Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje

Daugelis vairuotojų mano, jog net gerai apšviestomis gatvėmis saugiau važiuoti, įjungus žibintų artimą šviesą. Beje, tai ,netiesa. Paprastai artima šviesa kelią apšviečia stipriau, negu gatvės žibintai. Dėl to atsiranda kontrastas tarp kelio ruožo, apšviesto automobilio žibintais, ir ruožo, nepatekusio žibintų artimos šviesos veikimo spindulį. Tokiu atveju vairuotojas ryškiai mato tik žibintų artimos šviesos nušviestą kelio juostą, o likęs kelias tamsiame fone tampa nematomas. Todėl reikia riboti greitį tiek, kad būtų galima automobilį sustabdyti apšviesto ir gerai matomo kelio ruožo ribose. Naudodamas gabaritinę šviesą gerai apšviestoje gatvėje, vairuotojas mato didelį kelio atstumą, neretai daugelio dešimčių ir netgi metrų ruožą, ir todėl gali važiuoti didesniu greičiu.

Vadinasi, priešingai kai kurių vairuotojų įsitikinimui, naudojant gabaritines šviesas gerai apšviestoje gatvėje (tai atitinka ir kelių eismo taisykles), galima geriau matyti kelią, negu naudojant artimą žibintų šviesą. Kai kurie atkaklūs, nepatenkinti ir profesionalūs kelių eismo taisyklių kritikai iškelia argumentą, kad nėra oficialaus pakankamai ir nepakankamai apšviesto kelio apibrėžimo. Kadangi duoti tokį apibrėžimą yra sunku, reikia vadovautis sveiku protu ir, prisidengiant individualiu apšvietimo vertinimu, „nekenkti“ kelių eismo taisyklėms. Jeigu kelias apšviestas tankiai išdėstytomis gyvsidabrinėmis lempomis, jis, be abejonės, gerai apšviestas. Jeigu prie kelio stovi retai išdėstytos elektrinės kaitinimo lempos arba dujiniai žibintai, apšvietimas yra nepakankamas.

Automobilių supirkimas Kaunas

Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje. Tačiau tokiu atveju vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad apšvietimas liks įjungtas visą automobilio stovėjimo laiką.

Tai ypač svarbu tuo atveju, kai, pavyzdžiui, iš apšviestų parduotuvių vitrinų krintanti šviesa gesinama, uždarius parduotuves, arba žibintas, po kuriuo stovi automobilis, išjungiamas nakčiai, sumažėjus auto eismo intensyvumui. Jeigu vairuotojas neįsitikinęs, kad jo automobilis visą stovėjimo laiką bus apšviestas išorine šviesa, saugumo sumetimais turi palikti įjungtą šviesą automobilyje.

Kelių eismo taisyklės skiria gabaritinę ir stovėjimo šviesą, kuri šviečia tik vienoje automobilio pusėje (iš važiuojamosios dalies). Kai kuriose mašinose yra atskiros šviesos jungiklio padėtys atskirai įjungti kairiuosius ir dešiniuosius gabaritinius žibintus. Stovint prie dešiniojo kelio krašto pagal taisykles įjungtinas kairysis gabaritinis žibintas priekyje ir kairysis raudonas žibintas užpakalyje. Stovint prie kairiojo kelio krašto, įjungiamas dešinysis gabaritinis žibintas priekyje ir dešinysis raudonas žibintas užpakalyje.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Yra lengvųjų automobilių, kurie iš abiejų pusių turi vienodus žibintus su balta šviesa iš priekio ir raudona arba geltona iš užpakalio. Būtent šie žibintai, uždegami iš važiuojamosios dalies pusės, ir yra stovėjimo šviesa.

Šiuolaikiniuose automobiliuose, be to, dar yra baltas arba geltonas žibintas užpakalyje, užsidegantis, įjungus atbulinės eigos pavarą. žibintą galima įjungti tik važiuojant atbulai. Jis skirtas ne tik kitiems įspėti, kad automobilis važiuoja atbuline eiga, bet ir keliui apšviesti, kad vairuotojas jj įžiūrėtų.

Patyręs vairuotojas niekada negeria alkoholio prieš kelionę

Kelių eismo taisyklės leidžia įspėti kitus eismo dalyvius, vadinasi, ir pėsčiuosius, trumpalaikiu žibintų, bet tik artimos šviesos, įjungimu. įspėjimui naudojama tolima žibintų šviesa dauguma atvejų gali apakinti ir pėsčiuosius, ir automobilių vairuotojus, važiuojančius iš priekio. Patyrę vairuotojai apskritai retai naudoja įspėjimą žibintų šviesa miesto gatvėse. Jeigu dieną vairuotojas gali valdyti automobilį, nenaudodamas garsinio signalo, jis sugeba ir vakare važiuoti, neįspėdamas šviesa, kuri visada tam tikru laipsniu akina kitus, sudarydama nepatogumų kelių eisme.

Patiko? Pasidalink

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių

Yra tarptautinių kelių, einančių Lenkijos teritorija iš vienos šalies į kitą. Jie žymimi žalios spalvos lentelėmis su balta raide E ir baltais skaitmenimis. Be to, yra vadinamieji pagrindiniai vidaus keliai, jungiantys vaivadijų miestus, nusitęsiantys iki valstybinės sienos bei kertantys stambius miestus ir dažnai lankomas vietoves. Tie keliai žymimi raudonomis lentelėmis su baltais dviženkliais skaitmenimis.

Tiek tarptautiniai, tiek ir pagrindiniai vidaus keliai ne visada yra trumpiausias kelias tarp atskirų vietovių. Tačiau jie patogiausi, nes pasižymi gera danga, sklandžiais vingiais ir yra gerai aprūpinti kelio ženklais. Būtent šiuose keliuose paprastai būna daug žemai ir aukštai įtaisytų kelio rodyklių, kurios išdėstytos taip, kad jų nepastebėti negalima nei dieną, nei naktį. Tarptautiniuose ir pagrindiniuose vidaus keliuose nesunku pasiekti 70-75 km/h greitį, tačiau nedera viršyti 85 km/h. Toks greitis nepavojingas netgi lyjant. Žinoma, šios galimybės sumažėja rūke, pūgoje arba lijundroje, bet tai priklauso jau ne tuo kelio kokybės, o nuo oro sąlygų. Žiemą nuo šitų kelių sniegas valomas pirmiausia.

Kelių žemėlapiuose kiti keliai su patobulinta danga paprastai žymimi dvigubomis geltonomis linijomis. Kartais kokybe jie atitinka tarp-tautinius arba pagrindinius vidaus kelius, bet paprastai yra siauresni. labiau vingiuoti ir mažiau turi kelio rodyklių, nurodančių vairuotojams (jeigu tie laiku ir tiksliai perskaito) riboti greitį (ypač naktį) ir sukaupti dėmesį, kad nepasiklystų.

Čia būtina pasakyti sunkvežimių vairuotojams, kad yra kelių su leidžiamu eismu automobiliams, kurių ašies apkrova didesnė kaip 8 t, t. y., kai vienos ašies apkrova siekia iki 10 t ir sudvejintų ašių — iki 16 t. Tokie keliai žymimi kelio numerio ženklu (ant stulpų ir kelio rodyklėse) su apvadu iš juodų ir baltų kvadratėlių.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Orientuotis vairuotojams taip pat padeda kilometriniai stulpai. Iš trijų juose nurodytų skaitmeny pirmasis reiškia atstumą nuo stulpo iki artimiausios gyvenvietės, vidurinis — kilometrų skaičių nuo šio kelio pradžios, trečiasis — atstumą nuo tos gyvenvietės, kurią vairuotojas ką tik pravažiavo.

Kilometriniai stulpai statomi dešinėje kelio pusėje, nuo Varšuvos valstybinės sienos link. Vadinasi, važiuojant Varšuvos link, jie bus kairėje kelio pusėje.

Tarp kilometrinių stulpų yra piketiniai stulpai, žymintys šimtus metrų tarp kilometrinių stulpų.

Šiuolaikiniai šimtą metrų žymintys stulpai statomi netoli važiuojamosios dalies krašto. Jie padengti šviesą atspindinčios medžiagos juostomis: raudonos arba geltonos spalvos — dešinėje kelio pusėje ir, atitinkamai, geltonos arba baltos spalvos — kairėje kelio pusėje. Šie stulpai ypač padeda važiuojant naktį, nes tuomet dešinioji kelio pusė yra nusėta raudonais taškeliais, o kairioji — baltais. Tais taškeliais nužymėtos linijos papildomai įspėja vairuotojus apie posūkius ir parodo apskritimo dydį. Be to, skaitmenys, nurodyti šimtametriniuose stulpuose, padeda lengvai nustatyti tikrąjį automobilio greitį, nes vairuotojas gali įjungti chronometrą, pravažiuodamas ir tokį, ne tik kilometrinį, stulpą.

Visiškai nesunku stebėti kilometrinius stulpus ir kelio rodykles dieną. Tai tarsi išblaško vairuotoją, važiuojantį nuobodžiu keliu ir įgalina laikytis numatyto maršruto.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų ir  nedaryti klaidų.

Patiko? Pasidalink

Šokių šventėje Džigūną reikia jungti po du ratelius

  1. Suėjimas į bendrą koloną. Grojama devintoji muzikos dalis.

1-2 taktai

Gilumoje esančios dvi poros (3-asis, 4-asis ir 5-asis, 6-asis vyrai) šoka vieną Džigūno žingsnį artyn vieni kitų. Žingsnio pabaigoje suartėję, pasisuka veidu žiūrovus ir sudaro naujas poras: 3-asis vyras su 6-uoju ir 4-asis su 5-uoju. Naujai susidariusios poros susikabina rankomis virš alkūnių.

Tuo metu priekyje esančios poros šoka vieną Džigūno žingsnį lanku gilumą. 1-asis ir 8-asis vyrai daro mažesnį kelią, o 2-asis ir 7-asis — didesnį. Žingsnio pabaigoje pasileidžia rankomis ir sukryžiuoja jas priešais save.

3-4 taktai

Viduryje esančios dvi poros šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai pirmyn žiūrovų pusę. Pabaigoje pasileidžia rankomis ir pasisuka vieni į kitus nugara.

Šonuose esą pavieniai šokėjai šoka vieną Džigūno žingsnį artyn kitų ir sudaro panašią koloną, kaip anksčiau tie, kurie buvo viduryje. Suėję vidurį, pasisuka veidu į žiūrovus ir susikabina poras rankomis virš alkūnių.

5-6 taktai

Gilumoje esanti kolona (1, 2, 7 ir 8 vyrai) šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai pirmyn žiūrovų pusę. Kolonos priekyje esančios poros šoka lanku j šonus, panašiai, kaip anksčiau kiti, tik su tuo skirtumu, kad 3-asis ir 6-asis vyrai užsuka daugiau, ir visi vyrai sudaro bendrą koloną. Eilėje po keturis vyrus, susikabinusius rankomis virš alkūnių.

7-8 taktai

Visa kolona šoka vieną Džigūno žingsnį tiesiai priekį.

Per likusius du baigiamuosius muzikos taktus visi, stovėdami vietoje, pakapsto po du kartus dešinėmis kojomis ir tvirtai su treptelėjimu pristato šalia kairės. Kapstant reikia galvas palenkti žemyn, o treptelėjant ryžtingai pakelti aukštyn. Po pauzės vyrai pasileidžia rankomis. Pirmojo ketvertuko vyrai pasisuka dešinėn, o antrojo kairėn ir vienas paskui kitą nueina scenos gilumą. Gilumoje sustoja dvi virtines, pasisukę veidu į žiūrovus, ir pasiruošia šokti Dobilėlį.

Dainų šventėje Džigūną reikia jungti po du ratelius. Pradžioje juos reikia statyti vieną už kito. Vadinasi, paskui 4-ąjj pirmojo ratelio vyrą bėga 1-asis antrojo ratelio vyras ir visi kiti, o paskui 8-ąjį pirmojo ratelio vyrą bėga 5-asis ir visi kiti. Antroje šio posmo dalyje virvutę atlieka po aštuonis vyrus, kurie susikabinę rankomis virš alkūnių.

Mažieji maniežai keturi. Pirmojo ratelio maniežai šonuose, o antrojo viduryje. Kiekviename manieže po keturis vyrus. Toliau viskas be jokių pakeitimų.

II posmo 1-ojoje dalyje vyrai padaro tik vieną ratą, o 3-ojoje dalyje (šuoliavimas) eilėse bus po aštuonis vyrus. Pasikeičiant vietomis, virtinėse bus ne po du, bet po keturis vyrus.

III posmo 1-ojoje dalyje (kolonos) bus po 8 vyrus, 2-ojoje dalyje (virvutės) bus po 4 vyrus. Didžiajame manieže bus po 8 vyrus. Apsukti sparnus tebus galima tik po vieną ir vieną ketvirtadalį rato. Sueinant į koloną, bus ne po du, bet po keturis vyrus. Pabaigoje susidaro kolona iš keturių eilių po keturis vyrus kiekvienoje eilėje.

Dzukų šokis – Sukčius

Šokių bateliai padėtų sušokti tobulai Džigūno šokį.

Patiko? Pasidalink

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą

Epifitiniai augalai sodinami į išsišakojusio medžio kamieną, gerai pritvirtintą ant stovo. Dekoratyviausi bus asimetriški, išsišakojusių senų obelų ar kriaušių kamienai. Šakų galai ne nupjaunami, o aplaužomi. Kamieno dydis priklauso nuo patalpos, kurioje jis statomas. Toks kamienas gerai atrodo didelėje patalpoje: kino, teatro fojė ir kt.

Ant stovo pritvirtintas medžio kamienas statomas į metalinį dėklą su 15-20 cm aukščio kraštais. Užpilama žemių, į kurias sodinamos žydinčios vazoninės gėlės ar dekoratyviais lapais augalai. Taip užmaskuojamas stovas.

Įdubimuose, išskaptuotose šakose ar jų sandūrose su kamienu sodinamos gėlės. Su visa vazone esančia žeme išimtų gėlių šaknys apsukamos samanomis, dedamos įdubimą ir pritvirtinamos viela prie kamieno. Epifitiniai augalai ant kamieno išdėstomi netolygiai. Kur ir kokiu atstumu sodinti augalus, priklauso nuo apipavidalintojo skonio. Ant medžio kamieno galima sodinti bromelinių šeimos augalus. Žydintis augalas bus pagrindinis akcentas, kiti puoš savo dekoratyviais lapais. Kompoziciją užbaigs plokšteniai, ripsaliai ir kiti svyrantys augalai. Nedidelėje patalpoje epifitinius augalus galima komponuoti ant pakabinamos sijelės, nedidelių šakų. Ant jų patraukliai atrodys chlorofitas. Ant didesnės šakos galima pasodinti keletą augalų: difenbachiją, scindapsą, filodendrą, gebenę.

Labai gaila, kad pas mus neauginama orchidėjų. Epifitinėms orchidėjoms, tropiniams augalams, nereikia žemės. Jų orinės šaknys pritvirtinamos prie medžio gabalėlių su žieve, apdegusių nuopjovų arba auginamos viela surištų pagaliukų krepšeliuose, pripildytuose sukapotų paparčio šaknų ar samanų, taip pat ant medžio kamieno.

Gėlių siena praturtina aplinką įvairiausiuose renginiuose.

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą. Gėlės namuose — ne prabanga, o kasdieninė būtinybė. Kaip žinoma, jos sukuria šventišką atmosferą. Tačiau puokštė ant stalo turi derintis prie baldų, apmušalų, sienų spalvos. Du trys žiedai, dekoratyvi šakelė — išvaizdus ir šiltas spalvinis elementas kambaryje. O dar efektingiau atrodys kompozicija plokščioje vazoje. Parduotuvėse galima įsigyti keraminių vazų su specialiais laikikliais (įdėklas su skylutėmis). Tiesa, tokiose vazose nesukursi labai meniškos kompozicijos: gėlės nesilaikys norima kryptimi, o taip, kaip leis skylutė laikiklyje. Tačiau kasdieninėje mūsų buityje jie naudotini. Tokių puokščių komponavimo principai tokie, kaip jau buvo rašyta aukščiau.

Kai visa šeima sėda sykiu prie stalo, maloniai nuteiks keli žiedai: kad ir žibuoklių puokštelė mažoje vazelėje ar kelios ramunės vazelėje su laikikliu.

Kasdieninį pietų ir pavakarių stalą puošiame kukliai. pakalnučių ar sezoninių, tuo metu žydinčių gėlių puokštele. Neišmeskime atsitiktinai nulūžusių begonijos ar rožės žiedų. Vienas toks žiedelis, pora lapų plokščioje lėkštelėje (žinoma, su vandeniu) baltos staltiesės fone atrodys puošniai.

Kompozicijos keraminiuose dekoratyviniuose induose

Patiko? Pasidalink

Ką pasirinkti – pirkti kvarcinį laikrodį ar mechaninį?

Perkant naują laikrodį, reikia pasidomėti ne tik jo kaina ir išvaizda, tačiau taip pat nuspręsti, kuri laikrodžių technologija yra jums priimtinesnė. Tai galima nuspręsti pagal tai, kam jums tas laikrodis bus reikalingas ir kiek norite pinigų jam išleisti. Turbūt nebus nieko keisto pasakius, kad pastaruoju metu vis mažiau žmonių laikrodžius naudoja tam, kad pasižiūrėtų laiką. Dažniausiai – tai prestižo klausimas, jūsų gerai išlavinto stiliaus įrodymas. Taigi, kai rinksitės prabangų laikrodį, susidursite su tokiu pasirinkimu – pirkti kvarcinį laikrodį ar mechaninį?

Kvarciniai laikrodžiai vyrams yra kur kas pigesni, nei mechaniniai. Visgi, jeigu pasidomėsite laikrodžių mados istorija, tai gana greitai pastebėsite, kad kvarciniai laikrodžiai yra kur kas populiaresni moterų tarpe. Šie laikrodžiai gali būti labai įvairaus dizaino, labai retai genda, veikia puikiai ir yra daug kam atsparūs. Be jokios abejonės, su jais daug rūpesčių nebus, o geriausia yra tai, kad jų kaina yra daugiau nei per pusę mažesnė nei mechaninių laikrodžių.

Tačiau, yra ir kita medalio pusė. Jeigu jums laikrodžiai reikalingi tam, kad patvirtintumėte savo tam tikrą statusą visuomenėje, tuomet pats geriausias variantas yra mechaniniai laikrodžiai vyrams. Aišku, reikia turėti omenyje, kad teks išleisti gerokai daugiau, nei perkant kvarcinį laikrodį. Galite pasirinkti iš odinės apyrankės arba metalinės. Suprantama, kad klasikinis variantas yra odinė apyrankė, tačiau vyrų tarpe dabar itin populiarūs mechaniniai laikrodžiai su metaline apyranke. O jeigu pirksite mechaninį automatinį laikrodį, o ne prisukamą, tuomet jums taip pat reikės specialios technologijos dėžutės, į kurią reikės įdėti savo laikrodį, kad jis galėtų iš naujo prisisukti ir toliau jums teiktų džiaugsmą.

Jeigu kainos specializuotose laikrodžių parduotuvėse jums atrodo tiesiog neįkainojamos, tuomet dar neblogas variantas būtų pasidomėti, ką jums pasiūlys internetinės parduotuvės, kuriose visų tipų laikrodžiai moterims ir vyrams neretai yra parduodami su didelėmis akcijomis, net jeigu kalbame apie pačių žinomiausių, visame pasaulyje pripažintų laikrodžių gamintojų kūrinius.

Patiko? Pasidalink

Baidarių sportas Lietuvoje yra labai populiarus

Studentavimo metai yra paskutinieji, kurie mums leidžia mėgautis ilgomis net trijų mėnesių atostogomis. Vos tik baigiame universitetą, darbas bei suaugusiųjų pareigos neleidžia tiek laiko skirti poilsiui ir esame priversti daugiau laiko dirbti. Visgi, kol dar esate universitete, visada galite pasimėgauti ir išnaudoti jums suteikiamas atostogas. Pasiryžkite padaryti šį tą originalaus ir naujo, nes vėliau galite būti pernelyg tingūs tokiems iššūkiams. Tiesa ta, jog per ilgą vasaros atostogų laikotarpį labai sunku atrasti vis naujas pramogas iri pasirūpinti, jog jos nereikalautų daug išlaidų.

Visiems gerai žinomas studentų gyvenimo būdas ir pajamos, todėl jiems įdomūs tik tie pasiūlymai, kurie leidžia išsiversti su minimaliomis išlaidomis. Šiuo atveju galima paminėti vieną iš populiariausių pramogų. Tai – baidares. Vasaros metu tai itin populiari pramoga, kuria galima mėgautis net ir prastesniu oru.

Susiorganizavus išvyką su draugais ar šeimos nariais galima maloniai praleisti laiką, pabūti gamtoje ir tuo pačiu pailsėti aktyviai leidžiant laiką. Kai kurie žmonėms mano, jog pailsėti galima tik nieko neveikiant, tačiau tai tėra stereotipas. Nedidelė fizinė veikla leidžia pamiršti rūpesčius ir atsipalaiduoti, na o tai yra puikus pasirinkimas kiekvienam žmogui. Taigi, jei esate studentas ir nenumanote, kokias pramogas galėtumėte išbandyti šią vasarą, dabar jau turite idėją.

Baidarių sportas Lietuvoje yra labai populiarus. Kaip žinia, mūsų šalies gamta leidžia mėgautis nuostabiais kraštovaizdžiais ir įspūdingomis upėmis, kuriomis plaukti yra vienas malonumas. Žinoma, visos upės yra skirtingos ir suteikia savus iššūkius, tad vienas iš svarbesnių aspektų – pasirūpinti jums priimtina plaukimo trasa.

Baidares gali būti maloni pramoga, tačiau sudėtingos trasos reikalauja ištvermės ir jėgų, na o poilsio metu tai nėra tobuliausias scenarijus. Jei manote, jog jūs nesate pakankamai kompetentingi tam, jog sudarytumėte plaukimo maršrutą, visada galite pasinaudoti siūlomomis paslaugomis.

Patiko? Pasidalink

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

„Moskvičius“ turėjo sausą vieno disko sankabą, tris pavaras ir grindyse įtaisytą pavarų perjungimo svirti (pagrindinės pavaros perdavimo skaičius 5,14). Priekinė šio automobilio pakaba buvo nepriklausoma. Nominali elektros sistemos įtampa — 6 v.

Didžiausias „Moskvičiaus-400″ pasiekiamas greitis — 90 km per valandą, šimtui -kilometrų kelio jis sunaudodavo 9 litrus benzino.

Be čia aprašyto bazinio „Moskvič-400″ modelio automobilių- buvo gaminamos ir jo modifikacijos su kabrioleto bei furgono kėbulais, taip pat sanitarinė mašina, kuria vykstama suteikti pagalbą ligoniui namuose.

Automobiliai „Moskvič-400″ gaminami iki 1952 metų. Stengiantis tobulinti jų konstrukciją, gerinti eksploatacines savybes, vėliau buvo sukurti modernizuoti modeliai „Moskvič-401″, „Moskvič-402″ ir kt. ,,Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai, vykę 1949 m. Šeši „Moskvičiai“ ir dvi „Pobedos“ per šiuos bandymus nuvažiavo. 10 000 km (Maskva-Charkovas — Rostovas — Machačkala Baku — Tbilisis — Suchumis — Simferopolis — Dnepropetrovskas Charkovas — Maskva). 6850 kilometrų šio maršruto teko važiuoti sunkiais keliais: per smėlį, gilų purvą, prisieidavo perkirsti net 0,7-0,8 m gylio vandens kliūtis, išsirangyti ankštais vingiuotais kalnų keliais.

Bandymų rezultatai leido objektyviai įvertinti automobilio „Moskvič-400″ eksploatacines savybes. Pavyzdžiui, pasirodė, kad jo 4,50-16 dydžio padan-gos nelabai tinka važinėti blogais keliais, todėl vėliau „Moskvičiai“ buvo gaminami su 5,00-16 dydžio padangomis. Tačiau apskritai „Moskvičių pravažumas pasirodė esąs toks pat kaip ir „Pobedų, nes jie, nedideli ir gana lengvi (pakrauta mašina svėrė 1160 kg), labai manevringi (mažiausias posūkio spindulys — 6 m). Nors bandomojo važiavimo sąlygos buvo sudėtingos ir sunkios, svarbiausieji mašinų agregatai atlaikė nesulūžę ir nesugedę. Kiekvienam „Moskvičiui“ priverstinai reikėjo sustoti vidutiniškai 8 kartus — dažniausiai dėl pradurtų padangų (iš viso 23 atvejai) arba pasikeisti užpakalinės pakabos lakštines linges (11 kartų). Šie bandymai patvirtino, kad „Moskvičiai“ atitinka techninius reikalavimus, yra dinamiški ir pasižymi patvarumu bei patikimumu įvairiausiomis važiavimo sąlygomis.

1952 metais Maskvos mažo litražo automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą modelį „Moskvič-401″. Iš išorės mašina beveik nepasikeitė, tačiau turėjo galingesni 26 AG variklį, pavarų dėžę su perjungimo svirtimi prie vairo, sustiprintą sankabą. Naujojo modelio automobiliai buvo hermetiškesni, patogesni važinėti dulkėtais keliais. Jie pakeitė senuosius „Moskvičius“ ir buvo gaminami iki 1956 metų, o juos savo ruožtu tais metais „nukonkuravo“ naujas modelis „Moskvič-402″.

Šis keturvietis mažo litražo lengvasis automobilis turėjo erdvesni moderniškesnės formos kėbulą, 35 AG variklį, naujovišką Priekinių ratų pakabą ir vairo mechanizmą, radijo imtuvą, talpesnę bagažinę, variklio šiluminiam režimui reguliuoti buvo įrengtos žaliuzi. Visa tai automobilį darė patrauklesnį ir patogesnį.

Automobilių supirkimas Kaunas

Gamyklos konstruktoriai visą laiką stengėsi tobulinti ir atnaujinti „Moskvičius“, kad jie neatsiliktų nuo kintančių laiko reikalavimų. Buvo sukurtas naujas 45 AG variklis su viršutiniais vožtuvais, smarkiai modemizuota jėgos pavara ir važiuoklė. Visas šias naujoves jau turėjo nuo 1958 metų pradėti gaminti „Moskvič-407″, pasižymėjęs puikiomis dinaminėmis bei eksploatacinėmis savybėmis. 1964 metais pradėti gaminti „Moskvič-408″ modelio automobiliai, o 1967 metų gale — „Moskvič-412″ su galingu 75 AG varikliu. Nuo 1968 metų šio modelio „Moskvičius“ gamina ir Iževsko automobilių gamykla.

1947-1964 metais be bazinių modelių Maskvos Lenino komjaunimo automobilių gamykla gamino net 18 „Moskvičių modifikacijų. Tai kaimui skirti didelio pravažumo automobiliai, mašinos taksi parkams, „Moskvičiai“ su furgono, universalo kėbulais ir kt.

Pirmieji masiniai automobiliai: Zaporožietis ir Žigulis

Patiko? Pasidalink

Replikaras – savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriantis automobilis

Pastarųjų metų mada, diktuojanti pasauliui drabužių, baldų ir įvairiausių kitokių kasdien reikalingų daiktų formas, įtvirtino vadinamąjį retro stilių (iš lotynų k. retro — atgal) Retro mada neaplenkia ir automobilių. Dabar dažnai juokaujama, kad nuosavas automobilis jokia prabanga, o jei sieki prabangos važinėk tik senoviniu automobiliu. Tačiau iš kur jį gauti? Juk seni, šio amžiaus pradžioje pagaminti automobiliai jau beveik išnykę. Kelius ir miestų gatves užplūdo daugybė masinės gamybos naujų automobilių, o senieji virto paprasčiausiu metalo laužu. Prieš penkiasdešimt metų ar dar anksčiau pagamintas automobilis dabar tikra retenybė. Tiesa, senų automobilių galima pamatyti įvairiuose transporto muziejuose, turi ir privatūs kolekcionieriai užsienyje. Tikrai nelengva trokštančiam neatsilikti nuo mados ar polinki senoviškus daiktus turinčiam žmogui. Visgi išeitis buvo rasta.

Prieš porą dešimtmečių kilo mintis vėl pradėti gaminti savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriančius automobilius, tikslias jų kopijas. Tokius automobilius imta vadinti replikarais. Pavadinimas pasidarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių: replika — kopija reprodukcija ir car lengvasis automobilis.

Galima suabejoti, ar verta šiandien vėl vos ne rankinių būdu nedidelėmis serijomis gaminti pusės amžiaus senumo ir dar senesnius automobilius, ar jie nėra savotiškas technikos anachronizmas.

Auto supirkimas Vilniuje

Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad senųjų automobilių konstrukcijose, nors ir labai netobulos jos dabar atrodo, slypi savita inžinerinė logika ir originalūs konstrukciniai sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio — primityvūs, o iš tikrųjų genialiai paprasti ir nuostabiai teisingi. Tai patvirtina daugelis dizainerių, besistengiančių perprasti tą automobilių konstrukcijos ir kėbulo formų paprastumą, kurio pasiekė jų pirmtakai. Pamažu pradėta ieškoti tvirtesnio ryšio tarp seno ir naujo arba, kaip įprasta sakyti, imta bandyti naujam turiniui suteikti seną formą. Taip atsirado pirmieji replikarai.

Dar vieną patraukli replikarų savybė — didelis greitis, pasiekiamas galingais šiuolaikiniais standartiniais varikliais. Šiandien pasaulyje yra ir tokių replikarų, kurie turėdami kelių šimtų arklio jėgų galią iš vietos per 7 sek. gali pasiekti 100 km per val. greitį, maksimalus greitis net 197 km per val. Toks yra anglų replikaras „Morgan plus 8″, savo išvaizda pakartojantis 30-jų metų sportinius automobilius.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija.

Patiko? Pasidalink

Džigūno šokio žingsneliai

Sekantis Džigūno žingsnis daromas vėl lygiai ta pačia tvarka. Žingsnis daromas tik į priekį. Per pirmąją muzikos dalį padaromi keturi Džigūno žingsniai. Kartais dvigubųjų žingsnių metu šokėjams tenka pasisukti kairėn ar dešinėn. Pasisukti reikia paskutinio dvigubojo žingsnio metu.

Pastaba. Kai Džigūno virvutę reikės pradėti dešine koja, visi šie keturi Džigūno žingsniai atliekami be jokių pakeitimų, nežiūrint tai, ar jie daromi su pasisukimais ar be jų. Jei Džigūno virvutė bus pradedama kaire koja, tada, šį žingsnį darant ketvirtą kartą, jo pabaigą reikia pakeisti šitaip:

8 taktas:

„viens“           dvigubasis žingsnis pirmyn dešine koja, kaip ir buvo

„du“               nedidelis žingsniukas kaire koja, kartu šiek tiek pasisukant kairėn;

„ir“   nedidelis žingsniukas dešine koja, dar šiek tiek pasisukant kairėn, o kairę koją, pakeltą ir sulenktą per kelį, užkryžiuoti už dešinės, pasiruošiant.

Džigūno virvutė. Šiuo žingsniu šokėjai šoka grojant antrąją muzikos dalį. Žingsnis susideda iš dviejų virvučių, vieno kryžminio žingsnio, vėl dviejų virvučių ir vienos eglutės. Jis užtrunka keturis taktus. Išeities padėtis — normali. Rankos — ant klubų. Prieštaktyje šiek tiek sulenktą dešinę koją reikia išmesti. Į šoną ir pasvirti visu kūnu truputį kairėn.

1 taktas virvutė dešine ir kaire koja:

„viens“- daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja kairę pusę, kryžiuojant ją pro kairės užpakalį, kartu atsitiesiant iš pasvirimo. Pašokimo metu reikia šiek tiek išmesti kairę koją kairėn ir visu kūnu pasvirti dešinėn;

.„du“ – daryti dvigubąjį žingsnį kaire koja į dešinę pusę kryžiuojant ją pro dešinės užpakalį. Pašokimo metu (ant „ir“) šiek tiek išmesti sulenktą dešinę koją dešinėn, o visu kūnu šiek tiek pasvirti kairėn

Keliai virvutės metu išskėsti labai nežymiai. Riešas pusiau ištemptas.

2 taktas — kryžminis žingsnis, pradedant dešine koja:

„viens — žengti dešine koja į kairę pusę, kryžiuojant ją už kairės;

„ir“ — žengti žingsnį kaire koja kairę pusę ir kojas atkryžiuoti;

„du“ — žengti žingsnį dešine koja pro kairės priekį kairę pusę, kojas vėl sukryžiuojant;

„ir“ žengti žingsnį vėl kaire koja į kairę pusę ir kojas atkryžiuoti.

Džigūna geriausia šokti su tam skirtais šokių bateliais.

Patiko? Pasidalink

Keli liaudies šokio Linelis žingsniai

Poros šoka dar kartą į priekį kaip 1-2 taktuose.

Per šiuos du sulėtintus muzikos taktus kairėje scenos pusėje esančios merginos keturiais paprastaisiais žingsniais, taip pat pasileisdamos kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos sau per galvas, pasikeičia vietomis, bet pasisuka tik po ketvirtadalį rato dešinėn. Pačioje muzikos pabaigoje pasileidžia dešinėmis rankomis ir visos keturios sustoja į vieną virtinę scenos gilumoje kairėje, pasisukdamos dešiniuoju pečiu į žiūrovus.

Tuo metu kitos keturios merginos, esančios avanscenos dešinėje, daro lygiai taip pat ir sustoja į vieną virtinę, pasisukdamos kairiuoju pečiu į žiūrovus

Linų klojimas. Grojama antroji muzikos dalis.

Eidamos į šoną paprastuoju užkeičiamuoju žingsniu, merginos pasilenkusios kloja linus. Pasilenkia taip, kaip raudamos. Dešine rankoje, nuleistoje tiesiai žemyn ir truputį sulenktoje per alkūnę ir riešą, lyg laiko linų saują, o kaire ranka ima kas taktas po linų pluoštelį ir juos kloja ant žemės, ranka darydamos judesį į šoną priešinga kryptimi, negu eina.

Kloja per aštuonis taktus. Merginos, buvusios scenos gilumoje, aštuoniais žingsniais ateina į priekį, o buvusios priekyje, nueina į po paskutinio kairės kojos judesio visos merginos pasisuka dešinėn. Kairėje scenos pusėje merginos veidu į žiūrovus, o gilumoje dešinėje — nugara.

Šokėjai sueina į dvi virtines scenos šonuose. Suėjusios pasisuka per dešinį petį eilė į eilę ir susikabina poromis krepšeliu pro priekį. Poras sudaro tos pačios merginos.

Sukimasis per liemenį eilėse. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos šoka du polkos žingsnius eilė artyn eilės. Kitais dviem polkos žingsniais kiekvienos poros dešinėje pusėje stovinti mergina apsisuka vieną kartą su priešingoje eilėje stovinčios poros taip pat dešinėje pusėje stovinčia mergina. Sukasi susikabinusios dešinėmis rankomis per liemenį. Laisvosios rankos už sijonų.

Tuo metu kitos keturios merginos, likusios per porą žingsnių nuo besisukančių porų, daro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje, veidu atsigręžusios besisukančias.

Merginos sudaro vėl tas pačias poras. Porose susikabina krepšeliu pro priekį. Dviem polkos žingsniais poros atbulos atgal į tas pačias vietas, iš kuriu ką tik atėjo. Kitais dviem polkos žingsniais poros, susikabinusios per liemenį dešinėm rankomis, apsisuka po vieną kartą scenos šonuose. Kairės rankos už sijonų. Apsisukusios vėl susikabina pro priekį.

Merginos vėl šoka poromis du polkos žingsnius artyn viena šalia kitos. Kitais dviem polkos žingsniais, susikabinusios rankomis per liemenį, vieną kartą apsisuka tos merginos, kurios porose buvo iš kairės pusės. Kitos (tos, kurios pirma susidaro du apatinius siūbuojamuosius žingsnius vietoje. Po sukimo priekyje esančios keturios merginos susikabina krepšeliu pro priekį. Tos, kurios sukosi paskutinės, stovi viduryje, o tos, kurios darė siūbuojamuosius žingsnius, stovi iš šonų. Visų rankos iš viršaus. Lygiai taip pat susikabina ir gilumoje keturios merginos.

Šokių bateliai vaikams ir ne tik.

Patiko? Pasidalink