis žiūrov4. O tikroji „Antilopė“, žinoma, būfq buvusi jdomesnė.

Didžiojo Sibiro kelio pabėgiais

„Jums aš dėkingas už daugelj naujų ir visų maloniausi4 jspūdži4, už žinias, kurių negali duoti knygos, už fai, kad aš ištisus mėnesius galėjau mėgaufis visiška laisve, pamiršęs ne tik svarbius savo reikalus, nef save pafj, atsidūręs naujose šalyse ir mažai man žinomose vietose, tarp pačių jvairiausių fipų žmoni4, kuriuos aš geriau supratau, nes mačiau iš arti…“— sako prancūzų rašyfojas O. Mirbo (Ostave Mirbeau) knygos „Kelionė automobiliu“ (1907 m.) jžangoje, kreipdamasis j konstruktorių tos mašinos, kuria keliavo Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos keliais ir kuri, anof jo, „visuomeniniame gyvenime ne tik padarė perversmą, bet dar didesnj padarys“.

Kaprizingas, friuk’šmingas ir nepatogus automobilis traukė žmones fuo, kad jis galėjo greitai (tų laik4 supratimu), laisvai, savarankiškai judėti, teik­dannas naują žmoni4 bendravimo galimybę.

Automobilis sužavėjo rašyfoją Mirbo, savo žvilgsnius j jj nukreipė geo­grafai, sportininkai, žurnalisfai, nuotykių mėgėjai.

Kita idomi tema: http://automobiliu.mediapolis.lt/e-petrovas-nusipirko-toki-sena-ir-prabangu-automobili/

Patiko? Pasidalink

Žmogaus – kompiuterio sąsaja I dalis

Pirma programa, kas ja sukūrė, kada?

JAV, 1963. Ivan Sutherland sukuria pirmą grafinę programą Sketchpad  ir grafinę vartotojo sąsają.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja, ką nagrinėja ši sritis?

ŽKS yra mokslas apie dviejų sudėtingų sistemų – kompiuterinės sistemos ir jos naudotojo – santykius. ŽKS siekia suvokti naudotoją ir kompiuterinę sistemą, kad palengvintų jų sąveiką. Dėmesio centre yra žmogus (naudotojas). ŽKS siekia suvokti, kaip veikia naudotojas, jo atliekamas užduotis ir kompiuterinės sistemos struktūrizavimo būdus, užtikrinančius patogų užduočių atlikimą.

Esme kuriant IS, kur nereikia naudoti spalvų, kiek spalvų turi būti?

Regėjimo  centre  akis  geriausiai  skiria  raudoną  ir  geltoną  spalvas,  o  mėlynai  yra mažiausiai  jautri.  Todėl  maži  mėlyni  objektai  gali  pasimesti  ekrane,  ypač,  jei  tai  yra melsva spalva. Vadinasi, reiktų vengti mėlynos spalvos tekstų ir linijų. Labiausiai akis yra jautri raudonos spalvos atspalviams, o mėlynos spalvos atspalviams – mažiausiai. Priešingos spalvos neturėtų būti kartu, nes tai vargintų akis,  ypač raudonos ir mėlynos bei geltonos ir violetinės spalvų deriniai Todėl  projektuojant  sistemas,  skirtas vyresniems  naudotojams,  spalvų  kontrastas  turi  būti  didesnis  nei  jauniems  žmonėms. Per  mažai  spalvų  yra  geriau  nei  per  daug. Vaikams skirtos  programos  turi  būti spalvingesnės nei suaugusiems, nes spalvos skatina vaikų vaizduotę. Spalvų nauda (dėmesio atkreipimas, informacijos grupavimas) yra pametama, kai spalvų yra per daug. Skirtingų spalvų kiekis negali viršyti šešių (4-5 spalvos lange ir 7 spalvos sistemoje). Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau perskaityti tekstą. Lengviausia skaityti nespalvotą tekstą, nes balta ir juoda sukuria didžiausią kontrastą.

Klausa, kam naudojama, kur naudojama

Garsas yra gera priemonė sutelkti naudotojo dėmesį, nes žmonės greičiau reaguoja į garsą nei į vaizdo signalą. Garsai gali sukelti naudotojui apmaudą ir susierzinimą. Projektuojant žmogaus ir kompiuterio sistemas garso signalai turi būti naudojami, kai reikalinga greita naudotojo reakcija.

Lietimas

Lietimas yra ypač svarbus žmonėms su regos sutrikimais. Naudingas jis triukšmingoje aplinkoje,  kai  reikalingas  papildomas  būdas  sutelkti  dėmesį.  Lietimas  yra  svarbus,  projektuojant,  pavyzdžiui,  klaviatūras.

Dėmėsis, kiek darbu galima atlikti

kad vienu metu žmogus gali sutelkti  dėmesį  vieninteliam  dalykui  arba  sąmoningai  apdoroti  tik  vieną  signalą.  Jei lygiagrečiai  yra  valdoma  keletą  procesų,  tuomet  kiti  yra  pasąmonėje.  Kitaip  tariant, dėmesio  centras  yra  vienas.  Jei  žmogus  intensyviai  apdoroja  kokį  nors  svarbų  ir intensyvų  informacijos  srautą,  jis  nepastebi  šalia  esančių  kitų  srautų,  net  jei  jie  yra priimamai to paties jutiminio organo. Neįmanoma  pakeisti  vidinio  žmogaus  funkcionavimo  mechanizmo,  tačiau  galima  jį išnaudoti.

Jei projektuojant sistemą paaiškėja, kad tam tikrai užduočiai atlikti reikalingas šiek tiek daugiau nei įprastas sistemos reakcijos laikas, reikia išlaikyti naudotojo dėmesio centrą, užmaskuojant  erzinantį  sistemos  delsimą.

Sąsajos turi būti taip projektuojamos, kad vienu metu naudotojo dėmesys būtų sutelktas vienam dalykui. Jei naudotojas yra verčiamas daryti daugelį veiksmų lygiagrečiai, vis vien jis juos atlieka nuosekliai, o blaškymasis tik didina klaidų tikimybę. Daugumoje šiuolaikinių sistemų naudotojas yra priverstas vienu metu sekti  du  dalykus, būtent  sistemos  būseną  ir  savo  užduotį.  Sąsaja turi  palengvinti  atlikti  naudotojo užduotį.  Jei  sistemos  savybės  verčia  nukreipti  dėmesį  nuo  užduoties  prie  sistemos savybių, užduotis jau negali būti atlikta automatiškai. Tai sukelia naudotojo nuovargį ir erzina jį.

Kolegos rašė apie personas

Patiko? Pasidalink

Krautuvai: kaip išsirinkti?

Nesvarbu ar stambaus ar smulkiojo verslo atstovas esate, puikiai žinote, kad turint gamybinio tipo įmonę, eksplotuojant sandėlius būtina pasiruošti jų naudojimui ir normaliam funkcionavimui. Taigi esant dideliam produkcijos kiekiui būtina pasirūpinti krautuvais. Tai lengvai galite padaryti apsilankę . Čia ne tik gausite daug naudingų patarimų, bet jums padės išsirinkti tokį krautuvą, koks jums bus patogiausiais, pagal krovinių dydį, svorį ir tūrį, būsimas sąnaudas bei įvertins visus kitus jūsų poreikius, pasiūlys ne tik pirkti, bet galbūt ir išsinuomoti reikiamą techniką, tam, kad nenukentėtų jūsų finansai ir būtų pasirinktas optimaliausias sprendimas verslui. Kasdieniam darbui tai labai reikalinga technika, be kurios neišsiverstų joks, net nedidelis verslas. Be abejonių siūlomos paslaugos bus naudingos ir bus tik menka investicija palyginus su gaunamu pelnu. Krautuvas būtina kiekvieno sandėlio įranga, be kurios neišsivers joks verslininkas ar darbuotojas.

Kaip išsirinkti krautuvą ir frezą

Priklausomai nuo jūsų verslo pobūdžio, gaunamų ar iš vežamų prekių matmenų, dydžio, pobūdžio, jūs galėsite išsirinkti tokį, koks bus patogiausias ir ekonomiškiausias tik čia ir tik pasitarę su profesionalais. Čia jie patars ne tik koks geriausias maitinimo šaltinis jūsų krautuvui ir frezai, bet ir pardavę ar išnuomoję jį jums toliau juo rūpinsis. Sugedus patys, užsakys reikiamas detales ir jas pristatys bei suteiks visą reikiamą informaciją, kokios tik jums prireiks. Tai nėra paprasta technika, šie įrenginiai reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, dėl kurios jums nereikės jaudintis. Be to užsisakius frezą žymiai palengvės jūsų darbo planavimas, jo naudojimas žymiai paspartins procesus, prekių priėmimą ar atidavimą, medžiagų transportavimą ir jų tiekimą. Net nedideliems sandėliams krautuvai yra reikalingi tam, kad pakrautų krovinį į mašinas ar užkeltų ant aukštų rampų. Tai žymiai pagerins darbo kokybę, jo spartą, sumažins darbuotojų jėgos sąnaudas ir naudą pamatysite praktiškai iš karto. Iš esmės pakeitę darbų organizavimą, įdiegę šiuolaikiškas technologijas tikrai nenusivilsite ir beliks džiaugtis taip lengvai, paprastai ir greitai pasiektais rezultatais. Todėl siūlome nedvejoti, juk nebūtina pirkti, galima ir išsinuomoti pradžiai ir naudodamiesi nuspręsite ar jums reikalinga tokia investicija.

Šaltinis kuris turi daugiau info apie: žemės frezas

Patiko? Pasidalink

Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Kiekvienais metais kadastriniai matavimai tampa vis reikalingesni. Nenuostabu, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir vis daugiau užfiksuojama šio turto sandorių. Visi norintys parduoti, pirkti, išnuomoti ar kitaip naudoti žemės sklypus, turi atlikti tikslius matavimus. Visi geodeziniai matavimai turi būti atlikti tinkamai.

Ne tik kadastriniai matavimai ir jų pateikiami duomenys yra svarbiausi užsakovui. Paslaugų kaina taip pat užima svarbią vietą. Dažnai pirmą kartą su tuo susiduriantys žmonės nesupranta ar nustatyta kaina yra gera. Kainos nustatomos atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos suskaičiuojamas mokestis už kadastrinių matavimų paslaugas. Visų pirma kaina tiesiogiai susijusi su tuo kokio dydžio žemės sklypą matininkas turės matuoti. Kuo didesnis žemės plotas, tuo daugiau darbo laiko skiriama šiam darbui. Taip pat kaina priklauso ar dirbti teks rajone, ar mieste. Matininkai skaičiuoja didesnius įkainius ir už sudėtingesnius sklypų matavimus, kuomet yra neįprastos formos ir kita. Jeigu Jums reikia kadastrinių matavimų skubiai – kaina didėja. Taip pat paslaugų įkainiai būna didesni šiltuoju metų laiku, kai užsakymų įprastai būna daugiau. Žinodami, kad kaina priklauso nuo daugelio kriterijų galima rinktis matininką. Tai labai atsakinga užduotis, nes pasirinkus patirties neturintį ar be reikiamo išsilavinimo žmogų, galima gauti netikslius duomenis arba visai negauti darbo, o susigražinti sumokėtus pinigus gali būti neįmanoma. Kartais pasitaiko ir tokių sukčiavimo, ir apgaudinėjimo atvejų. Žinant tokius atvejus, galima patiems nuo to apsisaugoti.

taip pat pasiskaitykite: Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

Patiko? Pasidalink

Ką kalba supirkėjai apie variklio sandarą

Pasak supirkėjų dabartinių automobilių šiluminiai varikliai yra vidaus degimo varikliai, nes degalai dega jtį cilindruose. Pagal darbinio mišinio sudarymo būdą ir vartojamą kurą vidaus degimo varikliai skirstomi j dvi grupes: 1) varikliai su išoriniu mišinio sudarymu (karbiura­toriniai; kuras — benzinas ir dujų varikliai — jų kuras— degiosios dujos); 2) varikliai su vidiniu mišinio sudarymu (dyzeliniai; kuras dyzeliniai degalai).

Jeigu į cilindrą (2 pav.) jleisime tiek de,giojo mišinio, kiek jo reikia degirnui palaikyti, ir uždegsime elektros kibirkštimi, cilindre išsiskirs daug šilumos ir ,pakils slėgis. Besiplečianč’ios dujos slegia ir cilindro sieneles, ir stūmoklj, todėl šis slenka cilindru. Stūmoklis per .pirštą šarnyriškai sujungtas su viršutine švaistiklio galvute; apatinė švaistiklio igalvutė paslankiai ,pritvirtinta prie alkūninio ve­leno kakliuko. Cilindre slankiojantis stūmoklis .per švaistiklį suka alkūninj veleną ir ant veleno galo jtvirtintą smagratj. Stūmoklio slenkamąjį judesj švaistiklis ir alkūninis velenas ipaverčia sukamuo­ju smagračio judesiu.

2 pav.

Kad variklis dirbtų, iš jo cilindro reikia ,periodiškai pašalinti deginius ir I jj jleisti degiojo mišinio. Deginiai išmetami ir degiojo mišinio jleidžiama pro dvi skyles (išmetimo ir siurbimo).

Dujoms plečiantis cilindre, stūrnoklis slenka žemyn, suteikdamas energiją smagračiui, paskui, naudodamas smagračio energiją, kyla j viršų ir pro atsidariusį išmetimo vožtuvą ištstumia deiginius iš ci­lindro į atmosferą.

Stūmokliui pakilus iki viršutinės padėties, ‘išmetimo vožtuvas užsidaro. Smagratis su alkūniniu velenu sukasi toliau, ir stūmoklis išmetimo vožtuvo slenka žemyn.

Stūmoklis cilindre pakaitomis atsiduria tai viršutinėje, tai apa­tinėje padėtyje. Kraštinės ,padėtys, kuriose pasikeičia stūmoklio slin­kimo kryptis, vadinamos rimties taškais (viršutiniu ir apatiniu) (vrt ir art) (2 pav.).

Stūmoklio kelias tarp rimties tašky vadinamas stūmoklio etga. Per kiekvieną stūmoklio ei,gą alkūninis velenas pasisuka ,puse sūkio (180°). Procesas cilindre, jvykstantis per vieną stūmoklio eigą, va­dinamas taktu.

Ertmė – cilindro tūris

Ertmė, kuri susidaro cilindre stūmokliui iš viršutinio rimties taš­ko atėjus j apatinj, vadinama cilindro darbiniu tūriu.

Ertmė virš stūmoklio, esančio viršutiniame rimties taške, vadi­nama degimo kameros tūriu. Sis tūris — mažiausias.

Darbinis cilindro tūris kartu su degimo kameros tūriu sudaro bendrąii cilindro tūri. Daugiacilindrių variklių visų cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais, vadinama variklio litražu. Kai bendrasis tūris mažesnis kaip 1 I, litražas reiškiamas kubiniais centimetrais.

Vienas svarbiausių variklio yra suslėgimo lačpsniS. Jis ly,gus cilindro bendrojo tūrio ir de,gimo kameros tūrio santykiui. Kuo didesnis isuslėgimo laipsnis, tuo ekonomiškiau dirba variklis ir tuo didesnė jo galia.

Kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo mažesnis degimo kameros paviršius, su kuriuo liečiasi dujos, todėl mažesni šilumos nuostoliai, taigi variklis dirba ekonomiškiau. Kartu padidėja ir variklio galia, nes kuo didesnis suslėgimo laipsni:s, tuo aukštesnė temperatūra, dIdesnis darbinio mišinio degimo greitis ir didesnis stūmokli vei­kiantis vidutinis slė,gis. Karbiuratorinių ir dujų variklių Isuslė,gimo laipsnis nuo 6 iki 9, dyzelinių variklių.

Kad įvyktų darbo taktas, t. y. sudegtų darbinis misinys ir išsi­plėsty dujos, reikalingi du parengiarnieji taktai jsiurbimas ir sti­slėgimas ir baigiamasis taktas — deginių išmetimas.

Daugiau info rasite: automobilių supirkimas Alytuje. Supirkėjai Alytuje nuodugniai aprašė visus galimus sunkumus su variklio sandara cilindrų neveikimu ir pan., kas būna blogai, ko saugotis, tai pateikta prieš tai medžiagoje.

Taip pat naudotas šaltinis: Automobilius superka su ventiliatoriaus gedimais

Patiko? Pasidalink

Profesionalus kėbulo dažymas Vilniuje

Automobilio kėbulo dažymo paslauga tenka pasinaudoti daugeliui vairuotojų. Išblukusi automobilio spalva ar po autoįvykio, mes visi norime sutvarkyti savo transporto priemonė ir jai suteikti prieš tai turėtą prekinę išvaizdą.

Tvarkingai atrodantis automobilis taip greitai savo vertės nepraranda, jį malonu vairuoti, juo galima džiaugtis. Dabar kėbulo dažymo paslaugas Vilniuje teikia ne viena ir tikrai ne dvi įmonės. Pasirinkimas pakankamai solidus, tik ar mes šioje vietoje gebame tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją.

Iš pradžių atrodo, kad gal nereikia čia niekuo ir per daug domėtis. Jie turi dažų, aš turiu automobilį, kurį reikia sutvarkyti ir viskas, jį atvarysiu, man atliks paslaugą. Bet mes visi norime kokybiškai atliko darbo, kuriuo vėliau nereikėtų nusivilti. Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje savo srities specialistų tikrai esama. Jie geba į savo darbą žiūrėti profesionaliai ir visada geba patarti klientui bei papasakoja, kokių darbų imsis, kad jų turima transporto priemonė vėl nušvistų gražia spalva.

Ši paslauga turi savo kainą, ieškoti pačio pigiausio varianto nedera. Pigiausiai tokius darbus atliksite savarankiškai, tik, deja, nesame mes visi tokie jau ir nagingi, neturime specialių dažymo kamerų bei įrankių. Žinoma, visa tai įmanoma įsigyti, tik šiuo atveju nereikėtų ir saugumo reikalavimų pamiršti, nes norėdami sutaupyti ir taupydami, mes galime labai greitai pamiršti darbų saugos reikalavimus. Taip pakenksime patys sau, o sveikata vis tik yra brangiausias turtas.

Kenksmingi ir pavojingi darbai

Kenksmingus ir pavojingus darbus palikime ekspertams, jie tikrai suvokia ir žino, kaip reikia elgtis, geba dirbti greitai bei patikimai. Savarankiškai aukštų rezultatų pasiekti yra sunku, nebent turime dažymo kamerą ir visus reikalingus įgūdžius. Bijoti darbų kainų nelabai reikia. Jos nėra be galo didelės, bet ir nekainuoja labai pigiai. Viskas priklauso nuo pačio kliento poreikių, vieni norės tik kapotą perdažyti, gi kitiems prireiks ir visą kėbulą nauja spalva padengti. Kuo daugiau darbo valandų sugaištama, tuo daugiau ir mokėti dera.

Vilniuje perdažyti automobilio kėbulą nesudėtinga, tereikia tiksliai žinoti ko nori, dera tada kreiptis pas specialistus, jie savo darbą atlieka kiek įmanoma greičiau, o tada lieka tik džiaugtis profesionaliai atliktu darbu.

Taip pat autonuomita.lt – teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba visą parą, be išeginių.

šaltinis: http://pcmag.lt/avarija-draudimas-pinigai/

Patiko? Pasidalink

POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Skaičiuoti gelžbetoninio kaltinio 8 m ilgio, 30×30 cm kvadratinio skerspjūvio polio laikomojąją galią gniuždant.

Polis įgilintas į antrąjį grunto sluoksnį 1,4m.

Polio pagrindas – dviejų sluoksnių. Viršutinis sluoksnis – molinis gruntas (minkštai plastiškas priemolis) kurio takumo rodiklis  IL=0,69.

Antrasis sluoksnis prasideda 7,6 m gylyje. Tai – smėlinis gruntas (smulkus tankus smėlis).

Polinio pamato rostverko gylis – 1,10m. Rostverkas remiasi į polius laisvai, poliai įleisti į rostverką 10cm.

 

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu – pagrindo po polio padu ribinė laikomoji galia

Ffu – prie polio šonų ribinė laikomoji galia

polio skerspjūvis A = 0,35*0,35=0,1225 m2

polio perimetras u = 0,35+0,35+0,35+0,35=1,4 m

γc=1

γcR=1

γcfi=1

Rcu – polio pagrindo po padu skaičiuojamasis stirpris. Išskaičiuojamas iš 10 priedo pagal duotą polio pado gylį ir grunto tankumą:

Rcu =  2600*1,6= 4160 MPa Skirtumai:

(10-7=3) – (4000-3700=300)

(9-7=2) – ( x )

3 – 300

2 – x

Rcu=3700+200=3900KPa.

Kai smėlinis gruntas vid.  tankus gautas Rcu dauginamas iš koeficiento 1,4

Rfu – grunto prie polio šonų sluoksnio ribinis stiprumas randamas 11 priede;

li = sluoksnio sk. storis.

Interpoliacija:

  • d1=2,1.
0,69
0,6 0,7
 2,1 2 12 7
3 14 8

1   – 2        x=                  1   – 1        x=  0,1- x        12+0,2=12,2                     0,1- x        7+0,1=7.1                     

 

0,1   – 5,1        x=    0,09 –  x       Rfu1=12,2-4,59=7,61

  • d2=4,1.
0,69
0,6 0,7
 4,1 4 16 9
5 17 10

1   – 1        x=                   1   – 1        x=    0,1- x        16+0,1=16,1                     0,1- x        9+0,1=9,1                     

0,1   – 7        x=       0,09 –  x       Rfu2=16,1-6,3=9,8

  • d3=6,1.
0,69
0,6 0,7
 6,1 6 18 10
8 19 10

2   – 1        x=  0,1- x        18+0,05=18,05                       10                     

 

0,1   – 8,05        x=   0,09 –  x       Rfu3=18,05-7,245=10,805

  • d4=8,1.
0,69
0,6 0,7
 8,1 8 19 10
10 19 10

              

0,1   – 9        x=    0,09 –  x      Rfu4 =19-8,1=10,9

  • d5=9,6.
0,69
0,6 0,7
 9,6 8 19 10
10 19 10

             

0,1   – 9   x=  0,09 –  x     Rfu5 =19-8,1=10,9

  • d6=10,55

 

10,55 10 46
15 51

 

5      – 5        x=  0,55 –  x     Rfu6 =46-0,55=46,55 = 46,55*1,3 =60,515

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu = γc · ( γcr · A · Rcu ) = 1,0 · ( 1,0 · 0,09 · 4160 ) = 374,4 kN

1.0*(1.2*(1.0 * 7,61 * 2.1 + 1.0 * 9,8 * 4.1 + 1.0 * 7,245 * 6,1 + 1.0 * 10,9 * 8,1 + 1.0 * 10,9 * *9,6+1,0*60,515*10,55)) = 1118,0625 kN

Fu = Fcu + Ffu = 374,4 + 1118,0625 =1492,46 kN

374,4/1492,46  * 100% = 25,08 %                  1118,0625/1492,46 * 100% = 74,9 %

IŠVADA: bendra polio laikomoji galia   Fu = 1492,46  kN

Padu laiko Fcu =374,4 kN     t.y.  25,08 % bendros laikomosios galios.

Šonu laiko Ffu = 1118,0625 kN   t.y. 74,9 % bendros laikomosios galios.

Dalies darbo tikslai

  1. Sudaryti laikančių konstrukcijų skaičiuojamąsias schemas.
  2. Žinoti laikančių konstrukcijų savybes (mechanines, deformacines).
  3. Suvokti laikančių konstrukcijų darbą veikiant apkrovoms.
  4. Apskaičiuoti konstrukciją veikiančias apkrovas.
  5. Apskaičiuoti įrąžas.
  6. Apskaičiuoti laikančių konstrukcijų skerspjūvio matmenis.
  7. Patikrinti konstrukcijų laikomąją galią.
  8. Analizuoti skaičiavimų rezultatus, daryti išvadas, apibendrinimus.
  9. Naudotis normatyvine statybos technine dokumentacija skaičiuojant ir konstruojant pastato konstrukciją.
  10. Žinoti konstrukcinius reikalavimus laikančioms konstrukcijoms.
  11. Atlikti apskaičiuotų konstrukcijų darbo brėžinį.
  12. Sudaryti medžiagų ir gaminių žiniaraščius.

šaltinis: Vidinių pamatų rūsio sienų stiprinimo, remonto dviejų būdų palyginimas

Patiko? Pasidalink

APMUŠALŲ KLIJAVIMAS

Apmušalams klijuoti vartojamas ruginių ar kvietinių pikliuotų miltų kleisteris: paprastesniems apmušalams imami ruginiai, geresniems — kvietiniai. 10 litrų vandens reikia 1,2— 1,5 kg ruginių miltų arba — 2 kg kvietinių.

Kleisteris turi būti šviežias, nesurūgęs, be gumulėlių, geriausia — perkoštas per sietelį.

Apmušalų gabalai klojami gerąja puse į apačią ant ilgo stalo arba ant švarių grindų į stirtą, vienas ant kito taip, kad viršutiniojo gabalo vienas kraštas būtų nutolęs nuo apatiniojo gabalo krašto 1-1,5 .cm. Taip suguldytus apmušalus galima sparčiau tepti kleisteriu, ir jie mažiau suteršiami. Apteršiami būna ir buitinė technika, ją vertėtų kažkur patraukti.

Kleisteris tepamas dideliu šepečiu (geriausia dažytuvu arba minkštesniu rūbų šepečiu) nuo vidurio lapo į galus, truputį kreipiant šepetį į kraštus. Tepti reikia ne šaltu, bet iki 20-30°C pašildytu kleisteriu. Visą gabalą reikia ištepti vienodai ir leisti jam šiek tiek pabrinkti, nes tik išbrinkę apmušalai išdžiūsta lygiai, be raukšlių ir pūslių. Ploni apmušalai brinkinami trumpiau, o storesnieji — ilgiau. Kad negaištume laiko, apmušalų gabalus reikia tepti vieną tuojau po kito. Ištepus jų keletą, pirmąjį jau galima klijuoti.

Klijuojant prie sienos, apmušalas sulenkiamas taip, trigubai gerąja puse į viršų. Klijuoti pradedama iš kampo nuo langų pusės.

Pirmąjį gabalą klijuojant, reikia žiūrėti, kad jis būtų statmenas. Statmenumas nustatomas svambalu. Nustačius kryptį, apmušalo gabalas lengvai priglaudžiamas prie sienos ir po to šepečiu — pirma palengva, paskui stipriau spaudžiant nuo vidurio aukštyn, žemyn ir į šonus, gražiai išlyginamas Atsiradusias pūsles reikia adata pradurti ir, išleidus orą, vėl gražiai išlyginti. Klijuojant kitus gabalus, visą laiką reikia žiūrėti, kad jų kraštai lygiai vienas ant kito užsileistų arba gražiai susidurtų ir visiškai derintųsi piešinys.

Klijuojant apmušalus kambaryje neturi būti skersvėjo (traukimo). Taip pat negerai, kai kambarys labai prišildytas. Staigiai bedžiūdami, apmušalai gali susiraukšlėti arba atšokti. Langus galima atidaryti tik baigus darbą ir tai — tik iš vienos pusės.

Po apmušalų klijavimo darbu reikėtų prisiminti kad reikia parsivežti daiktus iš sandėliavimo vietos.

Kelios mintys pasiskolintos iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Klijai

Patiko? Pasidalink

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

Taip buvo sukurtas dviašis visureigis GAZ-61- 40 — populiariosios „emkos“ modifikacija su visais varančiaisiais ratais ir nauju šešių cilindrų 85 AG varikliu. Kaip tik šis automobilis ir yra visų šiuo metu eksploatuojamų visureigių „gazų“ ir „uazų“, arba „tarybinių džipų“, pirmtakas.

1940 metų vasarą per labai trumpą laiką buvo sukonstruotas ir pagamintas mažesnis paprastesnės konstrukcijos automobilis GAZ-64, skirtas armijai. Šis džipas atviras keturvietis automobilis be durų su atlenkiamu priekiniu stiklu, pasižymėjo itin geromis traukos ir dinaminėmis savybėmis. Nuo 1941 metų pradžios tarybinis džipas GAZ-64 buvo, gaminamas nedidelėmis partijomis.

Sunkiais karo metais (1943ųjų spalio mėn.) Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą džipą GAZ-67, o netrukus dar truputį jį modernizavus — GAZ-67B. Tai buvo nesudėtingos konstrukcijos, patvarus ir labai patikimas karinis lengvasis automobilis panašus į amerikietiškąjį Jeep. Jis turėjo atvirą, standžios konstrukcijos metalinį kėbulą sustumiamu brezentiniu stogu (tentu.) nuleidžiamą priekinį stiklą. Automobilio GAZ-67B abu tiltai varantieji, todėl juo buvo galima važinėti ne tik duobėtais kaimo keliukais, bet ir netvirtu puriu gruntu: per arimus, pusnynus, smėlėtais arba labai šlapiais ruožais. Kadangi vairuojamieji automobilio ratai turėjo didelį posūkio kampą, o visi ratai — padangas su specialaus profilio protektoriumi, GAZ-67B buvo labai manevringas ir įveikdavo bet kokias kliūtis.

Džipas GAZ-67B buvo labai patogus dar ir tuo, kad išėmus užpakalinę sėdynę vietoj dviejų keleivių galėjo vežti 250 kg krovinį, taip pat traukti priekabą su 800 kilogramų kroviniu. Pats automobilis svėrė 1320 kg, gerai buvo paskirstytas pakrautos mašinos svoris tarp ašių: 730 kg tekdavo priekiniam tiltui ir 990 kg užpakaliniam. GAZ-67B pravažumą didino ir kiti jo parametrai: ilgis — 3345 mm, plotis — 1720 mm, aukštis — 1270 mm. Automobiliu GAZ-67B buvo galima važiuoti 90 km per val su priekaba — iki 60 km per val. greičiu. Benzinas jam buvo naudojamas ne mažesnio kaip 57 oktaninio skaičiaus, degalų eksploatacinė norma 15 l 100 kilometrų.

Džipas GAZ-67B Didžiojo Tėvynės karo metu ir dar ilgai po karo buvo vienas populiariausių mūsų šalies automobilių. Vyresni žmonės, ypač vairuotojai, šiandien mielai prisimena šią be galo paprastos ir griežtos išvaizdos mašiną, vadintą „ožiuku“. Gorkio automobilių gamykla ją gamino ištisą dešimtmetį (1943-1953 m.). Retkarčiais dar ir šiandien ją galima sutikti mūsų keliuose.

1952 m. Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti naują tobulesnius konstrukcijos visureigį automobilį GAZ-69, o kiek vėliau — jo modifikacijas. 1954-1955 m. džipo GAZ-69 gamyba buvo perduota Uljanovsko mašinų gamyklai. Nuo 1972 m. čia gaminami naujo modelio. visureigiai UAZ-469B.

Įsidėmėtinas faktas: visureigis GAZ-69 1971 metais gavo aukščiausią įvertinimą tarptautiniame naujausių modelių džipų konkurse. Beje, su šiais tarybiniais džipais italų automobilistai atliko „juodąjį reidą“ per Afrikos kontinentą. Tarybinius visureigius GAZ-69, UAZ-469B labai dažnai galima sutikti Azijos bei Afrikos šaIyse, kur nėra gerų kelių.

Kolegos rašo apie: LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA jie taip pat brangiai superka automobilius.

Patiko? Pasidalink